Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…
Kodėl vis daugiau žmonių renkasi bėgti kartu? Atsakymo ieškojo ir mokslininkai
Pradėti bėgioti dažnai paskatina konkretus tikslas – noras pagerinti fizinę formą, įveikti pirmuosius penkis kilometrus ar pasiruošti varžyboms. Ilgainiui motyvacija keičiasi: žmonės buriasi į klubus, o bendros treniruotės tampa įprasta savaitės rutina. Sugrįžti skatina ir ten užsimezgusios pažintys. Bėgimo populiarumą Lietuvoje rodo šių metų Vilniaus maratonas – 42,195 km distanciją pasirinko beveik du tūkstančiai dalyvių, daugiausia per visą renginio istoriją. Pradeda dėl rezultato, pasilieka dėl žmonių Bėgimo klubų populiarėjimą rodo ir augantis bendrų treniruočių dalyvių skaičius. Sporto bendruomenės „Temple Social Club“ organizuojamose treniruotėse per 3 sezonus bėgikų padaugėjo nuo 30 iki 200, o didžiausiose šiandien susirenka 1000+. Kaune bėgikų bendruomenę subūręs klubas taip pat organizuoja didelio mąsto bėgimo šventę. Pasak…
Dirbtinis intelektas medicinos sektoriuje – ką privalo žinoti gydymo įstaigos?
Straipsnio autorius: Algirdas Misevičius, advokatų kontoros WIDEN vadovaujantis teisininkas, advokatas Dirbtinis intelektas (DI) medicinoje jau nebėra futuristinis scenarijus. Algoritmai analizuoja radiologinius vaizdus, vertina laboratorinių tyrimų duomenis, interpretuoja elektrokardiogramas, apskaičiuoja ligų riziką ir padeda gydytojams priimti diagnostinius ir gydymo sprendimus. Tačiau technologijoms žengiant į medicinos sritį, kyla svarbių teisinių klausimų. Kokių teisinių pasekmių gali kilti, kai dirbtinis intelektas suklys, o pacientas dėl tokios klaidos patirs žalą? Ar kiekviena DI priemonė apskritai gali būti naudojama, ar jos naudojimui medicinoje keliami specialūs reikalavimai? DI akte – teisiniai medikų ir DI sąveikos rėmai ES Dirbtinio intelekto aktas – Reglamentas (ES) 2024/1689 – įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau jo taikymas išskaidytas etapais. Bendra…
Vaiko emocijų protrūkis viešoje vietoje: kaip reaguoti tėvams?
Parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje pradėjęs garsiai verkti, rėkti ar ant žemės krentantis vaikas – daugeliui pažįstama situacija. Tokiais atvejais tėvus neretai palydi pikti aplinkinių žvilgsniai ar komentarai apie prastą auklėjimą, tačiau stiprus emocijų protrūkis nebūtinai su tuo susijęs. Kas gali išprovokuoti tokį elgesį, kaip reaguoti pirmosiomis jo minutėmis ir kada jis jau gali būti rimtesnių sunkumų signalas, pasakoja Kauno psichikos sveikatos centro „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Paulina Skučaitė. Pasak gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės, emocijų protrūkis viešoje vietoje dažniausiai neprasideda visiškai netikėtai. Vaikas dar prieš tai gali būti pavargęs, alkanas ar sudirgęs, o triukšmas, ryškios šviesos, žmonių gausa ar norimi daiktai tampa papildomais dirgikliais.…
Kodėl slenka plaukai? Viena iš priežasčių gali slypėti geležies atsargose
Nors plaukų slinkimas yra natūralus reiškinys, kartais tai gali būti ženklas, kad organizmui kažko trūksta. Viena dažniausių priežasčių – geležies trūkumas. Medikai pastebi, kad plaukai į geležies trūkumą reaguoja labai jautriai – jie gali pradėti slinkti dar gerokai prieš susergant mažakraujyste. Kiek plaukų prarasti yra normalu, o kada vertėtų sunerimti? Kasdien prarasti nedidelę dalį plaukų yra normalu – per dieną jų gali iškristi apie 100. Kiek daugiau jų netenkama plaunant, šukuojant drėgnus ar rišant į tvirtą šukuoseną. Suintensyvėjęs slinkimas taip pat gali būti susijęs su sezoniškumu ar tam tikrais laikotarpiais, pavyzdžiui, po nėštumo ar perimenopauzės metu. „Tačiau jei slinkimas trunka ilgiau nei 2–4 mėnesius, pastebimai sumažėja plaukų apimtis, atsiranda išretėjusių…
Atrodo, kad netoleruojate pieno ar glitimo? Kodėl savarankiškai išbraukti produktai ne visada išsprendžia problemą
Pilvo pūtimas, skausmas, dujos ar viduriavimas po valgio gali greitai nuvesti prie vienos iš populiarių išvadų – gal organizmas netoleruoja glitimo ar laktozės? Tuomet iš kasdienio raciono išbraukiami pieno produktai, duona, makaronai ir kiti gaminiai. Tačiau specialistai ragina neskubėti: tokie patys simptomai gali lydėti daugybę skirtingų būklių, o savarankiškai pasirinkta dieta kartais gali ne tik nepadėti, bet ir apsunkinti ligos nustatymą. Be to, net ir tuo atveju, kai simptomai iš tiesų susiję su pieno produktais, nebūtinai kalta laktozė. Kai kuriems žmonėms problemų gali sukelti piene esantys baltymai, tokie kaip kazeinas ar išrūgų baltymai. „Nemalonūs simptomai pavalgius gali būti būdingi įvairioms būklėms: dirgliosios žarnos sindromui, celiakijai, uždegiminėms žarnyno ligoms, kitiems maisto…
Kraujospūdis pakilo per magnetinę audrą: sutapimas ar realus pavojus sveikatai?
Magnetinių audrų prognozes viešojoje erdvėje dažnai lydi įspėjimai apie galimus kraujospūdžio svyravimus, širdies ritmo sutrikimus ar net išaugusią infarkto ir insulto riziką. Vis dėlto klinikinė praktika tokio nerimą keliančio scenarijaus nepatvirtina: ryškaus pacientų srautų augimo tokiais laikotarpiais nepastebima, o mokslinių įrodymų, leidžiančių magnetines audras tiesiogiai sieti su ūmiais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, kol kas nepakanka. Specialistai pabrėžia – pajutus neįprastų simptomų svarbu vertinti ne prognozes ar antraštes, o savo sveikatos būklę. BTA draudimo duomenimis, nuo 2023-iųjų pradžios iki 2026-ųjų vidurio registruota daugiau kaip 2,7 tūkst. sveikatos draudimo atvejų, susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu (hipertenzija), bei virš 900 atvejų, susijusių su kitais širdies ritmo sutrikimais. Nuolat fiksuojami tokie atvejai rodo, kad šie…
Sėdite ramiai, o širdis lipa iš krūtinės: kodėl taip nutinka ir kada į tai nereikėtų numoti ranka?
Kartais atrodo, kad širdis staiga pradėjo daužytis daug stipriau nei įprastai, nors tuo metu ramiai sėdime ar gulime. Toks pojūtis gali išgąsdinti, tačiau jis ne visada reiškia, kad širdies veikla sutriko. Stipresnį plakimą galime pajusti dėl visiškai natūralių organizmo reakcijų, streso ar nuovargio. Vis dėlto kartais tai gali būti ir ritmo sutrikimo požymis. Kaip atskirti šias situacijas ir kada dėl jaučiamo širdies plakimo verta kreiptis į gydytoją? Aiškiau jausti savo širdies dūžius kartais yra visiškai normalu ir savaime nereiškia ligos. Tačiau naujai atsiradusio, pasikartojančio ar kartu su kitais simptomais pasireiškiančio plakimo nereikėtų ignoruoti. Svarbiausia ne spėlioti pagal pojūtį, o prireikus užfiksuoti širdies ritmą ir išsiaiškinti, kas sukelia neįprastus simptomus. „Tai,…
Prasidėjus mokslo metams vaikui skauda pilvą? Šeimos gydytoja paaiškina, kada tai natūrali reakcija į pasikeitusią rutiną, o kada verta sunerimti
Po vasaros atostogų vaikams tenka iš naujo prisitaikyti prie ankstyvo kėlimosi, didesnio krūvio, pasikeitusios dienotvarkės ir emocinių iššūkių. Nors pirmosiomis savaitėmis nuovargis, sunkesnis susikaupimas ar didesnis dirglumas gali būti natūrali pasikeitusios rutinos dalis, kai kurie užsitęsę ar stiprėjantys simptomai gali įspėti ir apie sveikatos problemas. Plačiau apie tai pasakoja Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Vytenė Menkevičienė. „Vaikų organizmą bene labiausiai paveikia pasikeitęs dienos ritmas ir miego įpročiai. Vasarą jie dažniausiai eina miegoti ir keliasi vėliau, o prasidėjus mokslo metams rytais tenka keltis gerokai anksčiau. Dėl to vaikai gali jaustis mieguisti, stokoti energijos, o vakare vis dar sunkiau užmigti. Prireikia laiko, kol cirkadinis ritmas prisitaiko prie naujos…
Visi skaičiuoja baltymus, tačiau ar tikrai daugiau jų reiškia sveikiau?
Nuolatinis technologijų tobulėjimas atveria vis platesnes galimybes pažinti savo sveikatą. Anksčiau stebėjome tik nueitus žingsnius, miego valandas ar sudegintas kalorijas, o šiandien vis dažniau skaičiuojame ir, pavyzdžiui, suvartotų baltymų gramus. Į šią tendenciją reaguoja ir technologijų gamintojai – programėlės kaip „Samsung Health“ padeda vartotojams patogiai sekti, ar organizmas gauna pakankamai jam būtinų medžiagų. Tad kiek baltymų mums iš tiesų reikia, kaip jų kiekis lemia mūsų savijautą ir kokių kitų medžiagų nevalia nepamiršti? Asmeninis treneris Titas Milašius pastebi, kad baltymų skaičiavimas tapo toks svarbus ne veltui. Šios medžiagos yra kritiškai svarbios raumenų masės palaikymui bei augimui, padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, dalyvauja daugelyje organizmo procesų ir yra absoliučiai būtinos normaliai jo…
Prastą savijautą ne visada lemia ruduo: organizmui gali trūkti vitaminų ir mikroelementų
Po vasaros sugrįžus į įprastą rutiną dažną pradeda varginti padidėjęs nuovargis, dirglumas ar nuotaikų svyravimai. Nors tokią savijautą gali lemti miego trūkumas, netinkama mityba ar įvairūs sveikatos sutrikimai, viena iš galimų priežasčių – vitaminų ir mikroelementų trūkumas. Ką verta pasitikrinti, kokie simptomai gali išduoti tam tikrų medžiagų stoką ir kodėl nevertėtų savarankiškai griebtis papildų, pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Ieva Rainienė. „Artėjantis šaltasis metų laikas yra puikus metas įvertinti vitaminų ir mikroelementų kiekį organizme net ir nejaučiant ryškių negalavimų. Laiku atlikti tyrimai gali padėti pastebėti jų trūkumą ir tikslingiau koreguoti mitybą ar, esant poreikiui, pasirinkti tinkamus papildus. Taip galima pasirūpinti, kad prieš prasidedant intensyvesniam virusinių…
