Nelaikant šlapimo, jis išsiskiria nevalingai nesant noro šlapintis. Tai įvyksta dėl tarpvietės raumenų, šlapimo pūslės sfinkterio silpnumo, taip pat esant kai kuriems centrinės nervų sistemos sutrikimams.
Slaugant tokį ligonį, po paklode patieskite klijuotę ar kitokią neperšlampamą paklotę. Dabar tokius ligonius prižiūrėti daug paprasčiau, nes kiekvienoje vaistinėje galima įsigyti ne tik vienkartinių neperšlampamų pakločių, bet ir suaugusiems skirtų įklotų bei sauskelnių. Jas rinkitės pagal ligonio kūno sudėjimą, atsižvelkite į ligos sunkumą – ar tai pavieniai šlapimo nelaikymo atvejai, ar nuolatinė rimta problema.
Labai svarbu, kad visos paklodės būtų užtiestos labai lygiai, be raukšlių, kurios spaustų. Po slaugomojo kryžkauliu patartina padėti guminį ratą.
Būtina griežtai laikytis pragulų profilaktikos: baltinius, patalynę ir įklotus keiskite kelis kartus per dieną.
Irstantis šlapimas ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet ir labai dirgina odą, todėl ligonį reikia dažnai apiplauti, sudirgusią odą ištrinti dezinfekuojančiais tirpalais, šlapiuojančią – papudruoti ar pabarstyti talku.
Norint sumažinti šlapimo išsiskyrimą naktį, didesnį skysčių kiekį patartina suvartoti pirmoje dienos pusėje. Tačiau sumažinti skysčių vartojimo per parą iki minimumo nepatariama – gali padidėti kraujo krešėjimas, sutrikti elektrolitų pusiausvyra ir panašiai. Skysčių per parą reikia suvartoti ne mažiau kaip litrą.
Palepinkite pacientą šiluma – kuo dažniau maudykite šiltoje sėdimoje vonelėje, vonioje visam kūnui ar pašildykite tik voneles pėdoms. Pasistenkite, kad pacientas niekada nesušaltų kojų.
Jei tenka kur nors vykti su šlapimą nelaikančiu pacientu, turėkite atsarginį rinkinį: apatines kelnaites, higieninį įklotą, popierinių servetėlių, polietileno maišelį, į kurį sudėsite panaudotus reikmenis. Kai kada pacientui vien žinojimas, kad įmanoma užkirsti kelią nemaloniai situacijai, padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir išvengti šlapimo nelaikymo.
