Akių ligos,  Ligos

KERATITAS

Tai ragenos uždegimas. Ragena yra priekiniame akies obuolio paviršiuje, panaši į laikrodžio stiklelį, kurio paviršius lygus, blizgantis, permatomas.

Ligos priežastys
Keratito priežastimi gali būti įvairūs faktoriai: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) , ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku, blefaritas (akių vokų krašto uždegimas) ir kita akių vokų patologija, traumos (ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis, spygliais ir pan., dažnai serga asmenys, dirbantys žemės ūkyje, miške) , ašarų maišelio uždegimas, nudegimai, vitaminų trūkumas (vitaminų B1, B2, C ir ypač A) . Į pažeistą rageną iš išorės arba iš organizme esančių infekcijos židinių (nesveikų dantų, pažeistų veido daubų, bei sergant tuberkulioze, sifiliu, brucelioze) patenka įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai, virusai) ir sukelia uždegimą. Keratitą gali sukelti rageną įnervuojančių nervų paralyžius ir herpes virusas, kuris organizme suaktyvėja sumažėjus organizmo imunitetui, pervargus, esant psichinei ir fizinei įtampai.
Simptomai
  • Ašarojimas
  • Vokų spazmai
  • Šviesos baimė
  • Akių skausmas
  • Akių paraudimas
  • Išskyros iš akių
  • Limfmazgių padidėjimas
  • Svetimkūnio pojūtis akyje
  • Ragenos opa
  • Regos sutrikimas
  • Ligos eiga
    Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir sukelia refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys požymiai dar vadinami ragenos sindromu.
    Įvairūs kenksmingi veiksniai veikdami rageną sukelia jos uždegimą. Susidaro uždegimo židinys, vadinamas infiltratu. Jo vietoje ragena drumstėja, darosi gelsva ar pilkšva. Ragenos infiltratai labai įvairūs. Jie gali būti įvairių formų, skirtingų dydžių ir atsirasti ragenos centre ar periferijoje, infiltruoti paviršinius ar giliuosius ragenos sluoksnius. Ilgainiui uždegimo židinys rezorbuojasi arba išopėja. Šliaužiančiosios ragenos opos atveju infiltratas labai greitai išopėja: vienas opos kraštas lygus, kitas tarsi išgraužtas – progresuojantis – opa plečiasi, „šliaužia” vis į naujus ragenos sluoksnius. Ligai progresuojant, ragena išplonėja ir lengvai gali plyšti vos pakilus akispūdžiui, pavyzdžiui, paspaudus vokus.
    Visi keratitai silpnina regėjimą ir ypač tie, kurių infiltratas yra centrinėje (optinėje) ragenos srityje. Pažeidimo vietoje ragena neblizga, jos paviršius nelygus, šiurkštus (paviršinio keratito atveju) . Kartais ragena pažeidžiama iš vidinės jos pusės (akies obuolio viduje) , tada ragena nepraranda blizgesio ir paviršius yra lygus.
    Keratitai keičia ragenos jautrumą, kuris gali teik susilpnėti ir išnykti, tiek labai sustiprėti.
    Sergant bet kokiu keratitu, akis parausta: rausvai violetinis vainikėlis supa rageną, toliau nuo jos paraudimas silpsta ir visai išnyksta. Priklausomai nuo uždegimo proceso sunkumo gali atsirasti pūlių priekinėje akies obuolio kameroje, prasidėti rainelės ir krumplyno uždegimas (iridociklitas) bei susidaryti sąaugos tarp rainelės ir ragenos.
    Lengvesni keratitai, jei neprisideda infekcija, praeina per kelias dienas nepalikdami žymių. Sunkesniais atvejais jie užtrunka iki kelių savaičių. Kai uždegimo židinys pradeda nykti, ragena vėl pradeda blizgėti, esant palankioms sąlygomis pasidaro visiškai skaidri. Infiltratui skverbiantis gilyn į akį, net ir trumpam pakilus akispūdžiui (sučiaudėjus, stipriai sukosėjus, paspaudus akį, neatsargiai skleidžiant vokus) ragena gali suplonėti ir prakiurti.
    Dažniausias keratitų padarinys – ragenos drumstis (baltmė arba baltuma) , kuri gali skirtis savo intensyvumu. Regėjimas, persirgus šia liga , priklauso nuo drumsties intensyvumo ir jos vietos. Ypač jis susilpnėja, jei drumstis susidaro ragenos centre.

    Komplikacijos
    Lieka blogas regėjimas. Ligai progresuojant į uždegiminį procesą įtraukiama rainelė, krumplynas (iridociklitas) . Jei uždegimas stiprėja, infekcija patenka į gilesnius akies audinius, komplikuojasi pūliniu stiklakūnio uždegimu, ar net visų akies dangalų uždegimu. Po to gali visiškai sunykti akies obuolys. Ragenai prakiurus, susidaro randas, kuris suauga su rainele ir dėl to gali pakilti akispūdis, prasidėti glaukoma.
    Tyrimai
    Gydytojas apžiūri akis specialiu mikroskopu (su plyšine lempa) . Jei nėra galimybių ištirti šiuo būdu, akys apžiūrimos padidinimo stiklu. Įsitikinti, koks yra ragenos pažeidimas – paviršinių ar giliųjų sluoksnių, ant ragenos užlašinama 1-2 % fluoresceino tirpalo. Vieta, kur yra ragenos pažeidimas, nusidažo ryškiai žalia spalva. Ligos sukėlėjui ir jo jautrumui antibiotikams nustatyti, imamas pasėlis iš junginės ir žaizdos.
    Gydymas
    Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, būtinai kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas leidžia išvengti komplikacijų ir atgaivinti regą.
    Gydymo taktika priklauso nuo keratito sunkumo ir jį sukėlusios priežasties.
    Keratitus paprastai gydo akių gydytojas-oftalmologas. Lengvesniais atvejais pacientas gydomas ambulatoriškai, sunkesniais – guldomas į ligoninę.
    Būtina pašalinti priežastį, sukėlusią keratitą: svetimkūnį, nutraukti medikamentų, sukėlusių uždegimą, vartojimą, nenešioti kontaktinių lęšių ir panašiai.
    Jei yra bakterinės infekcijos tikimybė, skiriami antibiotikai, sulfanilamidai akims, virusinės kilmės keratitai gydomi antivirusiniais, grybelinės – vaistais nuo grybelio.
    Skiriami trumpai veikiantys midriatikų tirpalai (jei gresia ragenos prakiurimas, midriatikų skirti nepatariama) , ragenos epitelio regeneraciją skatinantys vaistai, vitaminai, dedami tvarsčiai.
    Jei reikia, gerti skiriami ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kortikosteroidai akims, antihistamininiai, kalcio preparatai gerti.
    Šliaužiančiosios ragenos opos atveju, jei opa didėja, galima jos progresuojantį kraštą patepti 5% jodo tirpalu, prišaldyti ar diatermokoaguliuoti.
    Jei uždegimas išplinta į akies obuolio vidines struktūras (stiklakūnį, ar apima net visą obuolį) , atliekamos operacijos, kurių metu šalinamos pažeistos akies dalys ar net visa akis.
    Kadangi dažniausia keratito pasėkmė – pasiliekanti drumstis ragenoje, labai pabloginanti regėjimą, kartais vienintelis būdas vėl matyti – donorinės ragenos persodinimas, vadinamas keratoplastika. Ji atliekama ir kai po uždegimo lieka randai, ragena išplonėja ar prakiūra, infekcija nepasiduoda gydymui (pvz., grybelinė) . Kiaurinė keratoplastika – operacijos metu pašalinama pažeista ragena ir pakeičiama donorine, taigi, pašalinami visi ragenos sluoksniai. Pasluoksninė keratoplastika – pašalinama tik priekinė ragenos dalis ir persodinama donorinė.
    Patarimai
    Sergant keratitu, būtina dažnai plaukitės rankas, nelieskite pirštais akių.
    Rekomenduojama kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę.

    Profilaktika
    Esant bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
    Laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas.