Raupai (lot. Variola vera) – ūmi, labai užkrečiama virusinė liga, kuriai būdinga sunki eiga, intoksikacija (toksinių medžiagų veikimo sukelta patologinė organizmo būklė) , karščiavimas, odos ir gleivinių bėrimas, paliekantis duobėtus randus. Senovėje šia liga persirgdavo beveik visi gyventojai, daug jų mirdavo. Ligos priežastys Raupus sukelia virusas. Infekcijos šaltinis yra ligonis, kuris platina virusą nuo paskutiniųjų dienų prieš atsirandant ligos požymiams iki šašų nukritimo. Užsikrečiama bendraujant su ligoniu, liečiant užkrėstus jo daiktus. Visi žmonės, išskyrus persirgusius ir skiepytus, yra imlūs raupams. Raupų virusas į žmogaus organizmą įsiskverbia pro kvėpavimo takų gleivinę, rečiau per odą, ir patenka į limfmazgius, kuriuose dauginasi, vėliau plinta krauju, patenka į įvairius organus, taip pat į odą…
INFEKCINĖ MONONUKLEOZĖ
Infekcinė mononukleozė arba monocitinė angina (mononucleosis infectiosa) – tai ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina, limfmazgių ir blužnies padidėjimu, būdingais kraujo pakitimais. Ligos priežastys Manoma, kad šios ligos sukėlėjas yra Epštein-Bar virusas, priklausantis herpes virusų grupei. Užsikrečiama nuo sergančiojo infekcine mononukleoze žmogaus. Manoma, kad užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu (pvz., bučiuojantis, naudojantis tais pačiais stalo įrankiais) . Virusai plinta ir oru, ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Užkratas į organizmą patenka pro burnos ir nosiaryklės gleivinę, sukelia nosiaryklės ir kaklo limfmazgių uždegiminę reakciją. Toliau infekcija plinta per audinių skystį bei kraują ir sukelia viso organizmo limfinės sistemos, blužnies ir kepenų, kaulų čiulpų reakciją. Dažniausiai infekcine mononukleoze serga vaikai ir jauni žmonės.…
DIFTERIJA
Difterija (diphteria) yra ūmus infekcinis susirgimas, pasireiškiantis organizmo apsinuodijimu, vidaus organų bei nervų sistemos pažeidimu ir uždegiminiu procesu, kurio metu sukėlėjo buvimo vietoje susidaro būdingos plėvės (gr. diphtera – plėvė) . Ligos priežastys Ligą sukelia nejudri, plona, lazdelės formos bakterija Corynebacterium diphtheriae, kuri išskiria stiprų toksiną, sukeliantį organizmo apsinuodijimą, vidaus organų ir nervų sistemos pažeidimą. Infekcijos šaltinis yra ligonis ar sveikas bakterijų nešiotojas. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu ir su dulkėmis. Serga visi, neturintys imuniteto sukėlėjui ar jo toksinui. Sumažėjus visuomenės dėmesiui skiepijimuisi, padidėjo sergamumas difterija. Simptomai Karščiavimas Skausmas ryjant Bendras silpnumas Apnašai ant tonzilių Gleivinės paraudimas Limfmazgių padidėjimas Nemalonus kvapas iš burnos Sausas kosulys Užkimęs balsas Dusulys Ligos eiga…
LAIMO LIGA
Laimo liga (boreliozė) yra infekcinė liga, kuriai būdingas jungiamojo audinio pažeidimas ir nervų sistemos pakenkimo požymiai. Ligos pavadinimas kilęs nuo miesto Lyme Konektikuto valstijoje (JAV) , kur antroje 70-jų metų pusėje pirmą kartą užregistruota ši liga. Ligos priežastys Laimo ligą sukelia bakterijos borelijos. Nuo to kilęs antrasis ligos pavadinimas – boreliozė) . Ligos sukėlėjus platina tam tikrų rūšių erkės. Simptomai Odos paraudimas Karščiavimas Galvos skausmas Sąnarių skausmas Raumenų skausmas Limfmazgių padidėjimas Ligos eiga Dažniausiai per pirmą mėnesį erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda išplitęs, ryškiais kraštais paraudimas – migruojanti eritema, kurio vidurinė dalis dažnai būna šviesi. Šis paraudimas palaipsniui plinta į šalis. Kartu būna padidėjusi kūno temperatūra, skauda galvą, sąnarius, raumenis. Padidėja…
CITOMEGALOVIRUSINĖ INFEKCIJA
Citomegalovirusinės (gr. kytos – ląstelė, megas – didelis) infekcijos metu, dėl ligą sukeliančio viruso poveikio, seilių liaukose, o kartais ir vidaus organuose, smegenyse atsiranda didelių ląstelių su būdingais intarpais branduoliuose. Ligos priežastys Ligą sukelia citomegalijos virusas, priklausantis herpes virusų šeimai. Infekcijos šaltinis – juo apsikrėtęs žmogus. Užsikrečiama dažniausiai ankstyvojoje vaikystėje – iki 5-6 metų. Galimi šie užsikrėtimo būdai: 1/3 atvejų virusu užsikrėtusi nėščioji užkrečia vaisių nėštumo, gimdymo metu ar naujagimį maitinant užkrėstu motinos pienu; dažnai susergama op ilgo ar glaudaus bendravimo su užkrėstu žmogumi; perpilant viruso nešiotojo kraujo; transplantuojant organus; lytiniu santykių metu. Patekęs į žmogaus organizmą, citomegalijos virusas būna jame visą gyvenimą ir išsiskiria su seilėmis, šlapimu, išmatomis, pienu.…
ŽIV, AIDS
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių. Paskutinė ir sunkiausia ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) – įgytu imunodeficito sindromu. Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pastarasis dažniau sutinkamas vakarų Afrikoje, jo sukelto AIDS eiga būna ilgesnė. Ligos priežastys Užkrėsti kitus galima jau 1-3 parą nuo užsikrėtimo (ir visą gyvenimą) . ŽIV užsikrečiama: · lytinių santykių metu; · per kraują (pvz., švirkščiant narkotikus į veną, medicininių invazinių procedūrų metu, perpilant užkrėstą kraują, darant tatuiruotes ir kt.) ; · užsikrėtusiai motinai perdavus virusą kūdikiui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu. Didžiausia viruso koncentracija yra…
ŪMIOS VIRUSINĖS KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOS
Ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos sąvoka apima įvairių virusų sukeltas ligas, kurioms būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai, intoksikacijos reiškiniai. Ligos priežastys Paramiksovirusai sukelia paragripą ir respiratorinę-sincitinę infekciją, adenovirusai yra adenovirusinės infekcijos priežastis, rinovirusai sukelia rinovirusinę infekciją. Virusus lašiniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Respiratorine-sincitine infekcija užsikrečia visi anksčiau nesirgę vaikai. Epideminiai protrūkiai stebimi rudens ir žiemos laikotarpiu, dažniausiai serga 1-2 metų vaikai. Pasveikus vaikas įgyja imunitetą. Adenovirusinė infekcija yra labai užkrečiama. Ji sudaro apie 5-10 proc. visų virusinių susirgimų. Dažniausiai ja serga vaikai. Įvairūs viruso tipai sukelia anginą, akių junginės uždegimą, žarnyno infekciją, šlapimo pūslės uždegimą (cistitą) , švelniųjų smegenų dangalų ir smegenų uždegimą (meningoencefalitą) , šlaplės ir gimdos…
CHLAMIDIJOZĖ
Chlamidijozė yra labiausiai paplitusi lytiškai plintanti bakterinė infekcija. Ši infekcija dažnai būna besimptomė. Ligos priežastys Infekciją sukelia bakterija – trachomos chlamidija (lot. Chlamydia trachomatis) . Užsikrečiama lytiniu būdu. Naujagimiai užsikrečia nuo užsikrėtusios gimdyvės gimdymo metu ir gali susirgti akių arba plaučių uždegimu. Chlamidijos sukelia iki 80% visų lyties takų infekcijų suaugusiems ir iki 30% visų naujagimių akių gleivinės ir plaučių uždegimų. Simptomai Pakitusios išskyros iš lytinių takų Išskyros iš šlaplės Lyties organų perštėjimas Lyties organų skausmas Paraudusios lyties organų gleivinės Dažnas šlapinimasis Kraujavimas iš lyties organų tarp menstruacijų Išskyros iš akių Akių paraudimas Akių niežėjimas Ligos eiga Inkubacijos laikotarpis trunka 5-7 dienas. Iki 60% užsikrėtusių asmenų chlamidijos gali nesukelti jokių…
GRIPAS
Gripas yra labai užkrečiama, epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga intoksikacija ir katarinis kvėpavimo takų uždegimas. Ligos priežastys Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza) , kuris pagal savo struktūrą gali būti 3 tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti) , taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Net nežymiai pakitusi viruso struktūra gali būti gripo epidemijos priežastimi. Gripas greitai plinta, per trumpą laiką apimdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai aukštas. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris platina virusą lašiniu būdu 5-7 dienas nuo susirgimo pradžios. Per gripo epidemiją, dažniausiai rudenį ir žiemą, perserga daug žmonių,…
PASIUTLIGĖ
Pasiutligė (lot. rabies) – tai virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema, todėl kyla traukulių, rijimo bei kvėpavimo raumenų spazmų. Ligos priežastys Ligą sukelia virusas, kurio nešiotojai yra šunys, vilkai, lapės, katės, žiurkės, karvės, arkliai, kiaulės, paukščiai ir kiti gyvūnai. Žmogus užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės. Šunų pasiutligė dažniausiai pasireiškia išreikštu sujaudinimu. Šuo graužia ir laižo įkandimo vietą, jam išsiplečia vyzdžiai. Jis gali pabėgti iš namų, be lojimo pulti ir kandžioti kitus gyvūnus ar žmones, ryti nevalgomus daiktus. Šuniui būna stiprus seilėtekis ir vėmimas. Vandens baimė nėra būtinas požymis. Po 1-3…