Gimdos kaklelio vėžys – tyli ir klastinga liga, kuri pasiglemžia daugiau nei 200 Lietuvos moterų per metus. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinis šio vėžio sukėlėjas, tačiau jis gali būti atsakingas ir už kitų vėžių atsiradimo riziką moterims ir vyrams. Gydytoja akušerė-ginekologė, med. dr. Greta Balčiūnienė įvardina būtinas priemones apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeliamų ligų. Tuo tarpu žinoma šalies atlikėja Ingrida Martinkėnaitė dalinasi asmenine patirtimi bei ragina nedelsti bei pasirūpinti savimi. ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį Šiuo metu aptinkama apie 200 ŽPV tipų, kurie gali būti klasifikuojami į žemos ir aukštos rizikos (onkogeninius) tipus. ŽPV bent kartą gyvenime turėjo 8 iš 10 žmonių, nepaisant to, ši virusinė…
Moterų ligos
Sistemą sudaro: išoriniai ir vidiniai lytiniai organai. Moters vidiniams lytiniams organams priklauso kiaušidės, kiaušintakiai, gimda ir makštis, o išoriniams – lytinės lūpos, varputė ir makšties prieangis. Moters organizmas pergyvena keletą etapų: lytinis brendimas (kurio objektyviausias požymis yra mėnesinių atsiradimas), lytinė branda, nėštumas ir gimdymas bei menopauzė. Ligos: PREMENSTRUACINIS SINDROMASGIMDOS KAKLELIO UŽDEGIMAS (ENDOCERVICITAS)GIMDOS GLEIVINĖS UŽDEGIMAS (ENDOMETRITAS)ABORTAS (PERSILEIDIMAS)PRIEŠLAIKINIS GIMDYMASMĖNESINIŲ CIKLO SUTRIKIMAIKLIMAKSAS (MENOPAUZĖ)ENDOMETRIOZĖKIAUŠIDŽIŲ CISTOSKIAUŠIDŽIŲ CISTOMOSMAKŠTIES KANDIDOZĖ (PIENLIGĖ)NĖŠČIŲJŲ VĖMIMASNEGIMDINIS NĖŠTUMASPOLICISTINIŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMASGIMDOS MIOMASEROLOGINIS KONFLIKTAS (KRAUJO GRUPIŲ NESUDERINAMUMAS)GIMDOS KAKLELIO, MAKŠTIES IR TARPVIETĖS PLYŠIMAI GIMDANTVULVITASMOTERŲ NEVAISINGUMASGIMDOS IŠKRITIMASMASTITASGIMDOS GLEIVINĖS HIPERPLAZIJAPREEKLAMPSIJA IR EKLAMPSIJAKOLPITASUŽSITĘSĘS NĖŠTUMASPRIEŠLAIKINIS VAISIAUS VANDENŲ NUTEKĖJIMASMOTERS LYTINIŲ TAKŲ KONDILOMOSDAUGIAVAISIS NĖŠTUMASPRIEŠLAIKINIS PLACENTOS ATSISKYRIMASNĖŠČIŲJŲ MAŽAKRAUJYSTĖ (ANEMIJA)CEZARIO PJŪVISTRICHOMONOZĖ
Onkologinės ligos
Sistemą sudaro: Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, perauga gretimus audinius bei migruoja į kitas organizmo vietas (metastazuoja). Pagal ląstelių kilmę, sandarą ir savybes išskiriama: kraujo vėžiai, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto, inkstų, vyriškosios bei moteriškosios lytinių sistemų, odos, akių-nosies-gerklės sistemos, endokrininės sistemos, griaučių ir raumenų bei kitokie navikai. Ligos: PLAUČIŲ VĖŽYSŽARNYNO NAVIKAIKIAUŠIDŽIŲ NAVIKAISKRANDŽIO VĖŽYSINKSTŲ VĖŽYSPROSTATOS VĖŽYSŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽYSPIKTYBINĖS LIMFOMOSGALVOS SMEGENŲ NAVIKAIKAULŲ NAVIKAIODOS PIKTYBINIAI NAVIKAIMAKŠTIES VĖŽYSERITEMIJA (POLICITEMIJA)VULVOS VĖŽYS
Širdies ir kraujagyslių ligos
Sistemą sudaro: širdis ir įvairaus skersmens kraujagyslės. Širdis – tai tuščiaviduris organas, kurį sudaro 4 kameros: 2 prieširdžiai ir 2 skilveliai. Širdyje yra 4 vožtuvai: dviburis, triburis, aortos ir plautinio kamieno. Darnų širdies darbą užtikrina širdies laidžioji sistema. Iš širdies išteka 2 stambios kraujagyslės: aorta ir plautinis kamienas, o įteka tuščiosios venos. Kraujas organizme teka mažuoju ir didžiuoju kraujo apytakos ratais. Kraujagyslės skirstomos į arterijas, venas, arterioles, venules ir kapiliarus. Ligos:AORTOS KOARKTACIJA ARTERINĖ HIPERTENZIJA ATEROSKLEROZĖ KRŪTINĖS ANGINA MIOKARDO INFARKTAS MITRALINIO VOŽTUVO SUSIAURĖJIMAS AORTOS VOŽTUVO NESANDARUMAS AORTOS VOŽTUVO SUSIAURĖJIMAS MITRALINIO VOŽTUVO NEPAKANKAMUMAS GALŪNIŲ ARTERIJŲ EMBOLIJA IR TROMBOZĖ KOJŲ VENŲ TROMBOZĖ HIPERTROFINĖ KARDIOMIOPATIJA MITRALINIO VOŽTUVO PROLAPSAS (IŠKRITIMAS) EKSTRASISTOLIJA KOJŲ VENŲ VARIKOZĖ ATVIRAS…
REKLINGHAUZENO LIGA
Reklinghauzeno liga (hiperparatirozė) – tai prieskydinių liaukų liga, kai organizme pagausėja hormono (parathormono) kiekis. Šį, kalcio apykaitą reguliuojantį, hormoną gamina keturios mažos liaukutės, esančios prie skydliaukės. Parathormonas kartu su vitaminu D palaiko normalią kalcio koncentraciją kraujyje. Esant padidintam parathormono kiekiui, kraujyje padidėja kalcio koncentracija (hiperkalcemija) , nes parathormonas skatina kalcio išėjimą iš kaulų ir slopina kalcio išsiskyrimą per inkstus su šlapimu. Ligos priežastys Ligą sukelia pavienės, rečiau dauginės prieskydinių liaukų adenomos (augliai, gaminantys hormonus) arba šių liaukų hiperplazija (išvešėjimas) . Adenomų kilmė nežinoma. Padidėjusi parathormono produkcija tiesiogiai veikia kaulinį audinį. Dėl to kaulo struktūra pakinta, kaulai minkštėja, išlinksta ir net lūžta. Simptomai Bendras silpnumas Troškulys Dažnas šlapinimasis Kūno masės mažėjimas…
ATOPINIS DERMATITAS
Atopinis dermatitas (susijęs su įgimta alergija odos uždegimas) –tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais. Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje sergamumas atopiniu dermatitu padidėjo kelis kartus. Tai siejama su aplinkos užterštumo didėjimu, chemijos pramonės vystymusi ir didėjančiu jos produktų naudojimu buityje, mitybos įpročių kitimu. Lietuvoje šia liga serga 9-17 % vaikų. Ligos priežastys Didelę reikšmę turi paveldimumas. Nustatyta, kad paveldimas polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu) . Apskaičiuota, jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %, jei serga vienas iš tėvų – iki 50 % , jei serga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis, tai rizika…
NUOLATINIŲ DANTŲ IŠMUŠIMAS
Dantų išmušimas (avulsija) – tai pilnas danties iškritimas iš danties alveolės, nepažeidžiant pačio danties vientisumo. Dažniausiai pasitaiko jauniems pacientams, kai dantų šaknys yra įvairaus išsivystymo laipsnio, o dantį laikantis periodonto raištis yra tamprus. Ligos priežastys Išmušimai įvyksta dėl priekinio horizontalaus smūgio į dantis. Dažniau nukenčia viršutinio žandikaulio priekiniai dantys, ypač jeigu jie yra labiau atsikišę ar viršutinė lūpa juos dengia nepilnai. Simptomai Tuščia danties alveolė Audinių aplink dantį sumušimai Ligos eiga Laiku ir tinkamai suteikus pagalbą didelė tikimybė, kad dantis prigis ir bus išsaugotas ilgam laikui. Komplikacijos Dažniausia komplikacija yra danties nervo nekrozė. Ji išsivysto tada, kai dantis išmuštas su pilnai susiformavusia šaknimi, ir danties nervų bei kraujagyslių pluošto nebegalima…
KERATITAS
Tai ragenos uždegimas. Ragena yra priekiniame akies obuolio paviršiuje, panaši į laikrodžio stiklelį, kurio paviršius lygus, blizgantis, permatomas. Ligos priežastys Keratito priežastimi gali būti įvairūs faktoriai: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) , ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku, blefaritas (akių vokų krašto uždegimas) ir kita akių vokų patologija, traumos (ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis, spygliais ir pan., dažnai serga asmenys, dirbantys žemės ūkyje, miške) , ašarų maišelio uždegimas, nudegimai, vitaminų trūkumas (vitaminų B1, B2, C ir ypač A) . Į pažeistą rageną iš išorės arba iš organizme esančių infekcijos židinių (nesveikų dantų, pažeistų veido daubų, bei sergant tuberkulioze, sifiliu, brucelioze) patenka…
VAIKŲ VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS
Tai liguista būklė, kai normaliai ir racionaliai maitindamasis vaikas tuštinasi rečiau kaip kas 48 valandas arba tuštinamasi kelis kartus per dieną po nedaug kietų išmatų, nejaučiant palengvėjimo po tuštinimosi. Ligos priežastys Vidurių užkietėjimo priežastys yra įvairios. Dažniau pasitaiko jautresniems vaikams, pavyzdžiui, pakeitus aplinką. Žarnyno tuštinimosi procesas yra labai individualus ir priklauso nuo amžiaus, mitybos, psichologinių vaiko ypatybių, socialinių veiksnių. Vidurių užkietėjimas būna epizodinis ir lėtinis. Kūdikiui viduriai užkietėja, kai trūksta maisto, permaitinus miltinių patiekalų, jam sergant rachitu ar perdozavus vitamino D. Dar viena vidurių užkietėjimo priežastis – įgimtas kūdikių skrandžio prievarčio susiaurėjimas. Vyresniems vaikams pagrindine priežastimi tampa netinkama mityba (per mažas skysčių ir maistinių skaidulų vartojimas, per didelis saldumynų vartojimas,…
RAUPAI
Raupai (lot. Variola vera) – ūmi, labai užkrečiama virusinė liga, kuriai būdinga sunki eiga, intoksikacija (toksinių medžiagų veikimo sukelta patologinė organizmo būklė) , karščiavimas, odos ir gleivinių bėrimas, paliekantis duobėtus randus. Senovėje šia liga persirgdavo beveik visi gyventojai, daug jų mirdavo. Ligos priežastys Raupus sukelia virusas. Infekcijos šaltinis yra ligonis, kuris platina virusą nuo paskutiniųjų dienų prieš atsirandant ligos požymiams iki šašų nukritimo. Užsikrečiama bendraujant su ligoniu, liečiant užkrėstus jo daiktus. Visi žmonės, išskyrus persirgusius ir skiepytus, yra imlūs raupams. Raupų virusas į žmogaus organizmą įsiskverbia pro kvėpavimo takų gleivinę, rečiau per odą, ir patenka į limfmazgius, kuriuose dauginasi, vėliau plinta krauju, patenka į įvairius organus, taip pat į odą…