Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…
Kodėl gydytojas, išgirdęs, kad nuolat jaučiatės pavargę, neskuba rekomenduoti vitaminų?
Nuolatinis nuovargis dažnai atrodo kaip paprasta poilsio stygiaus pasekmė, todėl neretai pirmiausia ieškoma greito sprendimo – pradedami vartoti vitaminai ar maisto papildai. Vis dėlto energijos stoka gali būti susijusi su daugybe skirtingų priežasčių – nuo miego kokybės ar emocinės įtampos iki tam tikrų sveikatos sutrikimų. Norint veiksmingai spręsti problemą, svarbu pirmiausia suprasti tikrąją nuovargio priežastį. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas pastebi, kad nuovargis yra labai dažnas, tačiau nespecifinis simptomas. Jį gali lemti paprasčiausias miego trūkumas ar ilgalaikė emocinė įtampa, tačiau kartais jis gali būti ir mažakraujystės, skydliaukės veiklos sutrikimo, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitos ligos požymis. „Gydytojui svarbu išsiaiškinti simptomų atsiradimo priežastį, kad būtų galima gydyti…
Poatostoginis nuovargis ar ligos simptomas? Šeimos gydytoja paaiškina, kaip juos atskirti
Atostogos – laikas, kai kūnas ir protas gali pailsėti, atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir atgauti jėgas, tačiau grįžę iš jų ne visi jaučiasi kupini energijos ir pasirengę kibti į darbus. Dalį žmonių po atostogų vargina nuovargis, mieguistumas ir prasta nuotaika. Kada tokia savijauta yra normali organizmo reakcija, o kada jau gali signalizuoti apie sveikatos problemas, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Diana Akulova. Organizmui reikia laiko persiorientuoti Atostogų metu dažnai pasikeičia miego režimas, dienotvarkė, mitybos įpročiai ir fizinio aktyvumo lygis. Keliaujant į tolimesnes šalis organizmą papildomai veikia laiko juostų kaita, todėl pirmosiomis dienomis po sugrįžimo energijos gali būti net mažiau nei prieš atostogas. „Grįžimas į darbą ir kasdienes pareigas…
Klinikinė logopedė apie kalbos sutrikimus: reabilitaciją svarbu pradėti kuo anksčiau
Kalbos sunkumai dažnai pastebimi tada, kai vaikas vėluoja tarti pirmuosius žodžius, tačiau klinikinio logopedo pagalbos gali prireikti ir visai kitose situacijose – kai žmogui po insulto tampa sunku pasakyti paprastą sakinį, suprasti artimuosius, saugiai nuryti maistą ar vėl dalyvauti kasdieniame pokalbyje. Vilniaus reabilitacijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) klinikinė logopedė Živilė Ščiukienė pabrėžia, kad laiku suteikta pagalba gali turėti įtakos ne tik kalbai, bet ir žmogaus savarankiškumui, saugumui bei emocinei savijautai. „Klinikinės logopedinės terapijos trukmė labai individuali. Vieniems pacientams pakanka kelių savaičių, kitiems – kelių mėnesių ar metų. Rezultatas priklauso nuo sutrikimo pobūdžio, bendros sveikatos būklės, paciento motyvacijos, artimųjų įsitraukimo ir to, kaip anksti pradedama reabilitacija. Svarbu suprasti, kad…
Lietuviai grožio procedūrų paskutinei minutei nepalieka: Europoje išsiskiria vienu įpročiu
Jei reikėtų rinkti Europos planavimo pirmūnus, lietuviai, panašu, pretenduotų į prizines vietas. Naujausi vienos didžiausių grožio ir sveikatingumo paslaugų rezervavimo platformos „Treatwell“ duomenys rodo, kad vos kas ketvirta rezervacija Lietuvoje atliekama likus mažiau nei parai iki vizito – tai vienas mažiausių rodiklių Europoje. „Vis dažniau matome, kad žmonės planuoja ne tik darbus ar keliones, bet ir laiką sau. Grožio vizitai tampa tokia pačia kalendoriaus dalimi kaip susitikimai ar treniruotės – jie rezervuojami iš anksto, kad nereikėtų derintis prie atsitiktinai likusių laikų. Prie tokių įpročių prisideda ir skaitmeniniai rezervavimo įrankiai, leidžiantys vos per kelias minutes susirasti norimą specialistą ir rezervuoti laiką tada, kai tai iš tiesų patogu“, – sako „Treatwell“ Lietuvos…
Vasaros romanai gali baigtis ne tik prisiminimais: ką svarbu žinoti apie lytiškai plintančias infekcijas?
Nors statistinių duomenų, kad šiltuoju metų laiku reikšmingai padaugėtų lytiškai plintančių infekcijų (LPI), nėra, gydytojai pastebi, jog po vasaros žmonės dažniau kreipiasi dėl atsiradusių simptomų arba nusprendžia išsitirti profilaktiškai. Pajutus įtartinus simptomus ar kilus abejonių po nesaugių lytinių santykių, svarbu nedelsti, nesigėdyti kreiptis į gydytoją ir laiku atlikti reikalingus tyrimus – anksti nustačius infekciją gydymas įprastai būna paprastesnis, o komplikacijų ir infekcijos perdavimo kitiems rizika gerokai mažesnė. Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, kelionėmis, festivaliais ir naujomis pažintimis. Tačiau kartu su nerūpestinga nuotaika kartais padidėja ir rizika priimti spontaniškus sprendimus, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ urologas Martynas Stanionis sako, kad LPI riziką visuomet didina nesaugūs lytiniai…
Šeimos gydytoja įspėja: ilgai pabuvus saulėje staiga pulti į šaltą vandenį pavojinga – gali ištikti terminis šokas
Šiųmetės vasaros permainingi orai lemia, kad į šeimos gydytojus pacientai kreipiasi tiek dėl perkaitimo ir dehidratacijos, tiek dėl peršalimo simptomų, gerklės skausmo ar tonzilito. Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžia, kad daugelio atostogas apsunkinančių negalavimų galima išvengti neprarandant budrumo ir laikantis pagrindinių saugaus elgesio saulėje, prie vandens bei tinkamo maisto laikymo principų. Pavojų kelia ne tik kaitri saulė Didžiausią pavojų karštis kelia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu. „Jei lauke karšta ir planuojama jame praleisti daugiau laiko, svarbu turėti geriamojo vandens, galvą pridengti kepure ar skrybėle ir reguliariai pasitraukti į…
Vasaros gardumynai – iššūkis skrandžiui: kada nemalonūs virškinimo simptomai yra normalūs, o kada verta sunerimti?
Vasarą keičiasi ne tik dienotvarkė, bet ir mitybos įpročiai – dažniau valgome ne namuose, kepame kepsninėse, ragaujame naujų patiekalų. Dėl to dažniau pasitaiko ir virškinimo sutrikimų. Nors pilvo pūtimas, rėmuo ar trumpalaikis diskomfortas dažniausiai susiję su pasikeitusia mityba, užsitęsę ar pasikartojantys simptomai gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas. „Dažniausi nusiskundimai: pilvo pūtimas, sunkumo jausmas pavalgius, rėmuo, pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kelionių metu neretai pasitaiko ir keliautojų viduriavimas. Dažniausiai šie simptomai būna laikini, tačiau jei jie kartojasi ar užsitęsia, reikėtų juos įvertinti plačiau“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė. Pasak gydytojos, į medikus reikėtų kreiptis, jei simptomai stiprėja, nepraeina arba juos lydi skausmas, pykinimas, ankstyvas…
Sausos, perštinčios ar ašarojančios akys? Problema gali slypėti akių vokuose
Akių perštėjimas, paraudimas ir ašarojimas dažnai siejami su nuovargiu, darbu prie kompiuterio ar netinkamu apšvietimu. Vis dėlto šie simptomai gali rodyti ne tik akių sudirgimą, bet ir sausų akių sindromą, vokų kraštų uždegimą ar sutrikusią vokų liaukučių veiklą. Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Akių ligų centro gydytojas oftalmologas Mindaugas Variakojis pabrėžia, kad šios būklės dažnai yra susijusios tarpusavyje ir linkusios kartotis, todėl vien lašų akims ne visada pakanka – svarbu nuosekliai prižiūrėti vokus ir saugoti akies paviršių nuo pažeidimų. Vokų kraštų uždegimas, dar vadinamas blefaritu, yra lėtinė vokų krašto uždegiminė būklė, dažnai susijusi su Meibomo liaukų veiklos sutrikimu. Šios vokuose esančios liaukutės išskiria riebalinį sekretą,…
Miegate tiek pat, tačiau neišsimiegate? Medikas papasakojo, kaip karščiai ir ilgesnės dienos veikia mūsų miegą
Daugelis žmonių yra pastebėję, kad vasarą miego įpročiai pasikeičia. Ilgesnis šviesus paros metas, aukštesnė temperatūra, išsiderinusi dienotvarkė gali paveikti užmigimo laiką, miego gylį ir bendrą poilsio kokybę. Nors trumpalaikiai miego pokyčiai šiltuoju metų laiku dažnai yra natūrali organizmo reakcija, svarbu suprasti, kada tai laikina, o kada gali signalizuoti apie gilesnius sutrikimus, kuriems reikia gydymo. Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Evaldo Šivicko, mūsų biologinis laikrodis labai jautriai reaguoja į šviesą. Rytinė ir dienos šviesa padeda palaikyti budrumą bei aiškų miego–būdravimo ritmą, o ryški šviesa vakare gali „pasukti“ vidinį laikrodį link vėlesnio užmigimo. „Dėl to melatonino – hormono, padedančio organizmui ruoštis miegui, – išsiskyrimas gali prasidėti vėliau, todėl žmogus ilgiau…
Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
Pastaraisiais metais parduotuvių lentynose gerokai padaugėjo daug baltymų turinčių produktų – nuo gėrimų ir putėsių iki sūrių, desertų ar kitų užkandžių. Vieni tai vadina dar viena sveikos gyvensenos mada, kiti baltymų ieško kone kiekviename produkte. Tačiau ar ši tendencija iš tiesų pagrįsta mokslu? Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ sveikos gyvensenos partneris, gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad nors baltymai organizmui yra būtini, svarbiausia nepamiršti saiko ir į mitybą žvelgti kaip į visumą. Kas lėmė baltymų populiarumą? Pasak gydytojo, baltymų populiarumą lėmė ne viena priežastis. Vis daugiau žmonių domisi sveika gyvensena, sportuoja ir daugiau dėmesio skiria savo savijautai bei mitybai. Be to, baltymai svarbūs ne tik raumenų augimui ir atsistatymui po fizinio krūvio…
