Polineuropatija – tai daugelio periferinių nervų pakenkimas, pasireiškiantis raumenų paralyžiais, jutimo ir audinių mitybos sutrikimais dėl sutrikusios vegetacinės inervacijos.
Ligos priežastys
Polineuropatijos priežastimi gali būti:apsinuodijimai toksinėmis medžiagomis (švinas, arsenas, alkoholis, gyvsidabris) , medikamentai (aukso preparatai, izoniazidas, antibiotikai) , infekciniai susirgimai (virusai, bakterijos) , jungiamojo audinio ligos, piktybiniai augliai, vakcinų skyrimas, lėtinės vidaus organų ligos (lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas) , endokrinologiniai susirgimai (cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimas) , vitaminų trūkumas.
Simptomai
Ligos eiga
Daugelį periferinių nervų sudaro motorinės skaidulos, įnervuojančios raumenis, jutiminės bei vegetacinės skaidulos.
Polineuropatijos metu nukenčia visos ar dalis periferinių nervų skaidulų. Dėl raumenis įnervuojančių skaidulų pakenkimo atsiranda raumenų jėgos sumažėjimas, jie nyksta, sumažėja tonusas. Būdingas distalinių galūnių dalių pakenkimas – sunku judinti plaštakas, užsegti sagas, judinti pėdas, atlikti smulkius rankų judesius. Paprastai pasireiškia simetriškas galūnių pažeidimas.
Dėl juntamųjų skaidulų pakenkimo atsiranda galūnių skausmai, tirpimai, sutrinka skausmo jutimas odoje, išsivysto giliųjų jutimų sutrikimas, todėl pacientai nejaučia savo galūnių padėties erdvėje, tamsiu paros metu jie sunkiau juda, juos mėto į šalis. Labiausiai jutimo sutrikimai išreikšti distalinėse galūnių dalyse, pacientai atžymi, kad nejaučia plaštakų, pėdų, jos gali būti aptirpę. Tai vadinamas, „kojinių/pirštinių“ simptomas.
Dėl vegetacinių skaidulų pažeidimo atsiranda pažeistų nervų inervacijos zonoje odos mitybos pakenkimas – skilinėja nagai, slenka plaukai, padidėja ar atvirkščiai sumažėja prakaitavimas, pasikeičia odos spalva, ji gali įgauti melsvą ar violetinį atspalvį, galūnės tampa šaltos, pabrinkusios, oda pleiskanoja.
Polineuropatijos metu nukenčia visos ar dalis periferinių nervų skaidulų. Dėl raumenis įnervuojančių skaidulų pakenkimo atsiranda raumenų jėgos sumažėjimas, jie nyksta, sumažėja tonusas. Būdingas distalinių galūnių dalių pakenkimas – sunku judinti plaštakas, užsegti sagas, judinti pėdas, atlikti smulkius rankų judesius. Paprastai pasireiškia simetriškas galūnių pažeidimas.
Dėl juntamųjų skaidulų pakenkimo atsiranda galūnių skausmai, tirpimai, sutrinka skausmo jutimas odoje, išsivysto giliųjų jutimų sutrikimas, todėl pacientai nejaučia savo galūnių padėties erdvėje, tamsiu paros metu jie sunkiau juda, juos mėto į šalis. Labiausiai jutimo sutrikimai išreikšti distalinėse galūnių dalyse, pacientai atžymi, kad nejaučia plaštakų, pėdų, jos gali būti aptirpę. Tai vadinamas, „kojinių/pirštinių“ simptomas.
Dėl vegetacinių skaidulų pažeidimo atsiranda pažeistų nervų inervacijos zonoje odos mitybos pakenkimas – skilinėja nagai, slenka plaukai, padidėja ar atvirkščiai sumažėja prakaitavimas, pasikeičia odos spalva, ji gali įgauti melsvą ar violetinį atspalvį, galūnės tampa šaltos, pabrinkusios, oda pleiskanoja.
Polineuropatijos eiga gali būti lėtinė ar ūmi. Ūmi polineuropatija išsivysto sergant infekciniais susirgimais, atskira ūmios polineuropatijos rūšis yra Guillian-Barre polineuropatija, kai periferinių nervų pažeidimas vystosi dėl autoimuninių procesų, šios polineuropatijos eiga ypač greita, simptomai gali progresuoti valandomis, prisidėti galvinių nervų pažeidimas, dėl kurių pacientams gali sutrikti rijimas, kvėpavimas, išsivystyti veido bei akis judinančių raumenų paralyžius, sutrikti šlapinimasis ir tuštinimasis.
Komplikacijos
Polineuropatijos komplikacijos priklauso nuo ją sukėlusios priežasties – gali likti galūnių paralyžiai, jutimo sutrikimai, atsirasti trofinės opos, pragulos. Dėl kvėpavimo nepakankamumo gali išsivystyti plaučių uždegimas, ilgą laiką taikant pastovią šlapimo pūslės kateterizaciją, gali atsirasti infekcinės šlapimo takų ligos. Sergant Guillian-Barre polineuropatija gali ištikti mirtis.
Tyrimai
Diagnozė nustatoma, atlikus nuodugnų paciento klinikinį ištyrimą, papildomai gali būti atlikta liumbalinė punkcija (smegenų skysčio tyrimas) , elektroneuromiografija (tyrimas, kurio metu tiriamas periferinių nervų bei raumenų atsakas į elektrinį stimulą) . Kiti tyrimai paprastai atliekami, norint nustatyti polineuropatijos kilmę.
Gydymas
Pagrindinis polineuropatijos gydymas susijęs su ligą sukėlusios priežasties nustatymu ir pašalinimu – gydomi infekciniai susirgimai, lėtinės vidaus organų ligos, koreguojamas B grupės vitaminų trūkumas, nutraukiamas toksinių medžiagų vartojimas (pvz.:alkoholio) , taikomas adekvatus endokrininių susirgimų gydymas.
Nutraukus ligą sukėlusius faktorius, retai polineuropatija gerėja savaime, dažniausiai prireikia papildomo gydymo: taikomi mikrocirkuliaciją gerinantys vaistai (trentalis) , skausmai malšinami nuskausminančiais vaistais, Guillian-Barre polineuropatijai gydyti taikomos plazmaferezės, lėtinei demielinizuojančiai polineuropatijai gydyti skiriami kortikosteroidai, taikomos reabilitacinės priemonės.
Nutraukus ligą sukėlusius faktorius, retai polineuropatija gerėja savaime, dažniausiai prireikia papildomo gydymo: taikomi mikrocirkuliaciją gerinantys vaistai (trentalis) , skausmai malšinami nuskausminančiais vaistais, Guillian-Barre polineuropatijai gydyti taikomos plazmaferezės, lėtinei demielinizuojančiai polineuropatijai gydyti skiriami kortikosteroidai, taikomos reabilitacinės priemonės.
Patarimai
Būtina naudoti apsaugos priemones, dirbant su kenksmingomis medžiagomis, laikytis darbo saugos reikalavimų, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, vartoti pilnavertį maistą. Sergant lėtiniais vidaus organų susirgimais bei endokrininėmis ligomis, turi būti taikomas adekvatus gydymas.
Vartojant vaistus, galinčius sukelti polineuropatiją, būtina sekti atsirandančius ligos požymius ir laiku pranešti apie juos gydytojui.
Vartojant vaistus, galinčius sukelti polineuropatiją, būtina sekti atsirandančius ligos požymius ir laiku pranešti apie juos gydytojui.
Profilaktika
