Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims. Ligos priežastys Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Svarbūs depresijos mechanizme yra neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant ilgai trunkančiam stresui, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo…
ALKOHOLIZMAS
Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Ligos priežastys Pagrindinis veiksnys yra pats alkoholis, tačiau nemažiau svarbūs ir kiti faktoriai. Manoma, kad alkoholis aktyvina smegenų sritis, atsakingas už malonumą, išsekina galvos smegenų cheminių medžiagų atsargas, sutrikdo medžiagų apykaitą, ilgainiui normalus organizmo funkcionavimas be alkoholio tampa neįmanomas. Svarbūs genetiniai faktoriai, nustatyta, kad sergančių alkoholizmu giminių tarpe šis susirgimas dažnesnis 7 kartus. Taip pat svarbūs tokie charakterio bruožai kaip uždarumas, egocentrizmas, nekantrumas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, kt. Dažniau šia liga suserga melancholikai ir cholerikai. Neigiamą įtaką turi nedarbas, neužtikrintumas savo ateitimi, prasta materialinė padėtis, kai šeimoje girtaujama, nesirūpinama vaikais.…
DISOCIACINIAI (KONVERSINIAI) SUTRIKIMAI
Disociacinis (konversinis) sutrikimas – tai psichogeniškai sąlygotas susirgimas, pasireiškiantis įvairiais psichiniais, somatiniais ir neurologiniais simptomais, kurių negalima paaiškinti kokia nors somatine liga, įtaigumu, demonstratyvumu, siekimu bet kokia kaina pritraukti aplinkinių dėmesį. Ligos priežastys Manoma, kad šią ligą gali sąlygoti nesąmoningas impulsų (agresijos, seksualinio) ir tėvų įdiegtų, visuomenės normų sąlygotų draudimų konfliktas. Simptomai atsiranda kaip kompromisas, pasiekiama nors ir nedidelės norų dalies išsipildymo. Pacientas tokiu būdu patenkina savo poreikius, juo rūpinamasi, jis yra globojamas. Kai kurių tyrinėtojų duomenimis, sergant šia liga, buvo nustatyti nervų sistemos pokyčiai, pernelyg didelis galvos smegenų žievės aktyvumas. Ištyrus kai kuriuos ligonius, rasti atminties, nuotaikos, dėmesio pakitimai. Neretai šią liga išprovokuoja stresinės situacijos, įvairūs išgyvenimai. Įtakos turi…
ASMENYBĖS SUTRIKIMAI
Asmenybės sutrikimas – tai asmenybės bruožų, paprastai pirmą kartą pasireiškiančių paauglystėje, išliekančių visą gyvenimą ir sąlygojančių socialinę dezadaptaciją, visuma. Ligos priežastys Nustatyta, kad šių sutrikimų atsiradimui įtakos turi genetiniai tyrimai, tai įrodė studijos, atliktos su dvyniais. Taip pat galvos smegenų pakenkimas, traumos, infekcijos nėštumo metu ir ankstyvojoje vaikystėje. Tiriant asmenybės sutrikimų atvejus, rasti galvos smegenų cheminių medžiagų – dofamino, noradrenalino, serotonino apykaitos pakitimai. Svarbus ir nepalankus išorinės aplinkos poveikis, blogos gyvenimo sąlygos, tėvų priežiūros stoka ar, atvirkščiai, hipergloba, tėvų alkoholizmas, narkomanija, kt. Simptomai Įtarumas Jautrumas nesėkmėms Pasinėrimas į fantazijas Abejingumas Atsakomybės, kaltės jausmų nebuvimas Polinkis kaltinti kitus Emocinis nestabilumas Kritikos baimė Pedantiškumas Demonstratyvumas, teatrališkumas Ligos eiga Paranoidinės asmenybės yra neatviros,…
ŠIZOFRENIJA
Šizofrenija (lot. schizophrenia, iš gr. schisis –skilimas, phrenos – dvasia, protas) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1% žmonių. Ligos priežastys Nėra vienos šizofrenijos priežasties. Labiausiai pagrįsta yra teorija, kad esant paveldėtam polinkiui sirgti šizofrenija, nepalankūs aplinkos veiksniai (gimdymo traumos, galvos traumos, motinos nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos, psichologinės traumos) sutrikdo smegenų vystymąsi ir subtiliai pažeidžia smegenų veiklą. Yra žinoma, kad esant šizofrenijai, sutrinka smegenų veiklos biocheminiai mechanizmai, sutrinka nervinį signalą perduodančių medžiagų (neuromediatorių) pusiausvyra smegenyse. Simptomai Haliucinacijos Kliedesiai Mąstymo nenuoseklumas Sumenkusi jausmų gama Susidomėjimo gyvenimu išnykimas Apatija Neadekvačios emocijos Socialinė izoliacija Valios sutrikimai Nenatūralios pozos Ligos eiga…
MIEGO SUTRIKIMAI
Miego sutrikimai – tai būsenos, kai dėl psichologinių, emocinių priežasčių sutrinka miego kokybė, trukmė, miego-budrumo ritmas arba pasireiškia nenormalūs, epizodiški įvykiai miego metu. Ligos priežastys Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.: sąnarių uždegimas, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga…
PANIKOS SUTRIKIMAS
Panikos sutrikimas – tai spontaninis, epizodiškai atsirandantis, intensyvus nerimo priepuolis, trunkantis mažiau kaip vieną valandą. Ligos priežastys Sergant panikos sutrikimu, sumažėja tolerancija fiziniam krūviui, jo metu raumenyse pasigamina daugiau pieno rūgšties. Manoma, kad ši medžiaga skatina cheminės medžiagos noradrenalino išsiskyrimą smegenyse, suleidus pieno rūgšties, 70 proc. ligonių, sergančių panikos sutrikimu, išsivysto panikos priepuolis, kai tuo tarpu jis pasireiškia tik 5 proc. sveikų žmonių. Šio susirgimo metu galvos smegenyse pakinta ir kitų cheminių medžiagų apykaita: serotonino, dofamino, gama-amino sviesto rūgšties. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, panikos priepuolių atsiradimui svarbūs kraujotakos sutrikimai smegenyse, nustatyta asimetriška kraujotaka galvos smegenų pusrutuliuose. Žmonėms, turintiems polinkį sirgti panikos sutrikimu, priepuolį gali išprovokuoti kvėpavimas anglies dvideginiu. 50 proc.…
OBSESINIS-KOMPULSINIS SUTRIKIMAS
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas – tai susirgimas, kurio metu pasireiškia įkyrios mintys, baimės, prisiminimai, veiksmai, beveik visada nemalonaus turinio, kylantys prieš ligonio valią ir kuriems ligonis mėgina priešintis. Ligos priežastys Šio susirgimo atsiradimui įtakos turi galvos smegenų trauma, nustatyta, kad didelė dalis ligonių patiria jas gimdymo metu. Šia liga dažniau serga kairiarankiai, tai liudija tam tikri pakitimai kairiajame smegenų pusrutulyje. Labai sunkiais atvejais nustatomos išsiplėtusios galvos smegenyse esančios ertmės. Įtakos taip pat turi paveldimumas – nustatytas didesnis susirgimų dažnis pirmos eilės giminaičių tarpe. Iškelta hipotezė, kad įkyrios mintys ir veiksmai atsiranda kaip gynyba nuo nerimo, agresijos, kylančios iš paciento vidaus. Įkyriais veiksmais mėginama perspėti ar likviduoti pasekmes, kurias ligonis iracionaliai jaučia galint…
ŠIZOAFEKTINIS SUTRIKIMAS
Šizoafektinis sutrikimas – tai susirgimas, kuriam būdingi periodiškai atsirandantys priepuoliai, kurių metu pasireiškia ir nuotaikos sutrikimų, ir šizofrenijos simptomai, atsirandantys vienu metu ar keleto dienų intervalu. Ligos priežastys Šizoafektinio sutrikimo kilmė nėra iki galo aiški. Manoma, kad pagrindinis vaidmuo tenka paveldimumui. Kai kurių autorių duomenimis šizoafektinis sutrikimas artimesnis nuotaikos sutrikimams, tai rodytų neblogas efektas gydant ličiu. Šizoafektinio sutrikimo atsiradimui įtakos turi priežastys, sąlygojančios ir šizofrenijos, ir nuotaikos sutrikimų atsiradimą. Svarbūs galvos smegenų cheminių medžiagų dofamino, serotonino, noradrenalino, kt. apykaitos disbalansas. Kreipiamas dėmesys į iki ligos buvusius asmenybės bruožus, tokius kaip uždarumas, stereotipiškas, vienodas mąstymas, socialinių kontaktų ribotumas, interesų skurdumas, kt. Neatmetama išorinių veiksnių svarba šizoafektinio sutrikimo priepuolių atsiradimui, pvz., stresinės…
SOMATOFORMINIAI SUTRIKIMAI (hipochondrija)
Somatoforminis sutrikimas – tai susirgimas, kurio atsiradimui bei eigai svarbūs psichologiniai faktoriai. Jam išsivysčius, pacientas išsako daugybę somatinių (fizinių) skundų, primenančių tam tikras somatines (kūniškas) ligas, tačiau iš tiesų su jomis nesusijusių. Reikalauja pakartotinių tyrimų, nepaisant gydytojo įrodinėjimų, kad simptomai neturi somatinio pagrindo. Ligos priežastys Somatoforminių sutrikimų priežastys nėra galutinai aiškios. Neabejotinai didelę įtaką turi stresinės situacijos. Ligonių santykiai su kitais žmonėmis netvirti, komplikuoti, todėl bendravimas su gydytoju jiems tampa emocinio bendravimo forma. Svarbus ir paveldimumas, tai rodo šios ligos atvejų kartojimasis kai kuriose šeimose. Neretai šie asmenys gyvena prastomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Šios ligos metu pasireiškiantis skausmas gali būti priemone, kurios dėka mėginama gauti dėmesio, meilės, ilgainiui pradedama manipuliuoti…