Kaspinuočiai yra plokščiosios kirmėlės. Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) , mažasis. Paprastai kaspinuočiai per savo gyvenimo ciklą – nuo kiaušinio iki kirmino – pakeičia net kelis tarpinius šeimininkus, kol pasiekia galutinį. Žmogus atskirų kaspinuočių gyvenimo cikluose gali būti tarpinis (šuniniam kaspinuočiui) , galutinis (žuviniam, jautiniam, mažajam kaspinuočiams) arba ir galutinis, ir tarpinis (kiauliniam kaspinuočiui) šeimininkas. Ligos priežastys Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) , sukeliantis difilobotriozę, yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Jo ilgis siekia iki 10-20 metrų. Parazituoja žmogaus, šuns, katės žarnyne. Žmogaus organizme jis gali išgyventi iki 30 metų. Užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai keptos žuvies, kurioje buvo parazito…

Amebiazė yra pirmuonio – dizenterijos amebos invazijos sukeliama liga, kuriai būdingas opinis storojo žarnyno pažeidimas ir neretai pūlinių susidarymas įvairiuose organuose. Ligos priežastys Amebiazę sukelia dizenterijos ameba (lot. Entamoeba hystolytica) , kuri, parazituodama organizme, gali būti trijų formų: spindinės formos – pirmuonis parazituoja žarnyne; audinių formos – pirmuonis parazituoja audiniuose; cistos formos – neaktyvus. Žmogaus organizme viena forma gali virsti kita. Užsikrėtimo šaltinis yra amebiaze sergantis žmogus ar cistų nešiotojas, kuris su išmatomis išskiria cistų. Dažniausiai užsikrečiama per išmatomis užterštą vandenį, daržoves, vaisius, uogas, kitą maistą, nešvarias rankas. Žarnyne iš cistų atsiranda judrių vegetacinių formų, kurios dauginasi, skverbiasi į gleivinę. Gleivinėje susidaro daugybinių pūlinukų, kurie didėdami susilieja. Jiems plyšus susidaro…

Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, pažeidžianti nervų sistemą. Ligos priežastys Erkinį encefalitą sukelia Flaviviridae šeimai priklausantis virusas. Erkinio encefalito virusą perneša erkės, Europoje dažniausiai – Ixodes ricinus rūšies erkės. Erkės vystymosi ciklą sudaro 4 fazės: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Žmogui virusą perduoda nimfa ar suaugusi erkė. Erkės įsisiurbimas paprastai nejaučiamas dėl jos seilių liaukų išskiriamų specifinių medžiagų. Mažų nimfų įsisiurbimai dažniausiai net nepastebimi, todėl svarbus buvimo gamtoje faktas. Galimas ir kitas užsikrėtimo būdas – per nevirintą karvės ar ožkos pieną bei termiškai neapdorotus iš jo pagamintus produktus. Simptomai Karščiavimas Raumenų skausmas Kosulys Dusulys Pykinimas Galvos skausmas Sąmonės sutrikimas Pusiausvyros sutrikimai Traukuliai Paralyžiai Ligos eiga Nuo užsikrėtimo iki…

Mikoplazminė kvėpavimo organų infekcija yra bakterijų – mikoplazmų sukeliamos kvėpavimo organų uždegiminės ligos. Ligos priežastys Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia pneumonijos mikoplazma – maža, pailga, judri bakterija, sukelianti kvėpavimo organų gleivinės pažeidimą. Gamtinis pneumonijos mikoplazmų rezervuaras – žmogus. Tik nedidelė mikoplazmų nešiotojų dalis suserga kliniškai ryškia infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimu suserga tik 5-15 proc. mikoplazmomis užsikrėtusių žmonių. Ši infekcija dažnai plačiai paplitusi žmonių kolektyvuose (kareivių, studentų, vaikų darželių kolektyvuose) . Glaudus kontaktas uždarose populiacijose skatina infekcijos plitimą. Simptomai Bendras silpnumas Galvos skausmas Raumenų skausmas Karščiavimas Kosulys Ligos eiga Dažniausiai mikoplazminė kvėpavimo takų infekcija pasireiškia plaučių uždegimu. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo trunka maždaug 9-21 parą. Mikoplazminio plaučių uždegimo simptomai…

Herpetinė infekcija – tai virusų sukelta liga. Herpes infekcija, Lietuvoje dar vadinama pūsleline, apima grupę ligų, kurios pasireiškia grupuotomis, pripildytomis skysčio pūslelėmis ant paraudusio odos ar gleivinės pagrindo. Ligos priežastys Paprastąją pūslelinę (herpes simplex) sukelia žmogaus herpes virusas. Skiriami du parastosios pūslelinės viruso tipai. Pirmasis dažniausiai pažeidžia veido sritį: lūpas (herpes labialis) , nosies sparnelius, veido odą, burnos ir akių gleivines. Antrasis – lytinių organų (herpes genitalis) , pažeidžia išorinius lytinius organus ir išangę. Žmogaus organizmui ginantis nuo virusų, iš pažeistų ląstelių formuojasi pūslelės, kurioms pratrūkus, virusų gali patekti ant kitų kūno vietų, gali atsirasti naujų pažeidimų, taip pat galima užkrėsti kitus. Dažniausiai virusu užsikrečiama glaudaus kontakto (bučiuojantis, liečiant pažeistą…

Cholera yra labai pavojinga, greitai plintanti, ūmi infekcinė žarnyno liga, kuriai būdingi viduriavimas, vėmimas. Esant cholerai, organizmas netenka labai daug skysčių. Ligos priežastys Cholerą sukelia judri bakterija – choleros vibrionas (lot. Vibrio cholerae) . Jos ląstelės greitai dauginasi – auginant specialioje terpėje, sukėlėjo kolonijas galima stebėti jau po 6 valandų. Choleros vibrionai išskiria stiprius toksinus, kurie sutrikdo žarnyno ląstelių veiklą. Infekcijos šaltinis yra bakterijų nešiotojai, jais gali būti ir sergantys žmonės. Sukėlėjai perduodami fekaliniu-oraliniu būdu (per išmatomis užterštą maistą, vandenį ar daiktus užkratas patenka į burną) . Ypatingas vaidmuo tenka musėms, kurios perneša užkratą nuo išmatų ant maisto produktų, daiktų. Paprastai sergamumas yra didesnis vasaros metu. Simptomai Bendras silpnumas Pilvo…

Vidurių šiltinė yra ūmus infekcinis susirgimas, kuriuo metu išopėja žarnyno limfmazgiai. Ligai yra būdinga intoksikacija, karščiavimas, odos bėrimai, kepenų ir blužnies padidėjimas. Ligos priežastys Vidurių šiltinę sukelia lazdelės formos bakterija – šiltinės salmonelė (lot. Salmonella typhi) . Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar bakterijų nešiotojas. Epidemiologiškai pavojingiausi yra bakterijų nešiotojai ar ligoniai, kuriems ligos požymiai neišreikšti. Užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu (kuomet išmatų dalelės patenka į burną) . Epidemijos išsivystymui didžiausią reikšmę turi sukėlėjo plitimas per vandenį. Pavienių susirgimų metu paprastai užsikrečiama buityje, per maistą. Simptomai Apetito stoka Galvos skausmas Bendras silpnumas Sutrikęs miegas Pykinimas Sąmonės netekimas Karščiavimas Pilvo skausmas Virškinimo pakitimai Liežuvio padidėjimas Ligos eiga Inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka dvi…

Enterobiozė yra apvaliųjų kirmėlių – spalinių (Enterobius vermicularis) sukelta helmintozė (kirmėlinė liga) . Ligos priežastys Spalinės, 3-10 mm ilgio kirmėlės, parazituoja žarnyne. Apvaisintos spalinių patelės naktimis iššliaužia iš tiesiosios žarnos ir aplink išangę esančiose raukšlėse deda kiaušinius, kurie per 6-10 valandų virsta lervomis. Buitinio kontakto metu jos plinta šeimose ir vaikų kolektyvuose: patenka į burną per nešvarias rankas, baltinius, žaislus. Ligonis kasydamasis kiaušiniais užteršia savo panages, o rankomis liesdamas burną, vėl užsikrečia kirmėlėmis. Simptomai Lytinių organų niežėjimas Sutrikęs miegas Bendras silpnumas Tamsūs ratilai po akimis Apetito stoka Kūno masės mažėjimas Šleikštulys Pilvo skausmas Išangės niežėjimas Ligos eiga Dažnai esant šių kirmėlių invazijai simptomų nebūna. Gali būti išangės, lytinių organų niežėjimas,…

Sifilis yra infekcinė, dažniausiai lytiniu būdu plintanti, liga, galinti pažeisti visus organus, kuriai būdingas klinikinių požymių pasireiškimo periodiškumas. Ligos priežastys Sifilį sukelia spiralės formos bakterija – blyškioji treponema (lot. Treponema pallidum) . Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Užsikrėtimas priklauso nuo organizmo atsparumo, sukėlėjo kiekio ir agresyvumo. Dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu. Sifilio sukeltuose odos, gleivinių bėrimuose būna labai daug sukėlėjų, todėl nuo sergančiojo galima užsikrėsti ir buityje (miegant vienoje lovoje, bučiuojantis, naudojantis tais pačiais daiktais buityje) . Moteriai užsikrėtus nėštumo metu, vaisiaus užsikrėtimo tikimybė didžiausia. Sukėlėjo gali būti perduota perpilant kraujo. Į organizmą patekusios blyškiosios treponemos plinta, dauginasi, patenka į įvairius organus ir audinius. Simptomai Kietos, neskausmingos odos opos Limfmazgių padidėjimas…

Tuberkuliozė – plačiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis (skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV/AIDS) , nepakankama tuberkuliozės profilaktika, pavėluota diagnostika. Ligos priežastys Tuberkuliozę sukelia tam tikrų kelių rūšių mikobakterijos. Lietuvoje pagrindinis ligos sukėlėjas yra tuberkuliozės mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda per orą. Ligos perdavimas įvyksta įkvėpus sergančiojo seilių lašelių, nors suserga ne kiekvienas įkvėpęs žmogus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 1/3 pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės mikobakterijomis, t.y. tuberkuliozės nešiotojai gali susirgti, sutrikus organizmo imuninei sistemai. Galvijų mikobakterijomis užsikrečiama vartojant užkrėstą raguočių, kiaulių, elnių ir kitų gyvulių pieną ar mėsą. Tuomet dažniausiai susergama ne plaučių tuberkuliozės forma. Pavojingiausi yra atvira plaučių tuberkulioze sergantys, kosintys ir taip…