Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…
Įsibėgėjant pavasariui – ekspertų įspėjimas: šis erkių sezonas gali būti intensyvesnis
Įsibėgėjantis pavasaris reiškia ne tik daugiau laiko gamtoje, bet ir didesnę riziką susidurti su erkėmis. Ekspertai įspėja: šiemet jų aktyvumas gali būti didesnis nei įprastai, o gyventojų skiepijimosi rodikliai – mažėjantys, todėl svarbu išlikti budriems ir reguliariai tikrintis po buvimo lauke. Šiemet erkės gali būti aktyvesnės nei pernai Nors pavasaris dar tik įsibėgėja, specialistai įspėja – šių metų erkių sezonas gali būti intensyvesnis nei ankstesniais metais. Tam įtakos turėjo palankios žiemos sąlygos: storas sniego sluoksnis padėjo išgyventi tiek suaugusioms erkėms, tiek jų lervoms ir nimfoms. Erkės suaktyvėja vos temperatūrai pakilus iki +5 °C, todėl pirmieji įkandimai fiksuojami jau ankstyvą pavasarį. Kadangi saulėtose vietose dirva įšyla greičiau, rizika atsiranda anksčiau, nei…
Parkinsono liga Lietuvoje: modernūs gydymo būdai egzistuoja, bet pacientams jie neprieinami
„Vieną dieną galiu vaikščioti, tvarkyti namus, kitą – negaliu net išlipti iš lovos. Blogiausia – nežinoti, kada kūnas tiesiog nustos klausyti.“ Taip savo kasdienybę apibūdina ponia Rimutė, su Parkinsono liga gyvenanti jau beveik tris dešimtmečius. Jos istorija – ne išimtis. Tai realybė tūkstančiams žmonių Lietuvoje, kurie šiandien žino: gydymas egzistuoja, tačiau jiems jis neprieinamas. Balandžio 11-ąją visame pasaulyje minima Parkinsono ligos diena. Tai nepagydoma neurologinė liga, pažeidžianti judesių kontrolę dėl dopamino trūkumo, kurį sukelia smegenų ląstelių nykimas. Pasaulyje ji kasmet paliečia vis daugiau žmonių ir vis dažniau diagnozuojama jaunesniems asmenims. Šiuo metu mūsų šalyje Parkinsono liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Laipsniškai progresuojant ligai, medikamentinis gydymas ilgainiui tampa nebe efektyvus,…
Oftalmologė apie kataraktą: kodėl jos atveju nepadeda akiniai?
Regėjimo suprastėjimas daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su paprastu sprendimu – naujais akiniais. Jei vaizdas liejasi, smulkios detalės tapo prasčiau įžiūrimos, tereikia įsigyti naujus kitokių dioptrijų akinius ir problema bus išspręsta. Vis dėlto akių ligų gydytojai įspėja – ne visais atvejais tai veikia. Anot Akių klinikos „Lirema“ oftalmologės Irmantės Glinskienės, katarakta – viena dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje. Ji vystosi nepastebimai, o pirmieji simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, amžiui ar netinkamiems akiniams. Dėl to žmonės delsia kreiptis į specialistus ir ilgą laiką bando problemą spręsti savarankiškai akiniais, tačiau regėjimas vis tiek išlieka prastas“, – patirtimi dalijasi gydytoja. Kas iš tiesų vyksta akyje? Kataraktos atveju natūralus akies lęšiukas palaipsniui praranda…
Po persileidimo ne visi simptomai yra normalūs: kokie ženklai rodo, kad delsti nebegalima?
Persileidimas įvyksta staiga, todėl kartu su juo dažnai ateina ne tik emocinis sukrėtimas, bet ir daug klausimų apie savijautą. Kraujavimas, skausmas ar nuovargis po jo gali būti organizmo atsistatymo dalis, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ir komplikacijas. Vaistininkė paaiškina, į kokius kūno signalus po persileidimo svarbu atkreipti dėmesį. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad po persileidimo svarbiausia neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir nedelsti, jei savijauta kelia abejonių. „Vienas ryškiausių pokyčių po persileidimo susijęs su hormonais. Staiga sumažėjus nėštumo hormonų lygiui, moteris gali jausti nuovargį, emocinius svyravimus, dirglumą ar kitus simptomus, panašius į priešmenstruacinį sindromą. Po tokios patirties svarbu leisti sau išgyventi emocijas ir nespausti savęs dėl jaučiamo…
Embolizacija gydant gimdos miomas: ką svarbu žinoti pacientėms?
Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų, kaip žirnis, iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Ligoninės „Meliva“ Diagnostikos ir tyrimų centro gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas pažymi, jog apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais, bei pasakoja apie tai, kaip ši sveikatos būklė yra gydoma, norint pacientei sugrąžinti gyvenimo kokybę. „Tiksli priežastis, galinti išprovokuoti šių darinių atsiradimą, nėra žinoma, tačiau manoma, jog šiame procese svarbų vaidmenį atlieka estrogenų ir progesterono hormonų veikla. Visgi, svarbu žinoti, jog dalis moterų, turinčių gimdos miomų, gali nejausti…
Seimas svarstys naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą
Seimui pristatytas naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Teikiamų teisės aktu siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, praplečiant valstybės finansavimą vaisingumo išsaugojimo paslaugoms ir embrionų saugojimui, bei supaprastinti lytinių ląstelių ir embrionų importo bei tranzito tvarką, siekiant padidinti gimstamumą ir užtikrinti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principus. „Nevaisingumo gydymo paslaugos tampa prieinamos nesusituokusioms poroms ir poroje nesančioms moterims, nevaisingumas tampa grynai medicinine problema, nuodugniai ištirta ir sėkmingai gydoma. Nesusituokusios poros ir poroje nesančios moterys yra svarbios Lietuvos išlikimui. Įstatyme atsiranda nuostata dėl vyro ir moters, bendrai gyvenančių ne mažiau kaip vienerius metus ir turinčių tikslą sukurti šeiminius santykius“, – pristatydama projektą sakė…
LGBTQ+ psichinė sveikata: kas pasiruošęs padėti?
Ekspertai patvirtina: LGBTQ+ žmonių emociniai sunkumai persipina su nematomais kasdieniais iššūkiais: jie nuolat vertina aplinką, riboja save ir jaučiasi nesaugiai. Net oficialiai prieinama pagalba kartais tampa dar viena kliūtimi. „Specialistų vertybės ir įsitikinimai gali paveikti terapinio ryšio kokybę. Jei specialistas nesijaučia patogiai LGBTQ+ temose, konsultacijoje gali jaustis papildoma įtampa ir nerimas, kas gali apsunkinti pagalbos teikimą“, – sako klinikinė psichologė Beata Pučinskaitė Ragauskė. Skirtingos patirtys, bendri iššūkiai Lietuvos psichologų sąjungos LGBTQIA+ psichologijos grupės pirmininkė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė pabrėžia, kad LGBTQ+ asmenų patirtys nėra vienodos: „Yra žmonių, kurie jaučiasi puikiai, susikūrę sau palankias erdves ir apsupti priimančių žmonių. Lygiai taip pat yra LGBTQ+ asmenų, kurių psichinė sveikata…
Pagalba autistiškiems vaikams: suplanuota sistemoje, bet ar pasiekia realybėje?
Lietuvoje autizmo spektro sutrikimo diagnozių daugėja, tačiau kartu daugėja ir šeimų klausimų – ne apie pačią diagnozę, o apie tai, kas vyksta po jos. Nors pagalbos sistema egzistuoja, praktikoje ji dažnai išlieka fragmentiška, o reali pagalba priklauso nuo gyvenamosios vietos, institucijų bendradarbiavimo ir tėvų gebėjimo koordinuoti procesus. Autizmo spektro sutrikimo diagnozė daugeliui šeimų tampa lūžio tašku. Iš gydytojo kabineto tėvai išeina ne tik su medicinine išvada, bet ir su būtinybe suprasti sudėtingą pagalbos sistemą: kur kreiptis, kokios paslaugos priklauso, kaip jas gauti ir kas už jas atsakingas. Nors Lietuvoje yra sukurta sistema, kuri turėtų užtikrinti individualizuotą pagalbą, realybėje šeimos dažnai susiduria su skirtingų institucijų veikimo neatitikimais, paslaugų trūkumu ir koordinacijos…
Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: sveikatos sprendimai turi remtis mokslu
2026 m. balandžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Pažymint Pasaulinę sveikatos dieną, susirūpinta sveikatai palankios aplinkos kūrimu, raginta remtis mokslu, priimant sprendimus ir renkantis sveikesnę gyvenseną. Visa tai atliepia šių metų Pasaulinės sveikatos dienos temą: „Kartu dėl sveikatos. Palaikykite mokslą“. „Medicinoje sprendimai visada remiasi mokslu. Sveikata neprasideda Seime. Ji prasideda nuo kasdienio pasirinkimo. Politikai gali sudaryti sąlygas, bet gyvensenos pasirinkimas priimamas asmeniškai. Nei viena politika neveiks, jei ji nepasieks žmogaus kasdienės elgsenos. Mokslas mums parodo kryptį ir mes turime juo pasitikėti“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Seimo narys, prof. dr. Saulius Čaplinskas. Pasak parlamentaro, būtina kurti sveikatai palankią aplinką, kad…
„Lietuvos Genomas“ – nacionalinis žingsnis link personalizuotos medicinos ir sveikesnės ateities
Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: pirmadienis, 2026 balandžio 13 Renginio pradžia: 11:00 Renginio vieta: Santaros klinikų Medicininės genetikos centras (F korpusas, Santariškių g. 2, įėjimas iš šono per besisukančias duris) Įsivaizduokite, kad kiekvienas žmogus turi unikalią genetinę „instrukciją“ – savo genomą. Ši instrukcija lemia, kaip mūsų kūnas veikia, ir kodėl mes esame linkę į tam tikras ligas. Anksčiau visą šią instrukciją išskaityti buvo sudėtinga ir brangu. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas kviečia žiniasklaidą į spaudos konferenciją, kurioje pristatysime „Lietuvos genomo projektą” – ambicingą iniciatyvą, kurios metu atlikta 1 570 Lietuvos gyventojų viso genomo sekoskaitos tyrimų. Kodėl viso genomo…
