Galvos smegenų trauma (GST) – tai būsena, kai dėl tiesioginio smūgio į galvą sutrinka smegenų veikla ar pažeidžiama anatominė smegenų struktūra. Ligos priežastys Dažniausiai galvos smegenų traumą patiria jauni 15-24 m. amžiaus žmonės dėl aktyvaus gyvenimo būdo ir vyresni nei 65 m. žmonės dėl lydinčių gretutinių susirgimų. Kasmet Lietuvoje galvos smegenų traumą iš 100 000 patiria 240 žmonių. Vilniaus mieste dėl galvos smegenų traumos kasmet kreipiasi 2640 pacientų. Simptomai Sąmonės netekimas Galvos skausmas Pykinimas Galvos svaigimas Nuovargis Sutrikęs miegas Dėmesio koncentracijos pablogėjimas Protinės veiklos sutrikimas Ligos eiga GST skirstoma į tris laipsnius: lengvo, vidutinio ir sunkaus laipsnio: · Lengvo laipsnio GST: šiai traumos formai būdinga sąmonės netekimas dėl traumos, atminties…

Traukuliai – liguistas reiškinys, kai tam tikroje galvos smegenų srityje nervinės ląstelės tampa ypač dirglios ir sukelia nenormalius elektrinius smegenų iškrūvius. Tuomet atsiranda judesių sutrikimai: nevalingai trūkčioja ar/ir įsitempia kurios nors kūno dalys. Kai traukuliai prasideda staiga, ligoniui atliekant bet kokį fiziologinį veiksmą, trunka tam tikrą laiką, po to staiga praeina, o smegenų žievės neuronai yra pirminė grandis, lemianti jų atsiradimą, šie epizodai vadinami priepuoliais. Priepuoliai gali pasireikšti ne tik traukuliais, bet ir kitais judesių sutrikimais, jutimo, pojūčių, sąmonės, suvokimo, emocijų, elgesio pakitimais. Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sustemos kilmės priepuoliai. Epilepsijos priepuolį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, apimantį sąmonės, judesių, jutimų, autonominės…

Galvos smegenų kraujosrūva (GSK) – tai kraujo išsiliejimas į smegenų audinį, apie smegenų dangalus ar į galvos smegenų skilvelių sistemą. Ligos priežastys Dažniausia GSK įvyksta žmonėms, turintiems pastoviai aukštą arterinį kraujospūdį dėl pirminės arterinės hipertenzijos (PAH) ar kitos kilmės arterinės hipertenzijos; esant galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei (50-60%) . Rečiau galvos smegenų kraujosrūvos atsiranda sergant kraujo ligomis, vartojant kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus, esant kraujagyslių uždegiminiams pakitimams, dėl sisteminių jungiamojo audinio ligų, infekcinių susirgimų (gripo, maliarijos) . Jauno amžiaus pacientų GSK priežastis yra galvos smegenų aneurizmos (maišelinio kraujagyslės sienelės išsiplėtimo) plyšimas. GSK gali atsirasti sergant kitomis galvos smegenų ligomis, pvz.: galvos smegenų augliais. Kraujosrūvų atsiradimui įtakos turi psichinės traumos, sunkus fizinis darbas,…

Smegenų infarktas – tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Ligos priežastys Smegenų kraujotaka gali sutrikti dėl dviejų pagrindinių veiksnių: trombozės (kai įvairūs veiksniai susiaurina kraujagyslės spindį) ir embolijos (kai kraujagyslė užkemšama kraujo krešuliais, riebalų dalimis, kurie į galvos smegenų arterijas krauju atkeliauja iš kitų organizmo audinių) . Retais atvejais smegenis maitinančios kraujagyslės užkemšamos jas suspaudus iš išorės (augliai, kaulinės išaugos) . Smegenų infarktas atsiranda, jei yra pažeista kraujagyslės sienelė ar pacientas serga kitomis ligomis, dėl kurių gali užsikimšti smegenų arterijos, t.y. aterosklerozė, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, reumatinės ar kitos kilmės ydos,…

Encefalitas – infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis galvos smegenis. Sukeliamas uždegimas, kuris labiau pažeidžia tam tikras galvos smegenų vietas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, sunkumo, uždegimo intensyvumas bei išeitys būna skirtingos. Uždegimo zonos gali išgyti be liekamųjų reiškinių arba jose prasideda randėjimas (gliozė) , galintis sukelti klinikinius simptomus, kurie išlieka ir praėjus uždegimui, o kartais – visą gyvenimą. Ligos priežastys Dažniausi sukėlėjai yra virusai: erkinio encefalito (arbovirusai) , tymų, epideminio parotito („kiaulytės”) , pūslelinės (Herpes grupės) , enterovirusai, adenovirusai, kiti sukėlėjai retesni (mikoplazmos, pirmuonys – toksoplazmos, kt.) . Encefalitas gali išsivystyti, sergant meningitu; tada dažniausia priežastis yra bakterijos, o liga vadinama meningoencefalitu, nes kartu pažeidžiami smegenų dangalai ir pačios galvos smegenys.…

Migrena – tai nežinomos kilmės epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių , virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Ligos priežastys Iki šių dienų nėra žinomos migreną sukeliančios priežastys. Manoma, kad jai atsirasti reikšmės turi paveldimumas ir šie provokuojantys faktoriai: stresas, nuovargis, miego-būdravimo režimo nesilaikymas, alkoholis, kai kurie maisto produktai (kakava, šokoladas, riešutai, fermentinis sūris, raudonas vynas) , badavimas, staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai. Simptomai Priepuolinis galvos skausmas Šviesos baimė Dėmesio koncentracijos pablogėjimas Kalbos sutrikimas Padidintas jautrumas garsams Pykinimas Prakaitavimas Regos sutrikimas Tinimai Dažnas šlapinimasis Ligos eiga Migrenos pagrindinis simptomas yra priepuolinis galvos skausmas. Tarp priepuolių pacientai paprastai jaučiasi visiškai sveiki. Iš viso…

Demencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos – tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija) , galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau) , sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Ligos priežastys Dažniausia demencijos priežastis – Alzheimerio liga. Kitos dažnesnės…

Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Normalias nervines skaidulas apsupa daug lipidų ir baltymų turintis dangalas – mielinas. Išsėtinės sklerozės metu šis dangalas irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai; vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė) , lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga pavadinta išsėtine (daugine) skleroze. Išsėtines skleroze serga daugiau nei 1 milijonas žmonių visame pasaulyje. Ligos simptomai retai pasireiškia anksčiau nei 10 metų amžiuje, dažniausiai atsiranda 20-40 metų, retai vyresniam kaip 50 metų asmeniui. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2) . Apibrėžtas geografinis paplitimas: dažniau pasitaiko šalto klimato…

Polineuropatija – tai daugelio periferinių nervų pakenkimas, pasireiškiantis raumenų paralyžiais, jutimo ir audinių mitybos sutrikimais dėl sutrikusios vegetacinės inervacijos. Ligos priežastys Polineuropatijos priežastimi gali būti: apsinuodijimai toksinėmis medžiagomis (švinas, arsenas, alkoholis, gyvsidabris) , medikamentai (aukso preparatai, izoniazidas, antibiotikai) , infekciniai susirgimai (virusai, bakterijos) , jungiamojo audinio ligos, piktybiniai augliai, vakcinų skyrimas, lėtinės vidaus organų ligos (lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas) , endokrinologiniai susirgimai (cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimas) , vitaminų trūkumas. Simptomai Raumenų silpnumas Raumenų tonuso sumažėjimas Raumenų nykimas Galūnių skaumai Apsunkinti galūnių judesiai Galūnių tirpimai Orientacijos sutrikimas Plaukų slinkimas Galūnių odos pasikeitimas Ligos eiga Daugelį periferinių nervų sudaro motorinės skaidulos, įnervuojančios raumenis, jutiminės bei vegetacinės skaidulos. Polineuropatijos metu nukenčia visos…

Tai epizodiniai ar nuolatiniai, spaudžiančio, maudžiančio pobūdžio, psichologinės įtampos sąlygoti galvos skausmai, kurių negalima paaiškinti struktūriniu nervų sistemos pažeidimu. Ligos priežastys Bent vieną įtampos galvos skausmo priepuolį per metus patiria 74 proc. žmonių. Šio sutrikimo priežastys nėra žinomos, svarbus vaidmuo tenka psichologiniams veiksniams, stresui, manoma, kad šio susirgimo metu sutrinka tam tikrų centrinės nervų sistemos medžiagų (neuromediatorių) apykaita. Simptomai Galvos skausmas Spaudžiantis, veržiantis galvos skausmas Nuo pakaušio iki viršugalvio plintantis galvos skausmas Galvos skausmas „giliai už akių” Ligos eiga Galvos skausmai spaudžiantys, veržiantys, nepulsuojantys, nedidelio intensyvumo, abipusiai, jų nesustiprina įprastinė fizinė veikla. Paprastai skausmas prasideda pakaušyje ir išplinta į viršugalvį arba yra juosiančio pobūdžio. Pacientai gali nurodyti, kad skausmas lokalizuojasi…