Sistemą sudaro: širdis ir įvairaus skersmens kraujagyslės. Širdis – tai tuščiaviduris organas, kurį sudaro 4 kameros: 2 prieširdžiai ir 2 skilveliai. Širdyje yra 4 vožtuvai: dviburis, triburis, aortos ir plautinio kamieno. Darnų širdies darbą užtikrina širdies laidžioji sistema. Iš širdies išteka 2 stambios kraujagyslės: aorta ir plautinis kamienas, o įteka tuščiosios venos. Kraujas organizme teka mažuoju ir didžiuoju kraujo apytakos ratais. Kraujagyslės skirstomos į arterijas, venas, arterioles, venules ir kapiliarus. Ligos:AORTOS KOARKTACIJA ARTERINĖ HIPERTENZIJA ATEROSKLEROZĖ KRŪTINĖS ANGINA MIOKARDO INFARKTAS MITRALINIO VOŽTUVO SUSIAURĖJIMAS AORTOS VOŽTUVO NESANDARUMAS AORTOS VOŽTUVO SUSIAURĖJIMAS MITRALINIO VOŽTUVO NEPAKANKAMUMAS GALŪNIŲ ARTERIJŲ EMBOLIJA IR TROMBOZĖ KOJŲ VENŲ TROMBOZĖ HIPERTROFINĖ KARDIOMIOPATIJA MITRALINIO VOŽTUVO PROLAPSAS (IŠKRITIMAS) EKSTRASISTOLIJA KOJŲ VENŲ VARIKOZĖ ATVIRAS…
MIOKARDITAS
Miokarditas – širdies raumens uždegimas. Ligos priežastys Miokarditas gali būti sukeltas daugelio faktorių. Pagal tai jis skirstomas į: idiopatinį arba nežinomos kilmės; autoimuninį – sergant kai kuriomis ligomis (pavyzdžiui, reumatinėmis – sistemine raudonąja vilklige, reumatu, reumatoidiniu artritu ir kt.) prieš širdies raumenį ligonio organizmas pradeda gaminti specifines medžiagas, kurios žaloja širdies raumenį, t.y., organizmas „pats save žaloja”; infekcinį – jį dažniausiai sukelia virusai (peršalimo ligų, gripo, lūpų pūslelinės, sukeliantis AIDS ir kt.) ; bakterijos (sergant skarlatina, angina, rože, kraujo užkrėtimu ir kt.) ; pirmuonys; kirminai; grybeliai. Infekcija gali tiesiogiai pažeisti širdies raumenį arba skatina gamintis specifines medžiagas, pažeidžiančios jį; galimas ir nuodingų medžiagų sukeltas miokarditas (alkoholio, kokaino, kai kurių vaistų,…
HEMORAGINIS VASKULITAS
Hemoraginis vaskulitas (alerginis vaskulitas, Schoenlein-Henoch’o purpura) – tai padidėjusio jautrumo sukeltas smulkiųjų kraujagyslių uždegimas. Ligos priežastys Dažniausiai šia liga serga vaikai ir paaugliai, tačiau ji gali pasitaikyti ir bet kokio kito amžiaus žmogui. Tai yra alerginė (padidinto organizmo jautrumo) liga, kuri pažeidžia smulkiausias odos, žarnų, inkstų kraujagysles – kapiliarus. Imuninė organizmo sistema ne taip, kaip turėtų (pernelyg audringai) sureaguoja į kokį nors veiksnį: virusinę ar bakterinę infekciją, vaistus, vabzdžio įkandimą, skiepus, chemikalus ar šaltį. Susidaro imuniniai kompleksai (antigeno junginys su antikūnais) , kurie nusėda smulkiosiose kraujagyslėse, sukelia jų uždegimą, užkemša jas, todėl atsiranda kraujo išsiliejimai, ligai būdingas bėrimas, vadinamas purpura. Tokie kraujo išsiliejimai atsiranda ne tik odoje, kraujuoti gali inkstai,…
KARDIOGENINIS ŠOKAS
Šis šokas kyla dėl širdies, kaip siurblio, funkcijos susilpnėjimo. Paminėsime tik dažniausius susirgimus, pvz.:miokardo infarktas, kai kurie širdies ritmo, laidumo sutrikimai, miokarditas, plaučių arterijos embolija ir kt. 10-15 proc ligonių, kurie suserga miokardo infarktu, pasireiškia kardiogeninis šokas. Ligos priežastys Kardiogeninį šoką sukelia: išplitęs širdies infarktas, širdies tarpskilvelinės pertvaros plyšimas, spenelio širdies raumens atplyšimas, skysčio susikaupimas širdiplėvėje, per dažnas ar per retas širdies ritmas, plaučių arterijos užsikimšimas ir kiti širdies ligoms būdingi mechanizmai. Simptomai Skausmas už krūtinkaulioSkausmas, plintantis į rankas, kairę mentę, nugarąBendras silpnumasIšblyškusi oda ir gleivinėsPrakaitavimasŽemas arterinis kraujo spaudimasRetas pulsasŠirdies ritmo sutrikimaiSusijaudinimasSąmonės pritemimas Ligos eiga Kardiogeninis šokas pasireiškia paprastai pirmosiomis infarkto valandomis, dažnai pacientui šiuo laiku labai skauda. Už krūtinkaulio…
MITRALINIO VOŽTUVO NEPAKANKAMUMAS
Mitralinio vožtuvo nepakankamumas (arba mitralinis nesandarumas) – tai širdies yda, sąlygojanti širdies nepakankamumo vystymąsi. Vožtuvų nepakankamumas ir susiaurėjimas – tai širdies ydos, kurių pasekoje vystosi širdies nepakankamumas. Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi…
ŠIRDIES NEPAKANKAMUMAS
Širdies nepakankamumas – tai liga, atsirandanti dėl širdies „nusilpimo”, kai dėl jos nepajėgumo užtikrinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų. Ligos priežastys Širdis sudaryta iš dviejų pusių – kairiosios ir dešiniosios, kurios dirba harmoningai, užtikrindamos kraujo apytaką. Kraujas organizme cirkuliuoja dviem apytakos ratais – didžiuoju ir mažuoju. Iš vidaus organų, raumenų, galvos veninis kraujas (tai kraujas, kuris atidavė deguonį ir maisto medžiagas) tuščiosiomis venomis grįžta į dešinįjį prieširdį, o per triburį vožtuvą – į dešinįjį skilvelį. Iš dešiniojo skilvelio per plautinės arterijos vožtuvą kraujas teka į plautinės arterijos šakas. Plaučiuose veninis kraujas atiduoda anglies dvideginį, papildomas deguonimi ir tampa arteriniu. Iš plaučių arterinis kraujas venomis grįžta į…
ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
Širdies laidumo sutrikimai – tai elektrinio impulso plitimo širdyje sutrikimas. Ligos priežastys Priežastys labai įvairios. Širdies laidumo sutrikimas pasitaiko ir sveikiems žmonėms, dažniausiai sportininkams; jį gali sukelti: įvairios struktūrinės širdies ligos (arterinė hipertenzija, krūtinės angina, miokardo infarktas, miokarditas, kardiomiopatijos, širdies ydos) ; sinusinio mazgo silpnumas; antiaritminių ar kitų (dažnai digoksino) vaistų perdozavimas ar pašalinis poveikis; traumos; genetiškai paveldimos ligos. Simptomai Bendras silpnumasNuovargisAtminties pablogėjimasDusulysGalvos svaigimasAlpimasSąmonės netekimasTraukuliaiOdos blyškumas Ligos eiga Širdis – tai raumuo, kuris susitraukinėja, veikiant elektriniam impulsui. Elektros impulsus širdyje sugeba generuoti ląstelės, dešiniajame prieširdyje suformuojančios sinusinį mazgą. Šiame mazge kilęs impulsas plinta specialiais „laidais”,t.y., širdies laidžiąja sistema, kurią be sinusinio mazgo sudaro atrioventrikulinis mazgas (AV mazgas) , esantis tarp…
AORTOS ANEURIZMA
Aortos aneurizma – tai aortos išsiplėtimas, didesnis už jos normalų skersmenį 1,5 ar daugiau kartų. Aorta – stambiausia organizmo kraujagyslė, kuri išeina iš širdies kairiojo skilvelio ir ties juosmeniu išsišakoja į kitas organizmo arterijas. Normalus jos skersmuo yra apie 2-3 cm. Kai kuri nors jos dalis ar ji visa išsiplečia, aorta tampa panaši į maišą, kuriuo teka kraujas. Tokiu atveju ji tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui, gali spausti aplinkinius organus. Ligos priežastys Aortos išsiplėtimą gali sukelti šios ligos: aterosklerozė; cistinė medijos degeneracija arba Marfano sindromas (įgimta liga) ; infekcijos (ypač sifilis) ; reumatinis aortos uždegimas – aortitas ir kitos rečiau sutinkamos ligos. Ligą skatina ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.…
KOJŲ VENŲ TROMBOZĖ
Veninio kraujo nutekėjimas iš apatinių galūnių vyksta giliosiomis, paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis. Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu venos užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas. Paviršinių venų trombozė turi įtakos giliųjų venų trombozei, tačiau vien paviršinių venų trombozė gyvybei pavojingų būklių paprastai nesukelia. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles. Ligos priežastys Venų trombozę sukelia: ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių) ; traumos; buvusi giliųjų venų trombozė; ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas) ; nėštumas, pogimdyminis laikotarpis; onkologiniai susirgimai; nutukimas; venų varikozė (išsiplėtimas) ; kraujo užkrėtimas; kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys –…
ANAFILAKSINIS ŠOKAS
Anafilaksija (gr. ana – prieš, hylaxis – sauga) – tai viena iš greito tipo alerginių reakcijų. Anafilaksinis šokas – tai sisteminė organizmo reakcija į kartotinai patekusį alergeną (t.y. į jau įjautrintą organizmą) , jam reaguojant su imunoglobulinu E. Reakcija pasireiškia staiga – po kontakto su alergenu praėjus maždaug 15-20 min., kartais po 1 ar kelių valandų. Alergenas – tai medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Alergenais gali būti medžiagos, patenkančios iš aplinkos (taip būna dažniausiai) , taip pat ir organizme susidarančios medžiagos. Ligos priežastys Anafilaksines reakcijas gali sukelti vaistai (antibiotikai, ypač penicilinas; vaistai nuo skausmo – analginas; preparatai, turintys jodo ir kt.) ; nuodai (bičių, vapsvų, gyvačių) ; įvairūs maisto produktai (jie…