Pilvo srityje atsiradęs riebalinio sluoksnio ir odos perteklius dažnai kelia didelį diskomfortą, nepasitikėjimą ar net psichologinį nepasitenkinimą savo kūnu. Nors su šia problema gali susidurti kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, ne paslaptis, kad dažniausiai ji vargina neseniai gimdžiusias ar staigiai netekusias daug svorio moteris. Tokiais atvejais vėl džiaugtis savo kūnu gali padėti MMO (mommy makeover) operacijos, kurių viena iš sudėtinių dalių yra pilvo plastika. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos Gabrielės Latakaitės-Čiuladės, moterys, norinčios šia procedūra susigrąžinti prarastas kūno formas, sudaro apie 60–70 proc. į ją besikreipiančių pacienčių.
„Po nėštumo daugelis moterų susiduria su pakitusia pilvo išvaizda – priaugtas svoris, prasiskyrę pilvo sienos raumenys gali turėti įtakos ne tik psichologinei pacienčių savijautai bei pasitikėjimui savimi, bet ir lemti nugaros skausmų atsiradimą. Neretai pilvo pokyčiai yra itin matomi pavalgius ar atsigėrus: pacientės pasakoja, kad pilvukas atsikėlus ryte būna plokščias, tačiau vos išgėrus stiklinę vandens vėl atrodo lyg 6 nėštumo mėnesį. Pilvo plastikos procedūra padeda ne tik atkurti estetinį vaizdą, bet ir funkcionalumą, nes pakoreguojama ir sustiprinama pilvo siena“, – pasakoja G. Latakaitė-Čiuladė.
Kaip atliekama ši procedūra?
Pilvo plastikos operacijos metu pašalinamas odos ir riebalinio audinio perteklius, susiuvama pilvo tiesiųjų raumenų diastazė, sutvarkomos pilvo baltosios linijos arba bambinės išvaržos. Visgi, atsižvelgus į kiekvieną individualų atvejį, procedūra gali būti atliekama skirtingais variantais.
„Dažnai pilvo plastika gali būti derinama su liposakcija – riebalų nusiurbimu nuo juosmens bei nugaros sričių, dėl kurios galima įgauti dar ryškesnę, labiau išreikštą taliją“, – atkreipia dėmesį plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Jei moteris skundžiasi nedideliu odos pertekliumi srityje žemiau bambos, galima atlikti miniabdominoplastiką (mini pilvo plastiką). Šis variantas ypač naudingas, kai pacientės po cezario pjūvio operacijos skundžiasi užkritusia vadinamąja „dešrele“ ant po gimdymo likusio rando.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad atlikus liposakciją, gautą riebalinį turinį galima prasmingai panaudoti pakoreguojant kitas kūno dalis, kurioms trūksta tūrio.
„Ypač populiaru atlikti lipofilingą į krūtų, veido, sėdmenų sritis, nes tai savas audinys (nėra svetimkūnis), dėl to kyla mažesnė komplikacijų rizika. Visgi, reikia suprasti, kad vaizdas praėjus šiek tiek laiko po operacijos pasikeis, nes tik apie 40–60 proc. riebalų yra linkę prigyti. Taip pat noriu perspėti, kad jei krūtinė didinama riebalais ir pacientė norėtų iš A dydžio pereiti į C – šios operacijos pobūdis negali to suteikti, todėl reikėtų rinktis implantus. Riebalais galima padidinti krūtinę nežymiai, daugiausiai iki vieno dydžio“, – dalinasi pastebėjimais G. Latakaitė-Čiuladė.
Kam ši procedūra yra tinkama?
Anot plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos, prieš atliekant procedūrą moterys turėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia – operaciją galima atlikti praėjus metams po gimdymo, be to, pacientė turi būti baigusi žindyti kūdikį.
Taip pat svarbu, kad moters svoris būtų kuo stabilesnis, o kūno masės indeksas (KMI) neviršytų 30, nes tai didina komplikacijų riziką. Pacientė turėtų apsvarstyti pagalbą namuose pooperaciniu laikotarpiu – pavyzdžiui, prižiūrint vaikus, nes pirmuosius du mėnesius po pilvo plastikos operacijos svorio kilnojimas ribojamas iki 5 kg.
Atsižvelgiant į sezoniškumą – tinkamiausia procedūrą atlikti šaltuoju metų periodu, nes vasarą, kai norisi mėgautis šiltu oru, dėvėti lengvus drabužius bei maudytis, gali būti nepatogu nešioti kompresinius korsetus, pleistrus, saugoti žaizdą nuo prakaitavimo ir riboti aktyvų judėjimą.
Prieš operaciją reikia atlikti kraujo tyrimus bei elektrokardiogramą, kad būtų galima įvertinti bendrą pacientės būklę. Pacientas turi būti sveikas – nesirgti ūmiomis ligomis, o lėtinės ligos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija, turi būti kontroliuojamos medikamentais.
„Svarbiausia – saugumas, todėl tik esant geriems kraujo rodikliams pacientas gali gultis ant operacinio stalo. Dar vienas aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį – rūkymas. Tai apsunkina gijimą, kelia didesnę komplikacijų riziką, todėl derėtų atsikratyti šio žalingo įpročio arba bent jau sumažinti jo intensyvumą“, – akcentuoja „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.
Priežiūra po operacijos
Anot G. Latakaitės-Čiuladės, pilvo plastikos galutinio rezultato nereikėtų tikėtis iš karto ir nors jis yra ilgalaikis, tam įtakos turi ir gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas bei mityba.
„Dažnai moterys jau kitą dieną perrišant žaizdą pamato savo plokščią pilvuką be odos ir riebalinio audinio pertekliaus ir nubraukia džiaugsmo ašarą, tačiau galutinis rezultatas pasimato, atslūgus tinimui, kuris gali užtrukti iki 2–6 mėnesių“, – pasakoja G. Latakaitė-Čiuladė.
Grįžimas į įprastą gyvenimą priklauso nuo to, kaip pacientės kasdienybė atrodė iki procedūros. Pavyzdžiui, jei jos darbas yra sėdimas, po operacijos vertėtų pasiimti porą savaičių atostogų, jei fizinis – ilsėtis reikėtų bent mėnesį laiko. Vėl pradėti sportuoti galima po dviejų mėnesių, o atlikti pilvo preso pratimus – po pusmečio.
„Pacientės dažnai teiraujasi, ar gali užsiimti įvairiomis veiklomis, ar tai nepakenks, o atsakymas yra paprastas – individuali savijauta, nes tik jos geriausiai jaučia savo kūną, kurio pooperaciniame laikotarpyje reikia klausyti ir nuolat įvertinti savo fizines jėgas. Prie įprasto gyvenimo būdo grįžtama palaipsniui, nesvarbu anksčiau ar vėliau“, – pastebi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Taip pat G. Latakaitė-Čiuladė atkreipia dėmesį, kad chirurginių operacijų nebūna be randų, tačiau plastikos chirurgai stengiasi jį įkomponuoti taip, kad randas būtų kuo mažiau pastebimas. Pilvo plastikos randas yra dengiamas kelnaičių, todėl nedarko estetiško vaizdo. Be to, kaip atrodys randas, priklauso nuo pacientės genetinio polinkio bei jo priežiūros – tepimo silikoninio pagrindo kremais ir apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių.