Nors visuomenėje savo sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio, neturėdami jokių nusiskundimų žmonės profilaktiškai tikrinasi dar gana retai. Vis dėlto dalis sveikatos sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai suteikia galimybę juos pastebėti ir pradėti gydyti anksčiau. Kokie tyrimai svarbūs skirtingo amžiaus žmonėms, paaiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Laura Tamašauskienė. „Daugiausia neaiškumų kelia tie sveikatos sutrikimai, kurių simptomai iš pradžių būna labai neryškūs ar nespecifiniai. Pavyzdžiui, esant geležies ar vitamino D stokai, skydliaukės, kepenų ar kitų hormonų veiklos sutrikimams, žmogus kurį laiką gali visai nieko nejausti arba skųstis bendru nuovargiu, mieguistumu, virškinimo sutrikimais. Tokius požymius neretai siejame su stresu, netaisyklinga mityba ar prastu…

Elektrolitų gėrimų populiarumas pastaraisiais metais pastebimai išaugo – juos aktyviai reklamuoja sporto ir sveikos gyvensenos industrija, o parduotuvių lentynose jų pasirinkimas vis didėja. Dėl to elektrolitus vis dažniau perka ne tik sportuojantys, bet ir tie, kurie pajunta nuovargį, silpnumą, raumenų mėšlungį ar tiesiog tikisi greitesnio energijos antplūdžio. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad elektrolitų vartojimas ne visada atitinka realų organizmo poreikį. „Elektrolitų gėrimų ir papildų populiarėjimą vertinčiau gana kritiškai. Sveikam žmogui, kuris subalansuotai maitinasi ir įprastai fiziškai juda, papildomai vartoti elektrolitų kasdien dažniausiai nėra būtinybės. Pagrindinius elektrolitus, tokius kaip natris, kalis ar magnis, gauname su maistu, o kasdieniam skysčių poreikiui patenkinti paprastai pakanka vandens“, – aiškina…

„Lyg širdis apsivertė krūtinėje“, „praleido dūžį“, „staiga ėmė daužytis“ – tokius pojūčius bent kartą gyvenime yra patyręs ne vienas. Vieni dėl jų sunerimsta iš karto, kiti tokią situaciją sieja su stresu, nuovargiu ar per dideliu kavos kiekiu. Nors dažnai tokie širdies siunčiami signalai nėra pavojingi, specialistai įspėja – kartais jie gali būti pirmasis rimtesnės sveikatos problemos ženklas. Draudimo bendrovės BTA praktika rodo, kad sveikatos draudimu dėl širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai pasinaudojama jau atsiradus simptomams, o ne prevenciškai. Pasak BTA Asmens draudimų produkto vadovo Gedimino Bulenoko, ypač šiltuoju metų laiku svarbu nenumoti ranka į neįprastus organizmo siunčiamus signalus. Visgi jo teigimu, kreiptis į specialistus žmones dažniausiai paskatina krūtinės skausmas, dusulys,…

Demencija dažnai siejama su senėjimu, todėl neretai manoma, kad jos rizikai didžiausią įtaką turi tik amžius ir paveldimumas. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai tik dalis vaizdo. Atminties, dėmesio ir kitų pažintinių funkcijų sveikatai svarbi ir bendra organizmo būklė, kasdieniai įpročiai bei lėtinių ligų kontrolė. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė sako, kad nors kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalime, daliai jų galime turėti įtakos. „Amžius ir genetika yra svarbūs rizikos veiksniai, tačiau jie nėra vieninteliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas, lėtinių ligų kontrolė ir aktyvus socialinis bei protinis gyvenimas gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pasireiškimą“, – teigia medikė. Smegenų sveikata prasideda nuo…

Žingsniai, treniruočių minutės ir sudegintos kalorijos – fizinį aktyvumą šiandien galime išmatuoti itin tiksliai. Tačiau viena svarbiausių progreso dedamųjų dažnai lieka nuošalyje. Nuolatinis nuovargis, suprastėjęs miegas ar prastėjantys sportiniai rezultatai gali reikšti ne tai, kad reikia treniruotis dar daugiau, o priešingai – kad kūnui reikia poilsio. Fizinio aktyvumo specialistas ir kineziterapeutas Matas Svetikas paaiškina, kaip atskirti įprastą nuovargį po treniruotės nuo signalų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Progresui būtinas poilsis Reguliarus fizinis aktyvumas neabejotinai stiprina sveikatą, tačiau, pasak asmeninio trenerio ir kineziterapeuto Mato Svetiko, didesnis treniruočių skaičius savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobinei…

Vasarai einant į pabaigą ir artėjant vėsesniems rudens orams, dažnas ima daugiau dėmesio skirti savo imunitetui. Neretai sakoma, kad vieni žmonės turi „stiprų“ imunitetą, o kiti – „silpną“, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Renato Dainiaus, toks skirstymas medicininiu požiūriu nėra pagrįstas – imunitetas yra kur kas sudėtingesnė sistema. Sveika imuninė sistema nėra ta, kuri reaguoja kuo stipriau. Svarbiausia, kad ji veiktų tinkamai ir subalansuotai: gebėtų atpažinti bei neutralizuoti ligų sukėlėjus, bet kartu nepažeistų sveikų organizmo audinių. Todėl gydytojai dažniau kalba ne apie „stiprų“ ar „silpną“, o apie normaliai arba sutrikusiai veikiančią imuninę sistemą. Ją sudaro oda, gleivinės, natūralūs organizmo skysčiai – seilės, virškinamojo trakto sultys, makšties išskyros,…

Vasarą vis dažniau pasitaikančios karščio bangos tampa rimtu iššūkiu vyresnio amžiaus žmonėms. Jų organizmas sunkiau prisitaiko prie aukštos temperatūros, todėl senjorai dažniau patiria karščio sukeltus negalavimus. Kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir apsisaugoti nuo perkaitimo, pasakoja Skaudvilės šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Ivanauskienė. „Su amžiumi organizmo gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą silpnėja. Vyresni žmonės mažiau prakaituoja, jų kraujagyslės plečiasi lėčiau, todėl kūnui sunkiau atiduoti šilumą į aplinką. Be to, sumažėja troškulio jausmas – žmogus gali nejausti poreikio gerti net tada, kai organizmui jau trūksta skysčių“, – teigia šeimos gydytoja. Organizmo prisitaikymą prie aukštos temperatūros apsunkina ir vyresniame amžiuje dažnos lėtinės ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ir…

Akių nuovargį dažniausiai siejame su ilgomis valandomis prie kompiuterio ar telefono ekrano. Ir nors ekranai iš tiesų yra viena dažniausių priežasčių, specialistai primena, kad akims kasdien įtakos turi kur kas daugiau veiksnių: sausas oras, netinkamas apšvietimas, kondicionieriai, miego trūkumas, stresas ar net bendra organizmo būklė. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad akių nuovargis ne visada reiškia tik per didelę regos apkrovą. „Ilgai dirbant kompiuteriu ar naudojantis telefonu, akys patiria didesnę apkrovą dėl nuolatinio fokusavimo į artimą atstumą ir sumažėjusio mirksėjimo dažnio. Dėl to gali atsirasti akių sausumas, perštėjimas, svetimkūnio pojūtis, paraudimas ar laikinas regėjimo diskomfortas“, – teigia gydytoja. Akims kenkia ne tik ekranai Pasak M. Varkalienės,…

Ilgą laiką aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. ADHD) buvo siejamas su berniukais, kuriems sunku nusėdėti vietoje, tačiau tarp suaugusiųjų ADHD turinčių moterų ir vyrų skaičius yra labai panašus. Tai leidžia manyti, kad daugelio moterų vaikystėje patirti sunkumai liko nepastebėti, todėl pagalbos jos sulaukė tik suaugusios. Plačiau apie moterų ADHD ir jam būdingus simptomus pasakoja psichikos sveikatos klinikų „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) vadovė, gydytoja psichiatrė dr. Devika Gudienė. „Vadinamasis „moterų ADHD“ nėra nauja ar atskira medicininė diagnozė. Tai tas pats aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kuris gali pasireikšti tiek moterims, tiek vyrams, tačiau jų patirtys ir simptomų išraiška neretai skiriasi. Anksčiau klinikinėje praktikoje diagnozuotų berniukų ir mergaičių santykis siekė net 9:1, tačiau…