Nors vaikų augimo šuoliai yra natūrali raidos dalis, tėvams jie neretai kelia nerimą. Spartesnio augimo metu vyksta ne tik fiziniai, bet ir emociniai pokyčiai – vaikas gali tapti jautresnis, irzlesnis, prasčiau miegoti ar jausti didesnį alkį. Apie tai, kaip atpažinti augimo šuolius, atskirti juos nuo kitų negalavimų ir kada vertėtų kreiptis į gydytoją, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Gintarė Anglickienė. „Augimo šuolis – tai normalus vaiko raidos etapas, kurio metu vyksta ne tik intensyvesnis fizinis augimas, bet ir emociniai bei psichologiniai pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaikai sparčiai stiprėja, keičiasi jų kūno proporcijos, gerėja koordinacija, vystosi nauji įgūdžiai. Vyresniems vaikams ir paaugliams augimo šuolio metu didėja raumenų masė, keičiasi kūno…
Išmanusis laikrodis tapo sveikatos stebėtoju: kada nereikėtų numoti ranka į jo signalus
Ryte laikrodis rodo neįprastai aukštą pulsą, naktį užfiksuoja netolygų širdies darbą, o po treniruotės perspėja apie per ilgai neatsistatantį ritmą. Išmanieji laikrodžiai daugeliui jau tapo ne tik kasdieniu aksesuaru, bet ir savotiška sveikatos stebėjimo priemone. Pastebėję neįprastus rodiklius vieni juos ignoruoja, kiti – sunerimsta ir pradeda ieškoti atsakymų internete ar gydytojo kabinete. Vis dėlto specialistai primena: nors išmanieji įrenginiai gali padėti anksčiau pastebėti tam tikrus organizmo signalus, diagnozės jie nenustato. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad pacientai dėl išmaniųjų laikrodžių fiksuojamų pokyčių šiandien kreipiasi gerokai dažniau nei anksčiau. „Įvairios technologijos tampa kasdiene sveikatos stebėjimo priemone, todėl žmonės greičiau pastebi galimus nukrypimus ir dažniau kreipiasi gydytojo konsultacijai“,…
Tyrimas atskleidė: vidinė ramybė tampa naująja žmonių gerovės valiuta
Tyrimas atskleidė: vidinė ramybė tampa naująja žmonių gerovės valiuta Šiandien saugumas žmonėms vis dažniau reiškia ne tik finansinį stabilumą, bet ir vidinę ramybę. Draudimo bendrovės BTA užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas apklaustųjų pasiruošimą netikėtumams sieja su emociniu stabilumu ir ramybe. Specialistai pastebi, kad nuolatinis informacijos srautas, neapibrėžtumas ir kasdienis atsakomybių krūvis skatina žmones ieškoti būdų, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą bei sumažinti kasdienę įtampą. Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojams svarbiausia apsaugoti savo sveikatą – tai nurodė 55 proc. respondentų. Žmonės vis aiškiau supranta, kad gera savijauta apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, todėl vidinė ramybė šiandien tampa ne mažiau svarbi nei finansinis stabilumas.…
Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo? Gydytoja paaiškino, ką svarbu žinoti
Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje: poilsiaujame prie ežerų, vaikštome miškuose, vykstame į žygius ar leidžiame savaitgalius sodybose. Tačiau kartu su šiltuoju sezonu suaktyvėja ir erkės. Specialistai primena, kad Lietuva išlieka šalimi, kurioje registruojamas didžiausiais sergamumas erkiniu encefalitu Europoje, nors dalis žmonių vis dar atidėlioja skiepus arba abejoja vakcinų nauda. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė sako, kad pagrindinis skiepo tikslas – apsaugoti žmogų nuo sunkių ligos komplikacijų. „Šis skiepas reikalingas tam, kad apsisaugotume nuo sunkių komplikacijų, kurios gali išsivystyti persirgus erkiniu encefalitu“, – teigia gydytoja. Liga gali baigtis ilgalaikėmis komplikacijomis Erkiniu encefalitu sergantis žmogus patiria galvos smegenų uždegimą, kuris gali būti nuo lengvos iki labai…
Šeimos gydytoja: netinkamai gydoma alergija gali progresuoti į bronchinę astmą
Nors alergijos simptomai daugeliui atrodo lengvai atpažįstami ir nesudėtingai kontroliuojami, dalis žmonių juos vis dar linkę gydyti savarankiškai, nesikreipdami į gydytojus. Tuo metu netinkamai pasirinkti vaistai ar uždelstas gydymas gali ne tik pabloginti savijautą, bet ir lemti rimtesnes sveikatos problemas. Apie dažniausias pacientų daromas klaidas, kada pakanka nereceptinių vaistų, o kada jau vertėtų kreiptis į gydytoją, pasakoja Garliavos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Odeta Šepetienė. „Pacientai, kuriems anksčiau nebuvo diagnozuotos alerginės ligos, lengvus simptomus dažniausiai pradeda gydyti savarankiškai, pasitarę su vaistininku. Dažniausiai tai būna alerginio rinito požymiai: čiaudulys, nosies užgulimas, sloga, akių niežėjimas ar ašarojimas. Taip pat žmonės neretai patys gydo odos bėrimus ar niežulį“, – pasakoja šeimos gydytoja. O.…
Kodėl po darbo jaučiamės išsekę, nors fiziškai beveik nepajudėjome? Psichoterapeutė įvardijo dažnai nepastebimą dirgiklį
Daugelis žmonių dienos pabaigoje jaučiasi emociškai išsekę, sunkiau susikaupia, tampa irzlesni ar jaučia poreikį tiesiog pabūti tyloje. Nors tokį nuovargį dažniausiai siejame su dideliu darbo krūviu, miego trūkumu ar įtemptu gyvenimo ritmu, specialistė atkreipia dėmesį į dar vieną, dažnai nepastebimą veiksnį – nuolatinį foninį triukšmą. Net įprasti aplinkos garsai ilgainiui pradeda varginti Pasak emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, tai, kaip stipriai žmogų veikia aplinkos dirgikliai, pirmiausia priklauso nuo nervų sistemos jautrumo. „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus. Tokiems žmonėms net…
Jei nuolat vargina sloga ar kosulys, priežastis gali būti visai ne peršalimas
Alergijos šiandien yra vienas dažniausių imuninės sistemos sutrikimų, su kuriuo susiduria vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Jų atsiradimą lemia ne vienas, o daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių – nuo aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčių iki genetinio polinkio. Kadangi alerginės reakcijos gali būti labai įvairios ir pasireikšti skirtingose organizmo sistemose, svarbu suprasti jų priežastis, simptomus bei diagnostikos galimybes. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Šėrienė sako, kad alergijų daugėja dėl besikeičiančio gyvenimo būdo, perdirbto maisto, buitinės chemijos vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Šiltėjant klimatui ilgėja augalų žydėjimo sezonas, todėl žmonės ilgiau kontaktuoja su žiedadulkėmis. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto junginiais dirgina gleivinę ir didina organizmo jautrumą alergenams. Per daug sterili…
Ką reiškia natūralus produktas mūsų mityboje?
Žodis „natūralus“ maisto pasaulyje skamba labai patraukliai. Jis dažnai siejamas su paprastumu, sveikumu, mažesniu perdirbimu, tradicijomis ir artimesniu ryšiu su gamta. Ant pakuočių, reklamose ar kasdieniuose pokalbiuose natūralumas dažnai pateikiamas kaip didelis privalumas. Vis dėlto verta sustoti ir pagalvoti: ką iš tikrųjų reiškia natūralus produktas mūsų mityboje? Ar natūralus visada reiškia geresnis? Ar tokį produktą galima vartoti be saiko? Ir kaip į šią temą įsipaišo tokie tradiciniai produktai kaip medus? Pirmiausia natūralus produktas dažniausiai suprantamas kaip toks, kuris yra kuo mažiau perdirbtas, turi aiškią kilmę ir nėra stipriai pakeistas pramoniniais procesais. Pavyzdžiui, šviežios daržovės, vaisiai, grūdai, riešutai, kiaušiniai, medus ar kiti ūkininkų produktai dažnai atrodo artimesni gamtai nei smarkiai perdirbti…
Svarbių medžiagų trūkumas organizme sukelia fizinius ir psichologinius negalavimus: gydytoja įvardijo tyrimus, kuriuos reikėtų atlikti pirmiausia
Mityba ir organizmo aprūpinimas reikalingomis medžiagomis yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus būklę. Net ir nedideli vitaminų ar mikroelementų trūkumai gali sutrikdyti normalias organizmo funkcijas, paveikti energijos lygį, nuotaiką bei gebėjimą susikaupti. Patiriant stresą, miego trūkumą ar maitinantis nevisavertiškai, šių medžiagų balansas organizme tampa dar svarbesnis. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė sako, kad tam tikrų medžiagų trūkumas gali sukelti tiek fizinius, tiek emocinius simptomus. Vienas dažniausių pavyzdžių – vitamino D trūkumas, dėl kurio gali pasireikšti sąnarių maudimas, energijos stoka ar bendras silpnumas. Esant geležies atsargų trūkumui, neretai sumažėja fizinis pajėgumas, prastėja nuotaika. „Tam tikrų vitaminų ir mikroelementų stoka gali sukelti nuotaikos svyravimus, energijos…
Pavasarinės alergijos kankina net ir užvėrus namų duris? Pataria, kaip sumažinti alergenų kiekį namuose
Kol pavasarį dauguma džiaugiasi ilgesnėmis dienomis, šiltu oru ir dažnesniu buvimu lauke, kitiems šis metų laikas neretai reiškia ne itin malonią kasdienybę – čiaudulį, perštinčias akis, slogą ir kvėpavimo sutrikimus. Nors dažnai manoma, kad užvėrus namų duris nuo alergenų pavyksta pasislėpti, alergines reakcijas galinčios sukelti dalelės į namus patenka įvairiais būdais. Todėl pavasarį namų švara tampa ne tik estetiką, bet ir geresnę savijautą lemiančiu veiksniu. Alergenai namuose dažnai kaupiasi ten, kur jų iš pirmo žvilgsnio nepastebime – kilimuose, minkštuose balduose, patalynėje, užuolaidose ar kituose tekstiliniuose paviršiuose. Net jei namai atrodo tvarkingi, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų epidermio dalelės ir kiti dirgikliai gali nusėsti audinių sluoksniuose, o vėliau vėl pakilti į orą tvarkantis…
