A (graikų k.) – neigimo priešdėlis, granulum (lotynų k.) – grūdelis, kytos (graikų k.) – ląstelė. Agranulocitozė – tai organizmo būklė, kai periferiniame kraujyje labai sumažėja (kartais ir visai išnyksta) citoplazmoje grūdelių (granulių) turinčių leukocitų (vadinamų granulocitais ir neutrofilais) . Tai gerokai padidina riziką sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Ligos priežastys Pagrindinė priežastis – šalutinis medikamentų poveikis, nes granulocitus periferiniame kraujyje (kraujagyslėse) ardo kai kurie specifiniai baltymų kompleksai. Agranulocitozę gali sukelti šie medikamentai: a) vaistai nuo skausmo ir temperatūros (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pvz.: butadionas, analginas, fenacetinas (išimtas iš apyvartos) , pipolfenas ir kt.) ; b) traukulius slopinantys preparatai (vaistai nuo epilepsijos) ; c) diabetą gydantys vaistai – sulfanilšlapalo dariniai; d)…
HEMOLIZINĖ MAŽAKRAUJYSTĖ
Hemolizinė mažakraujystė – tai didelė grupė mažakraujysčių, kurias jungia vienas bendras požymis – priešlaikinis kraujo serume cirkuliuojančių eritrocitų irimas. Šį procesą gali sukelti tiek išoriniai į organizmą patekę, tiek ir vidiniai organizme atsiradę patogeniniai veiksniai, kurie vienaip ar kitaip pažeidžia kraujotakoje cirkuliuojančius eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) ir jie suyra. Ligos priežastys Paveldimos: Eritrocitų membranos anomalijos. Eritrocitų metabolizmo defektas (fermentų defektai) . Anomaliniai hemoglobinai (pvz.: pjautuvinė anemija, talasemijos) . Įgytos: Imuninės kilmės (šilumos, šalčio, sergant sistemine raudonąja vilklige ir kt.) . Mechaninės (dirbtinis širdies vožtuvas) . Cheminės (medikamentų vartojimas) . Infekcijos. Mikroangiopatija (smulkiųjų kraujagyslių liga) . Simptomai Blužnies padidėjimas Gelta Vėmimas Karščiavimas Odos blyškumas Galvos svaigimas Dažnesnis širdies plakimas Alpimas Greitas…
MEGALOBLASTINĖ ANEMIJA
Anemija (lot. anaemia) , graikų k.:an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas. Sinonimai: vitamino B12 ir/arba folinės rūgšties stokos anemija, hiperchrominė makrocitinė anemija. Megaloblastinė anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl sutrikusios hemoglobino ir eritrocitų gamybos, vitamino B12 ir/ar folinės rūgšties stokos, yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Dažniau serga senyvi (vyresni kaip 60-70 metų žmonės) . Mūsų šalyje ryškus folinės rūgšties trūkumas pasitaiko retai. Ligos priežastys Vitamino B12 gali trūkti dėl: 1. per mažo vitamino B12 kiekio maiste (didesnė rizika vegetarams, nevalgantiems ne tik mėsos, bet ir kiaušinių bei pieno arba esant labai skurdžiam žmogaus maisto racionui) ; 2. sutrikusio vitamino B12 įsisavinimo žarnyne (tai įtakoja klubinės…
ŪMINĖ MIELOCITINĖ LEUKEMIJA
Sinonimai: kraujo vėžys, ūminė mieloblastinė leukemija, nelimfocitinė leukemija. Graikų k.: leukos –baltas, haima – kraujas. Apibrėžimas Ūminė mielocitinė leukemija – tai navikinė kraujo sistemos liga, dėl kurios kraujyje atsiranda nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) formų, kurių ištakos – mieloidinės kilmės ląstelės. Šios ląstelės infiltruoja kaulų čiulpus, slopinamos normalios kraujodaros ląstelės, o pakitusios ląstelės kaupiasi įvairiuose organuose (blužnyje, kepenyse, limfmazgiuose, odoje, smegenyse) . Ūmine mieloblastine leukemija dažniau serga suaugę žmonės (80 proc. suaugusiųjų leukemijų atvejų) . Per metus nustatomi 4 naujai susirgę asmenys iš 100000 gyventojų. Ligos priežastys Jonizuojanti radiacija, cheminės medžiagos (benzolas, naftos perdirbimo produktai) , chemoterapija, kai kurie virusai, genetiniai faktoriai. Paprastai tikroji ligos priežastis lieka neaiški. Simptomai Dusulys…
ŪMINĖ LEUKEMIJA
Sinonimai: kraujo vėžys Graikų k.: leukos – baltas, haima – kraujas. Ūminė leukemija – tai navikinė kraujo sistemos liga, pasireiškianti nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių (leukocių) formų atsiradimu kraujyje, leukocitų skaičiaus pakitimu, sutrikusia jų funkcija, normalių kraujodaros ląstelių slopinimu ir pakitusiu ląstelių susikaupimu įvairiose organuose (blužnyje, kepenyse, limfmazgiuose, odoje, smegenyse) . Ūminės leukemijos būna limfoblastinės ir mieloblastinės (priklausomai nuo to, kokia atšaka pirmtakinės baltųjų kraujo kūnelių ląstelės pakinta) . Limfoblastinėmis leukemijomis dažniausiai serga vaikai (ūminė leukemija sudaro apie 80-90% visų vaikams pasitaikančių leukemijų) . Ūmine mieloblastine leukemija dažniau serga suaugę žmonės (80% suaugusiųjų leukemijų atvejų) . Per metus nustatomi 4 naujai susirgę asmenys i100.000 gyventojų. Ligos priežastys Jonizuojanti radiacija, cheminės medžiagos…
GELEŽIES STOKOS MAŽAKRAUJYSTĖ
Anemija (lot. anaemia) . Graikų k.:an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas. Geležies stokos anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl geležies stokos organizme yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma. 80 proc. pacientų – vaisingo amžiaus moterys. Ligos priežastys Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti, jei: nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams) ; nepakankamai geležies pasisavinama virškinamajame trakte (žmonėms, kuriems buvo pašalintas visas skrandis ar didelė jo dalis, taip pat sergantiesiems lėtinėmis žarnų ligomis) ; daugiau geležies reikia normaliam organizmo funkcionavimui (vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiais, moterims nėštumo ir žindymo metu, aktyviai sportuojantiems žmonėms) ; per daug geležies…
LĖTINIŲ LIGŲ MAŽAKRAUJYSTĖ
Anemija (lot. anaemia) , graikų k.: an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas. Sinonimai: piktybinių navikų anemija, infekcinės kilmės anemija, paprastoji lėtinė anemija. Tai visiškai skirtingų pagal kilmę anemijų visuma, pasižyminti šiais būdingais požymiais: sumažėjęs geležies kiekis, sumažėjęs serumo gebėjimas sujungti geležį, geležies atsargos organizme normalios ar net padidėjusios. Lėtinių ligų mažakraujystė sudaro apie 25 proc. visų anemijų. Tai dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikanti anemijų forma stacionaro ligoniams, ypač senyviems. Ligos priežastys Infekcinės ligos. Įvairūs piktybiniai augliai. Neinfekciniai uždegiminiai procesai (kolagenozės, vaskulitai) . Kaulų ir minkštųjų audinių traumos, chirurginės operacijos. Kai kurios inkstų, kepenų ir endokrininių liaukų uždegiminės kilmės ligos. Simptomai Karščiavimas Staigus svorio sumažėjimas Bendras silpnumas Odos ir gleivinių blyškumas…
HODŽKINO LIMFOMA
Sinonimai: limfogranuliomatozė, Hodžkino liga. Tai piktybinių limfogeninių navikų grupė, kuriai būdinga vienodų pakitusių ląstelių mažuma reakcinių (ne navikinių) ląstelių fone. Ji vieną po kito pakenkia limfmazgius, kaulų čiulpus ir kitus organus (kepenis, plaučius, pleurą, virškinamąjį traktą, odą, centrinę nervų sistemą ir kt.) . Paplitimas Sergamumas šia liga Europoje yra 2,2 /100000, o mirtingumas – 0,7/100000 gyventojų. 2000 m. Lietuvoje užregistruota 78 Hodžkino limfomos atvejai: 31 vyrams ir 47 moterims. Ligos priežastys Priežastys nėra aiškios, galvojama apie virusų (Epštein-Baro ar kitų onkogeninių virusų) įtaka šiai ligai atsirasti. Simptomai Karščiavimas Limfmazgių padidėjimas Naktinis prakaitavimas Kūno masės mažėjimas Padidėjusi blužnis Padidėjusios kepenys Ligos eiga Dažniausiai padidėja kaklo, viršraktikauliniai, pažastų limfmazgiai. Jie yra neskausmingi,…
PAVELDIMOJI SFEROCITOZĖ
Sferocitozė – tai eritrocitų formos pasikeitimas dėl paveldimų išorinės eritrocitų sienelės (membranos) sudėties pokyčių. Pakitusios formos eritrocitai greičiau pašalinami iš kraujo (sumažėja jų gyvavimo trukmė) , dėl to atsiranda mažakraujystė ir/arba gelta. Ligos priežastys Sferocitozė paveldima. Jei ja serga vienas iš tėvų, tikimybė vaikui turėti tokį pat eritrocitų išorinės sienelės struktūros defektą yra 50 proc. arba 1 iš 2; jei serga abu tėvai, tikimybė – 75 proc. (3 iš 4) . Atsižvelgiant į susidariusią genų kombinaciją, sergančio vaiko tikimybė perduoti ligą savo vaikams yra 50-100 proc. Ligai paveldėti užtenka vieno pakitusio geno, nepaisant to, ar jis gautas iš tėvo, ar iš motinos. Retais atvejais ši liga gali atsirasti dėl naujai…
TROMBOCITŲ FUNKCIJOS SUTRIKIMAS
Trombocitų funkcijos sutrikimas – tai būklė, kai trombocitai negali atlikti savo funkcijų, todėl pailgėja kraujavimo trukmė. Ligos priežastys Priežastys gali būti dvejopos: įgimtos ir įgytos. Įgimti funkcijų sutrikimai būna nuo vaikystės, o įgyti atsiranda dėl įvairių ligų ar vaistų poveikio. Įgimtos priežastys: trombocitų išorinėje sienelėje nėra arba yra nepakankamai baltymo (gliukoproteino IIb/IIIa) , prie kurio jungiasi kitas krešėjime dalyvaujantis baltymas (fibrinogenas) . Ši būklė vadinama Glanzmano trombastenija; dėl trombocitų išorinės sienelės pokyčių jie negali prisijungti prie pažeistos kraujagyslės vidinio paviršiaus (Bernard-Soulero, May-Heglino sindromas) ; trombocituose dėl įgimtų sutrikimų gali trūkti energetinių medžiagų sankaupų, dėl to jie negali pakankamai tvirtai susijungti tarpusavyje ir užtikrinti normalios savo funkcijos; gali būti sutrikdyta trombocitų…