Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka? Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti. „Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas. Pasak jo, nerimas nėra savaime nei…
Šeimos gydytoja: kondicionieriai nesukelia peršalimo, tačiau netinkamai naudojami gali pakenkti sveikatai
Karštomis vasaros dienomis kondicionieriai tampa kone neatsiejama kasdienybės dalimi. Juos naudojame namuose, biuruose, automobiliuose ir prekybos centruose. Vis dėlto sklando daugybė mitų apie jų įtaką sveikatai. Vieni įsitikinę, kad būtent kondicionierius sukelia peršalimą, kiti baiminasi jį naudoti namuose, kuriuose auga maži vaikai. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Gintarė Anglickienė sako, kad pats įrenginys nesargdina – didžiausią įtaką turi tai, kaip juo naudojamasi. Peršalimą sukelia ne kondicionierius, o virusai Pasak šeimos gydytojos, vienas dažniausių mitų – kad peršalimo ligas sukelia pats kondicionierius. „Tiesa ta, kad peršalimą sukelia virusai, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius išties gali padidinti ligos tikimybę. Sausas ir vėsus oras gali išsausinti gleivines, todėl jos tampa mažiau atsparios aplinkoje…
Karštomis dienomis organizmas netenka ne tik skysčių: ką svarbu žinoti apie elektrolitus?
Karštomis dienomis daugelis mūsų dėmesį sutelkiame į skysčių vartojimą, tačiau organizmo poreikiai vien tuo neapsiriboja. Prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir svarbių mineralų – elektrolitų, kurie atlieka esminį vaidmenį palaikant normalią raumenų, nervų bei širdies veiklą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Evaldo Šivicko teigimu, įprastai prakaituojant daugiausia prarandama natrio ir chloridų, kiek mažesniais kiekiais – kalio, magnio bei kitų mineralų. „Elektrolitai yra mineralinės medžiagos, kurios dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų. Natris yra vienas svarbiausių elektrolitų skysčių balansui: jis padeda organizmui sulaikyti reikiamą skysčių kiekį kraujotakoje ir audiniuose, dalyvauja kraujospūdžio reguliacijoje, nervų ir raumenų veikloje. Kalis yra itin svarbus širdies ritmui, raumenų darbui ir nervų sistemos veiklai. Magnis dalyvauja…
Prieš atostogas – ne tik lagaminai: kokius tyrimus verta atlikti vasarą?
Planuojant atostogas dažniausiai rūpinamasi kelionės maršrutu, apgyvendinimu ar lagaminų turiniu, tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savo sveikata. Vasarą, kai darbų tempas dažnai sulėtėja, atsiranda daugiau laiko profilaktiniams sveikatos patikrinimams, kurie neretai atidedami visus metus. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad prieš ilgesnę kelionę ar aktyvų poilsį verta rimčiau įvertinti bendrą sveikatos būklę – tai gali padėti ne tik ramiau mėgautis atostogomis, bet ir laiku pastebėti ligas, kurios ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų. „Atostogų laikotarpis gali būti tinkamas metas skirti dėmesio ir savo sveikatai, ypač profilaktikai. Vasarą žmonės dažnai turi daugiau laiko pasirūpinti tyrimais ar gydytojo konsultacijomis, kurios įprastai atidedamos dėl darbų ar kasdienių rūpesčių.…
Krūties vėžys šiandien: mitų mažėja, o galimybių pasveikti – vis daugiau
Nors krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, o šalyje su šia diagnoze gyvena daugiau kaip 22 tūkst. moterų, jis nebėra nuosprendis. Tobulėjant diagnostikai ir gydymo metodams, anksti nustačius krūties vėžį pasveikimo galimybės yra itin didelės. Vis dėlto Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Krūtų ligų centro krūtų onkochirurgijos gydytoja Algė Leveckytė pabrėžia, kad gydymo sėkmę lemia ne tik medicina, bet ir prevencija. „Ilgą laiką krūties vėžys buvo tema, apie kurią kalbėta pašnibždomis ir su baime, tačiau šiandien situacija iš esmės keičiasi – galimybės įveikti šią ligą yra geresnės nei bet kada anksčiau. Kai krūties vėžys nustatomas ankstyvosiose stadijose, penkerių metų išgyvenamumas siekia net 95,3 proc., todėl kasmet išsaugoma…
Diabeto kontrolė prasideda ne nuo vaistų: šeimos gydytoja įvardijo dažniausias pacientų klaidas
Nors šiuolaikinė medicina siūlo vis daugiau galimybių kontroliuoti cukrinį diabetą, vien vaistų tam dažnai nepakanka. Netinkama mityba, nereguliarus gliukozės matavimas, mažas fizinis aktyvumas ar net miego trūkumas gali lemti, kad gliukozės rodikliai išlieka prasti net ir laikantis paskirto gydymo. Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rasa Venckuvienė pasakoja, kokios klaidos dažniausiai trukdo sėkmingai kontroliuoti diabetą ir kodėl kasdieniai įpročiai yra ne mažiau svarbūs nei vaistai. „Nors šiandien turime daug medikamentinio gydymo galimybių, ligos kontrolė reikalauja nuoseklių kasdienių pastangų, todėl klaidų vis dar pasitaiko. Viena didžiausių – manyti, kad pradėjus vartoti vaistus daugiau nieko keisti nereikia. Vaistai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jie nepašalina pagrindinių II tipo cukrinio diabeto priežasčių:…
Iššvaistome keturias valandas per savaitę: nematomas įprotis, kuris sukelia nuovargį
Gautas kolegos el. laiškas, nauja žinutė „Teams“ platformoje, kalendoriaus priminimas, „WhatsApp“ pranešimas iš šeimos nario, banko įspėjimas ir trumpas žvilgsnis į socialinius tinklus. Kiekvienas toks veiksmas atskirai atrodo nereikšmingas, tačiau nuolatinis dėmesio šokinėjimas tarp skirtingų programėlių dienos pabaigoje virsta nuovargiu ir sukelia jausmą, kad dirbome daug, bet nuveikėme mažiau, nei planavome. Šiuolaikinis darbas vis rečiau apsiriboja viena darbo vieta ar viena programa. Per dieną dėmesys nuolat šokinėja nuo el. pašto prie susirašinėjimo platformų, nuo dokumentų – prie naršyklės langų ar dirbtinio intelekto įrankių. Būtent toks nuolatinis judėjimas tarp skirtingų skaitmeninių erdvių ir tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl darbo diena atrodo intensyvi, tačiau ne visada produktyvi. „Samsung“ užsakymu atlikta „Nordstat“ apklausa…
Daugelis perdegimą vis dar sieja tik su darbu: kokie požymiai išduoda šią būklę?
Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, prastėjantis miegas ar sunkumai susikaupti dažnai nurašomi įtemptam gyvenimo tempui. Vis dėlto šie simptomai gali signalizuoti ne tik apie laikiną išsekimą, bet ir apie prasidedantį perdegimą. Medikų teigimu, svarbu laiku atpažinti pirmuosius perdegimo požymius, nes ilgai ignoruojama būklė gali neigiamai paveikti tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė pastebi, kad perdegimas dažniausiai siejamas su profesine veikla, tačiau, pasak gydytojos, jis gali prasidėti ne tik darbe. „Perdegimas gali prasidėti ir namuose, dažniausiai – rūpinantis kitais. Nuovargis paprastai atsiranda po intensyvios veiklos ir praeina pailsėjus. Tuo tarpu perdegimui išsivystyti reikia ilgo laikotarpio ir būklė pailsėjus nepagerėja. Dažniausiai perdegimas pasireiškia tarp mokytojų, slaugytojų,…
Pirmoji pagalba vaikams: kada pakanka stebėti namuose, o kada skubiai kreiptis į gydytoją?
Nukritimai, sumušimai, karščiavimas, pilvo skausmai ar netikėtai prasidėjęs vaikų vėmimas dažnai tėvams kelia nerimą. Nors daugeliu atvejų atžalai galima padėti namuose, kartais prireikia skubios gydytojo pagalbos. Kaip atskirti tokias situacijas, pasakoja Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ vaikų ligų gydytoja Nijolė Vyšniauskaitė. „Viena dažniausių tėvų klaidų – pernelyg susitelkti į vieną simptomą, pavyzdžiui, aukštą temperatūrą, ir neįvertinti bendros vaiko būklės. Kur kas svarbiau stebėti, ar atžala išlieka aktyvi, domisi aplinka, žaidžia, geria pakankamai skysčių ir šlapinasi kaip įprastai. Jei išgėrus temperatūrą mažinančių vaistų vaikas vėl tampa žvalus, dažniausiai panikuoti neverta. Taip pat nerimą ne visuomet turėtų kelti vienkartinis vėmimas, trumpalaikis viduriavimas ir bėrimas be kitų simptomų“, – tikina N. Vyšniauskaitė. Dėmesys būklės…
Tyrimas atskleidė: sveikata tampa didžiausiu lietuvių turtu
Sveikata Lietuvos gyventojams tampa svarbiausiu turtu, rodo naujas draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Norstat“ atliktas tyrimas. Kalbant apie netikėtumus ir nelaimingus atsitikimus, daugiau nei pusei (virš 55 proc.) lietuvių svarbiausia apsaugoti savo sveikatą. Šis rodiklis – didžiausias iš visų Baltijos šalių. BTA draudimo Rizikų valdymo departamento direktorės Anos Variakojienės teigimu, tokie rezultatai rodo ryškių visuomenės požiūrio pokytį – žmonėms saugumas vis dažniau reiškia ne sukauptą turtą, o galimybę išlikti sveikiems. „Dar prieš kelerius metus žmonės pirmiausia galvodavo apie būsto ar automobilio apsaugą, tačiau šiandien vis aiškiau suvokiama, kad didžiausia vertybė yra sveikata ir galimybė gyventi visavertį gyvenimą. Sveikatos negalavimai dažnai paliečia ne tik žmogaus savijautą, bet ir finansinį stabilumą, kasdienybę…
Kada vabzdžių įkandimas – tik nemalonumas, o kada jau pavojus?
Vasarą išvykos į gamtą retai apsieina be uodų, širšių, bičių ar kitų vabzdžių įkandimų. Dažniausiai jie sukelia tik trumpalaikį niežėjimą ar paraudimą, tačiau kartais organizmo reakcija gali būti kur kas rimtesnė. Kaip suprasti, kada pakanka šalto kompreso, o kada būtina kuo greičiau kreiptis į medikus? Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad dauguma vabzdžių įkandimų sukelia normalią organizmo reakciją. „Dažniausiai įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, nedidelis patinimas, niežėjimas ar lengvas skausmas. Šie simptomai stipriausi pirmosiomis valandomis ir per kelias dienas palaipsniui išnyksta. Tai natūrali organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar nuodus“, – aiškina gydytoja. Kada reakcija jau nėra normali? Sunerimti reikėtų, jei patinimas sparčiai didėja, apima didesnį odos…
