Vasarą žmonės vis daugiau laiko praleidžia mėgaudamiesi jos teikiamais malonumais. Neretai nutinka taip, kad džiaugsmą aptemdo patirtos traumos – įvairūs sumušimai, nubrozdinimai, įsipjovimai, patempimai, pasukimai, išnirimai ar lūžiai. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas įvardija dažniausias tokių susižalojimų priežastis ir pataria, kaip jų išvengti, o jei reikia – suteikti pirmąją pagalbą. „Šiuo metu į vaistinę ateina vis daugiau įvairias traumas patyrusių žmonių, ieškančių priemonių, kurios malšintų skausmą ir tinimą, pagreitintų audinių regeneracijos procesą ar būtų skirtos žaizdų tvarstymui. Pasikalbėjus su pacientais, dažniausiai paaiškėja, kad traumas jie patyrė dėl atsargumo stokos poilsiaujant, važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedlente ar riedučiais bei užsiimant kitu aktyviu sportu“, – sako R. Blynas. Vaistininkas priduria, kad pacientai taip pat…
Vaistininko patarimai, kaip išlikti sveikiems per vasaros karščius
Vasarą skubame mėgautis saulės teikiamais malonumais, organizuojame pramogas prie vandens ar gamtoje, tačiau neretai pamirštame apie kaitriomis dienomis gresiančius sveikatos negalavimus. Kad išvengtume karščio sukeltų nemalonumų, būtina pasirūpinti tinkama savo ir artimųjų apsauga. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas dalijasi 10-čia patarimų, kurie pravers karštomis vasaros dienomis. „Dėl aukštos oro temperatūros žmogų gali ištikti saulės smūgis, perkaitinimas ar dehidratacija. Jis taip pat gali apsinuodyti sugedusiu, tiesioginių UV spindulių paveiktu maistu, suvalgęs prastai paruoštų ar laikomų produktų, susirgti žarnyno infekcija, prarasti pusiausvyrą, koordinaciją bei patirti lengvesnio ar sunkesnio pobūdžio saulės nudegimą“, – galimus sveikatos sutrikimus vardija vaistininkas R. Blynas. 10 patarimų, kaip elgtis kaitros metu „Camelia“ vaistininkas teigia, kad norintys išvengti negalavimų, kuriuos…
Žaizdos nuo įkandimų
Žaizdose, kurios atsiveria žvėrių įkandimų vietose, dažniausiai parsideda infekcijos, todėl šios žaizdos blogai gyja. Siekiant išvengti pasiutligės pavojaus, jei Jums įkando koks nors gyvūnas, net esant menkiausiai žaizdelei, žaizdas sutvarstykite ir tuojau pat kreipkitės į gydytojus. Jei įtariama, kad gyvūnas serga pasiutlige, jį turėtų stebėti veterinarijos gydytojai. Sukandžiotą žmogų būtina paskiepyti bet kokiu atveju. Įgėlus gyvatei, nukentėjusį ramiai paguldykite – taip sulėtinsite nuodų „kelionę” per organizmą. Maždaug per delną nuo įgėlimo vietos širdies kryptimi sužeistą galūnę užveržkite. Veržiama tol, kol išsiplečia žemiau tvarsčio esančios venos, taip užkertamas kelias veniniam pažeistos galūnės kraujui nutekėti. Po to iš įgėlimo žaizdelės iščiulpkite ir išspjaukite nuodus. Pagalba suteikiančio žmogaus burnos gleivinė turi būti sveika,…
Vėmimas krauju
Krauju vemiantį žmogų paguldykite ant nugaros. Paviršius turi būti lygus. Neduokite nieko valgyti ar gerti. Viršutinėje pilvo dalyje, virš skrandžio, uždėkite šlapią šaltą rankšluostį ar pūslę, maišelį su ledais. Duokite sučiulpti ledo gabaliukų. Ilgiau kraujuojant, ligonis jaučia galvos svaigimą, bendrą silpnumą, jį išpila prakaitas, padažnėja pulsas, krenta kraujospūdis. Nedelsdami vykite pas gydytoją!
Užspringimas
Dažniausiai užspringstama blogai nurytam maistui ar skysčiui patekus į kvėpavimo takus. Jei yra dalinis užspringimas, žmogus dar gali įkvėpti oro, bet jei kvėpavimo takai visiškai užsikimšę, žmogus gali uždusti. Jei žmogus nėra traumuotas, reikėtų dūstančio žmogaus kūną palenkti į priekį ir suduoti delnu per nugarą tarp menčių, taip sukelsite kosulio refleksą. Jei šis būdas nepadeda, imkitės vadinamosios Heimlicho priemonės: užspringusįjį apglėbkite iš nugaros, vienos rankos kumštį uždėkite žemiau jo krūtinkaulio (tarp šonkaulių lanko apačios ir bambos), kita ranka sugriebkite kumštį. Tada greitu, stipriu judesius pustelėkite į save ir į viršų. Besiverždama plaučiuose susidariusi oro srovė gali atverti kvėpavimo takus. Nesąmoningam ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam vieną delną uždėkite ant pilvo, aukščiau…
Stabili šoninė padėtis
Ištikus nelaimei, nukentėjusįjį, kuris neatsiliepia (yra be sąmonės), bet pats kvėpuoja (yra kvėpavimo judesių, jaučiate oro srovę), paguldykite stabiliai ant šono. Priklaupę prie nukentėjusiojo, pasukite į save jo galvą taip, kad ją atlošdami. Atvertumėte kvėpavimo takus. Jums artimesnę nukentėjusiojo ranką ištieskite palei jo šoną ir pakiškite po tos pusės sėdmenimis. Kitą sulenktą ranką padėkite skersai krūtinės, plaštaką priglauskite prie jo skruosto. Kojas sukryžiuokite ties kulkšnimis.Viena ranka prilaikykite galvą, kita ranka suimkite jį už tolimesniojo klubo ir traukdami verskite nukentėjusįjį į save. Tokioje šoninėje padėtyje, prilaikydami nukentėjusįjį, viršutinės rankos delną pakiškite po skruostu, o viršutinę koją sulenkite per kelį ir klubą stačiu kampu kūnui paremti, kad ligonis nesukniubtų ant veido. Apatinė…
Šokas
Šokas – tai pavojingas visų organų kraujotakos sutrikimas, kuris negydomas gali baigtis mirtimi. Šoką sukelia sunkūs pažeidimai: traumos, kraujavimas, nudegimas, apsinuodijimas, miokardo infarktas, išplitusi infekcija ar alergija. Jo požymiai yra negilus kvėpavimas, šalta prakaituota oda, silpnas pulsas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, alpimas. Ligonį paguldykite, šiltai apklokite, apie 30 cm pakelkite kojas. Jei šoko priežastis yra ūminis nukraujavimas ar staigus kraujospūdžio sumažėjimas dėl kraujospūdį mažinančių arba kraujagysles plečiančių vaistų perdozavimo, ligonio kojas reikia laikyti kuo aukščiau iškeltas. Tokioje padėtyje nutekantis kraujas iš kojų širdies link padidina iš širdies ištekančio kraujo kiekį, galvos smegenis aprūpina krauju ir šiek tiek pagerina bendrą ligonio būklę. Labai svarbu kuo skubiau šalinti šoko priežastį (stabdyti kraujavimą,…
Skęstančiojo gelbėjimas
Skęstančiojo organizmo pokyčiai Skęstant į kvėpavimo takus patenka vandens. Jis dirgina kvėpavimo takų (ypač gerklų) receptorius, todėl dažnai atsiranda gerklų raumenų spazmas: raumenys užveria balso plyšį, ir vanduo nebegali patekti į trachėją bei plaučius. Tačiau apsauginis mechanizmas suveikia ne visuomet, be to, ir gerklų raumenys po kurio laiko atsipalaiduoja. Tuomet į apatinius kvėpavimo takus bei plaučius pliūpteli vanduo, kuris neleidžia patekti orui, ir sutrinka pagrindinė jų funkcija – dujų apykaita: kraujyje grėsmingai mažėja deguonies koncentracija, kaupiasi anglies dvideginis. Žmogus dūsta, blaškosi, pradeda refleksiškai ryti bei įkvėpti vandenį. Jo oda pamėlsta, prasideda traukuliai. Kai skęstančiojo organizme trūksta deguonies, sutrinka įvairių organų veikla: po 2 minučių žmogus netenka sąmonės, po 4 –…
Šlapimo nelaikančių ligonių slauga
Nelaikant šlapimo, jis išsiskiria nevalingai nesant noro šlapintis. Tai įvyksta dėl tarpvietės raumenų, šlapimo pūslės sfinkterio silpnumo, taip pat esant kai kuriems centrinės nervų sistemos sutrikimams. Slaugant tokį ligonį, po paklode patieskite klijuotę ar kitokią neperšlampamą paklotę. Dabar tokius ligonius prižiūrėti daug paprasčiau, nes kiekvienoje vaistinėje galima įsigyti ne tik vienkartinių neperšlampamų pakločių, bet ir suaugusiems skirtų įklotų bei sauskelnių. Jas rinkitės pagal ligonio kūno sudėjimą, atsižvelkite į ligos sunkumą – ar tai pavieniai šlapimo nelaikymo atvejai, ar nuolatinė rimta problema. Labai svarbu, kad visos paklodės būtų užtiestos labai lygiai, be raukšlių, kurios spaustų. Po slaugomojo kryžkauliu patartina padėti guminį ratą. Būtina griežtai laikytis pragulų profilaktikos: baltinius, patalynę ir įklotus…
Organizmo perkaitimas ir saulės smūgis
Organizmo perkaitimas Jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė už žmogaus kūno temperatūrą, galimas organizmo perkaitimas. Organizmui perkaitus, sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas. Paprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar kai labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis (pvz., šiltnamyje, atliekant lauko darbus ir t.t.). Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai (daugiau 380C), atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli. Veidas parausta, padažnėja pulsas (110-160 k/min.) ir kvėpavimas. Perkaisti ypač pavojinga sergantiesiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, išsekusiems ligoniams, vaikams ir vyresniems žmonėms, karščiuojantiesiems dėl infekcinių ligų, ypač jei ilgai būnama karštoje aplinkoje, nutukusiems ir tiems, kas turi skydliaukės sutrikimų.…
