Pokyčių baimė gali pasireikšti įvairiausiose gyvenimo situacijose – keičiant darbą, gyvenamą vietą ar priimant kitus svarbius sprendimus. Medikai pastebi, kad pacientus keisti gydymą, net į efektyvesnį ir patogesnį, dažniausiai stabdo pokyčių baimė. Ir visai nesvarbu, jei jie reiškia geresnę gyvenimo kokybę. Psichoterapeuto Vaido Arvasevičiaus teigimu, skirtingi žmonės skirtingai suvokia pokyčius. Vieniems tai – naujos galimybės, kitiems – neįveikiama kliūtis. Taip yra todėl, kad specifinis žmogaus psichologinis portretas lemia specifinį santykį su pokyčiais. Vieni jų bijo, kitiems tai – dar vienas iššūkis. „Pokytis yra procesas, kuomet vienas dalykas keičiasi į kitą. Iš esmės patys pokyčiai nekelia baimės. Baimę kelia tai, ką tas pokytis žmogui, jo manymu, atneš: išbandymą, kliūtį, skriaudą, neteisybę…
Sveikos mitybos specialistė Gretė Brokienė: „Priešuždegiminė mityba turėtų tapti nauju gyvenimo būdu“
Teisinga mityba organizmui yra tikra dovana – tai ir geros savijautos, ir nuotaikos garantas. Tačiau mitybos planų ir dietų yra tokia galybė, kad dažnas ne tik pasiklysta, bet ir pasirenka sau visiškai netinkamą variantą. Pasak sveikatos mitybos specialistės Gretės Brokienės, stebuklus žadančios dietos yra apipintos mitais, todėl tikėti jais neverta – verčiau įsiklausyti į organizmo siunčiamus ženklus bei vadovautis mokslu pagrįstais sprendimais. Vienas tokių, priešuždegiminės mitybos propagavimas. Priešuždegiminė mityba turėtų tapti gyvenimo būdu Brokienės teigimu, yra daugybė mokslinių duomenų, įrodančių, jog mes valgome pernelyg daug uždegimus skatinančio maisto, pavyzdžiui, mėsos, kiaušinių, pieno produktų ar perdirbto maisto bei pusfabrikačių, turinčių daug konservantų ir kitų kenksmingų medžiagų. Štai kodėl, jos manymu, į…
Alicija apie skausmingų patyrimų kelius
„Niekas mūsų šeimai nepasiūlė jokios psichologinės pagalbos, kad bent suprastume kaip padėti artimam žmogui, kuris jau išeina…“ – Alicija apie skausmingų patyrimų kelius. „Kiekvienai šeimai yra nepaprastai sunku matyti sunkiai sergantį šeimos narį, – pasakoja Alicija. – Pagalbos reikia ne tik nelaimės ištiktam sergančiam žmogui, tačiau ir visai jo šeimai, kuri patiria didžiulį stresą ir yra pasimetusi.“ Pasak moters, jokia valstybinė institucija jiems nepasiūlė jokios psichologinės pagalbos šioje sudėtingoje situacijoje. Tai buvo dienos kupinos baimės, netikrumo ir slegiančio bejėgiškumo jausmo. „Vis dėlto tamsiausiomis akimirkomis suradome stiprybės ir vilties vieni kituose, – dalijasi mintimis moteris. – Tai buvo mūsų bendra kelionė per neviltį ir skausmą, kuri pakeitė mus visus.“ Laiminga šeima…
Kas pasirūpins tais, kurie rūpinasi kitais? Sergančius artimuosius prižiūrinčiųjų emocinė našta
Rūpinimasis sergančiu fizine ar psichine liga artimuoju yra ne tik didelė atsakomybė ir prasmingas darbas, bet ir didžiulis emocinis iššūkis. Dažnas, atsidėjęs slaugai, pamiršta savo paties emocinę ir psichologinę sveikatą. Specialistai įspėja, kad ilgalaikė artimojo priežiūra gali sukelti stresą, perdegimą, vienišumą ar net depresiją. Psichologas Mykolas Kriščiūnas atkreipia dėmesį, kad sergančius artimuosius prižiūrinčių emocinė sveikata dažnai lieka nuošalyje. „Žmonės, kurie rūpinasi pasiligojusiais šeimos nariais, patiria nuolatinį emocinį spaudimą. Jie ne tik turi atlikti fizinius darbus, bet ir spręsti organizacinius, finansinius klausimus, prisitaikyti prie nuolat kintančios ligonio būklės. Dažnai jie jaučiasi emociškai perdegę, išsekę ir praradę gyvenimo džiaugsmą“, – teigia jis. Pašnekovas priduria, kad ši patirtis gali suartinti pacientą su jį…
Istorija iš gyvenimo. „Su liga sutarties nesudarysi“
Gyvenimas, kaip sako Jurgita Balevičienė, jos neglosto – kai jau atrodo, kad pavyko atsitiesti, jis atsiunčia naują išbandymą. „Nėra kada nuobodžiauti“, – šypteli optimizmo nestokojanti pašnekovė ir dalijasi savo ligos bei sveikimo istorija. Diagnozė – storosios žarnos vėžys Visą gyvenimą sunkesnių negalavimų neturėjusi Jurgita pasakoja, kad su pirmaisiais sveikatos iššūkiais susidūrė prieš aštuonerius metus, įžengusi į penktąją dešimtį. „2017-aisiais pastebėjau, kad tuštinantis pasirodo kraujo. Į šį simptomą daug dėmesio nekreipiau – maniau, kad jis susijęs su hemorojumi“, – prisimena moteris ir priduria dabar į kūno siunčiamus signalus žiūrinti atidžiau. Tik tada, kai situacija negerėjo ir prisidėjo dažnas noras tuštintis, ypač vakarais, Jurgita apsilankė pas gydytoją. „Man buvo atliktas storosios žarnos…
Triukšmo žala organizmui: ko nežinome ir ką turėtume žinoti apie jo ilgalaikį poveikį?
Ar kada susimąstėme kaip aplinkos triukšmas veikia mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą? Turimi duomenysrodo, kad Europos Sąjungoje (ES) dėl ilgalaikio transporto keliamo triukšmo mažiausiai 18 mln. žmonių patiria didelį susierzinimą, o 5 mln. kenčia nuo miego sutrikimų. Kas gali padėti sumažinti triukšmo sukeliamus sveikatos sutrikimus? Bei kaip išmaniosios technologijos leidžia atsiriboti nuo nepageidaujamų aplinkos garsų? Nuo depresijos iki kraujagyslių sistemos sutrikimų Pagrindiniai aplinkos triukšmo taršos sukėlėjai – oro, geležinkelių ir kelių transportas. Atlikti tyrimai rodo, kad šių skirtingų šaltinių keliamas ilgalaikis didelis triukšmas gali paveikti įvairias organų sistemas ir paskatinti tam tikrų ligų atsiradimą. Pavyzdžiui, per didelis oro transporto keliamas triukšmas siejamas su hipertenzija ir mokymosi sutrikimais. Kelių transporto –…
Gydytojas psichoterapeutas pataria: kaip įveikti tunelinį mąstymą?
„Kai žmogus yra apsvaigęs, jo mąstymas tampa tunelinis – jis mato tik tai, kas vyksta čia ir dabar, o rizika ir pasekmės tiesiog iškrenta iš galvos”, – sako gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Anot jo, būtent tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės pervertina savo jėgas ir sėda prie vairo išgėrę. Tą patvirtina ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu atlikta „Spinter tyrimų” apklausa. 65 proc. lietuvių mano, kad vairuoti išgėrus juos verčia klaidingas savo blaivumo suvokimas. Absoliuti dauguma žmonių imtų abejoti, ar išgėręs asmuo gali vairuoti, tačiau tik 16 proc. apsvaigusių vairuotojų nuo tokio veiksmo buvo stabdomi aplinkinių. Mato, bet bijo Net jei žmonės suvokia, kad išgėrusio asmens sprendimas sėsti prie vairo yra pavojingas, jie dažnai nesiima…
Pajutę didesnį nuovargį, neskubėkite į vaistinę pirkti vitaminų – savigyda gali baigtis kepenų pažeidimu
Daugiausia vitaminų ir mineralų organizmas sunaudoja žiemos metu, todėl pavasarį nemažai žmonių susiduria su jų trūkumu. Tai pasireiškia tiek nusilpusiu imunitetu ir energijos stoka, tiek odos bei regėjimo problemomis. Kaip apsisaugoti nuo pavasarinių peršalimų ir užbėgti už akių įvairiems alerginiams susirgimams, pasakoja Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Loreta Ulienė. „Žiemą organizmas dažnai sunaudoja iki tol sukauptas vitaminų bei mineralų atsargas ir dėl mažesnio saulės kiekio bei ilgesnio buvimo uždarose patalpose nespėja jų prisigaminti. Šaltuoju metų laiku taip pat mažėja karotenoidų turinčių produktų bei šviežių vaisių ir daržovių vartojimas, o tai gali lemti vitamino A, B grupės vitaminų ir vitamino C stygių“, – dalinasi Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja. Vitaminų trūkumą…
Vaikų darželis ir ligos: kaip apsaugoti visą šeimą?
Pirmieji mėnesiai vaikui pradėjus lankyti darželį gali tapti nemenku išbandymu visai šeimai. Daugelis tėvų pastebi, kad vos mažylis pradeda eiti į kolektyvą, iš karto ima dažnai sirgti, o kartu virusus parsineša ir į namus. Pasak specialistų, tai natūralus procesas, tačiau tinkamai pasirūpinus higiena, mityba ir stiprinant imunitetą, riziką galima sumažinti. „Labai dažnai susiduriame su situacijomis, kai sergantis vaikas užkrečia visą šeimą. Priežastys akivaizdžios – artimas kontaktas, bendrai naudojami daiktai, taip pat nuovargis ir stresas, kurie silpnina imuninę sistemą. Tėvai, slaugantys sergantį vaiką, patiria didelį fizinį ir emocinį krūvį, todėl tampa lengvesniu taikiniu virusams. Pavyzdžiui, neseniai konsultavau vyresnio amžiaus moterį, kuri ieškojo vaistų ir papildų imunitetui stiprinti savo anūkams ir jų…
Prof. Vytautui Jonui Sirvydžiui 90: profesorius – tikras širdies chirurgijos patriotas
Prof. Vytautui Jonui Sirvydžiui 90: profesorius – tikras širdies chirurgijos patriotas Minime modernios širdies chirurgijos Lietuvoje pradininko, širdies chirurgo, akademiko, habilituoto daktaro, profesoriaus Vytauto Jono Sirvydžio 90-metį. Dalijamės autentiškais profesoriaus atsakymais apie profesinį kelią, įsimintiniausias operacijas, draugus, vertybes ir palinkėjimais kolegoms Apie profesinį kelią. Kas Jus paskatino pasirinkti širdies chirurgiją? Ar atsimenate momentą, kai supratote, kad būtent tai yra Jūsų kelias? Pasirinkti nereikėjo. Likimas taip lėmė. Kai pradėjau studijas, tokios specialybės nebuvo. Buvo talentingų ir drąsių chirurgų, kurie darė kai kurias uždaras širdies operacijas – užsiūdavo durtines širdies žaizdas, šalindavo sukalkėjusį perikardą (širdies maišą, širdiplėvę), praplatindavo susiaurėjusius širdies vožtuvus. Tačiau buvo chirurgai, kurie siekė progreso ir dėjo daug pastangų,…
Šia liga kasmet suserga 2 tūkst. Lietuvos vyrų, bet jos prevencija mūsų šalis rūpinasi efektyviausiai Europoje
Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų atvejų. Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: esame vienintelė Europos šalis, kurioje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Anot specialistų, kadangi Lietuva šioje srityje yra sukaupusi didžiausią patirtį Senajame žemyne, privalome būti kelrodžiu kitoms valstybėms, kaip turi būti vykdoma tokia diagnostikos programa. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro medikai ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai yra biomedicininio tyrimo (skirto didinti informuotumą apie prostatos vėžį ir imtis atrankinės patikros) PRAISE-U tyrėjai. Kovo 12 d. Nacionaliniame vėžio centre lankėsi šiame projekte dirbantys svečiai iš užsienio: Europos urologų draugijos Policy Office vadovas, PRAISE-U projekto vadovas Hein…
Atsakė į dažniausią klausimą apie vaistų priemokas: kodėl kaimynas moka mažiau?
Kiekvienas pacientas Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa pacientų priemokų suma sumažėjo kone dvigubai. Tačiau vis dar kyla klausimų, kodėl kai kurie gyventojai už kompensuojamuosius vaistus primoka daugiau nei kiti ir ką daryti, jei nori vaistinėje sutaupyti? Priemokos gali skirtis Įsivaizduokite, į vaistinę atėję du kaimynai, turintys receptus vaistams su ta pačia veikliąja medžiaga, gali išeiti iš vaistinės primokėję skirtingas sumas. Tuomet dažniausiai ir kyla klausimas: „Kodėl sumokėjau daugiau nei kaimynas?“ VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė paaiškina, kad taip nutinka, nes…
