Sifilis yra infekcinė, dažniausiai lytiniu būdu plintanti, liga, galinti pažeisti visus organus, kuriai būdingas klinikinių požymių pasireiškimo periodiškumas.
Ligos priežastys
Sifilį sukelia spiralės formos bakterija – blyškioji treponema (lot. Treponema pallidum) . Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Užsikrėtimas priklauso nuo organizmo atsparumo, sukėlėjo kiekio ir agresyvumo. Dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu. Sifilio sukeltuose odos, gleivinių bėrimuose būna labai daug sukėlėjų, todėl nuo sergančiojo galima užsikrėsti ir buityje (miegant vienoje lovoje, bučiuojantis, naudojantis tais pačiais daiktais buityje) . Moteriai užsikrėtus nėštumo metu, vaisiaus užsikrėtimo tikimybė didžiausia. Sukėlėjo gali būti perduota perpilant kraujo. Į organizmą patekusios blyškiosios treponemos plinta, dauginasi, patenka į įvairius organus ir audinius.
Simptomai
Ligos eiga
Negydant sifilis trunka daug metų ir jo klasikinėje eigoje galima išskirti inkubacinį, pirminį, antrinį, tretinį, besikaitaliojančius su slaptaisiais, periodus.
Inkubaciniu vadinamas toks laiko tarpas, kuris trunka nuo užsikrėtimo iki pirmojo ligos požymio atsiradimo. Sifilio metu jis tęsiasi 20-40 dienų. Jei užsikrėtimas buvo masyvus, jis gali sutrumpėti iki 10-15 dienų ir priešingai, esant sunkiems gretutiniams susirgimams ar gydantis per mažomis antibiotiko dozėmis, gali prailgėti iki 3-5 mėnesių.
Pirminis sifilis trunka 8-9 savaites nuo kietojo šankerio iki išplitusių bėrimų atsiradimo. Infekcijos patekimo vietoje, kuri lietėsi su sergančiojo kūnu, atsiranda viena ar keletas opų, kurios turi kietus kraštus ir dugną, dėl to vadinamos kietuoju šankeriu. Opa būna taisyklingais kraštais, neskausminga. Prisidėjus kitiems mikrobams, opa gali supūliuoti, pradėti skaudėti. Maždaug po savaitės nuo kietojo šankerio atsiradimo padidėja atitinkamos kūno srities limfmazgiai. Jie būna kieti, paslankūs. Pirminė sifilio stadija gali praeiti ir nepastebėta, nes opų gali atsirasti nematomoje vietoje (pvz., ant gimdos kaklelio, tiesiojoje žarnoje) , jos neskausmingos.
Antrinis sifilis prasideda kai odoje, neretai delnuose ir paduose, gleivinėse atsiranda rausvas bėrimas. Bėrimo elementuose gausiai aptinkamas gyvas ligos sukėlėjas, todėl bet koks fizinis kontaktas su pažeista oda ar gleivine gali sąlygoti infekcijos perdavimą. Padidėja daugelio sričių limfmazgiai. Neretai dar būna pirminio sifilio požymių. Pirmuoju požymiu gali būti persišaldymą primenantys požymiai: gerklės skausmas, raumenų skausmas, temperatūra, kurie po kelių dienų praeina, o bėrimai lieka. Antrinio sifilio metu galimi skrandžio pažeidimai, primenantys uždegimą. Kartais vyrauja nervų sistemos pakenkimo požymiai, kurie gali būti invalidumo ar mirties priežastimi. Sergantis sifiliu dažnai neįtaria sergąs ir kreipiasi į įvairius specialistus pagal tai, kokie organai būna pažeisti.
Tretinis sifilis išsivysto 3-4 metais negydytiems asmenims. Treponemos gali pažeisti bet kurią kūno dalį ir sukelti aklumą, nervų sistemos pakenkimus, psichikos sutrikimą, širdies ligas ar net mirtį.
Slaptasis sifilis nustatomas remiantis tik laboratorine diagnostika, nes odoje, gleivinėse požymių nebūna.
Kai kuriais įgimto sifilio atvejais vaikai jau gimsta su infekcijos požymiais, bet dažniausiai liga pasireiškia laikotarpyje nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių po gimimo odos opomis, bėrimais, karščiavimu, susilpnėjusiu ar užkimusiu verkimu, kepenų, blužnies padidėjimu, gelta ir kitais. Vyresniems vaikams gali pasireikšti tretinės stadijos sifilis su kaulų, dantų, ausų, akių, smegenų pažeidimais.
Inkubaciniu vadinamas toks laiko tarpas, kuris trunka nuo užsikrėtimo iki pirmojo ligos požymio atsiradimo. Sifilio metu jis tęsiasi 20-40 dienų. Jei užsikrėtimas buvo masyvus, jis gali sutrumpėti iki 10-15 dienų ir priešingai, esant sunkiems gretutiniams susirgimams ar gydantis per mažomis antibiotiko dozėmis, gali prailgėti iki 3-5 mėnesių.
Pirminis sifilis trunka 8-9 savaites nuo kietojo šankerio iki išplitusių bėrimų atsiradimo. Infekcijos patekimo vietoje, kuri lietėsi su sergančiojo kūnu, atsiranda viena ar keletas opų, kurios turi kietus kraštus ir dugną, dėl to vadinamos kietuoju šankeriu. Opa būna taisyklingais kraštais, neskausminga. Prisidėjus kitiems mikrobams, opa gali supūliuoti, pradėti skaudėti. Maždaug po savaitės nuo kietojo šankerio atsiradimo padidėja atitinkamos kūno srities limfmazgiai. Jie būna kieti, paslankūs. Pirminė sifilio stadija gali praeiti ir nepastebėta, nes opų gali atsirasti nematomoje vietoje (pvz., ant gimdos kaklelio, tiesiojoje žarnoje) , jos neskausmingos.
Antrinis sifilis prasideda kai odoje, neretai delnuose ir paduose, gleivinėse atsiranda rausvas bėrimas. Bėrimo elementuose gausiai aptinkamas gyvas ligos sukėlėjas, todėl bet koks fizinis kontaktas su pažeista oda ar gleivine gali sąlygoti infekcijos perdavimą. Padidėja daugelio sričių limfmazgiai. Neretai dar būna pirminio sifilio požymių. Pirmuoju požymiu gali būti persišaldymą primenantys požymiai: gerklės skausmas, raumenų skausmas, temperatūra, kurie po kelių dienų praeina, o bėrimai lieka. Antrinio sifilio metu galimi skrandžio pažeidimai, primenantys uždegimą. Kartais vyrauja nervų sistemos pakenkimo požymiai, kurie gali būti invalidumo ar mirties priežastimi. Sergantis sifiliu dažnai neįtaria sergąs ir kreipiasi į įvairius specialistus pagal tai, kokie organai būna pažeisti.
Tretinis sifilis išsivysto 3-4 metais negydytiems asmenims. Treponemos gali pažeisti bet kurią kūno dalį ir sukelti aklumą, nervų sistemos pakenkimus, psichikos sutrikimą, širdies ligas ar net mirtį.
Slaptasis sifilis nustatomas remiantis tik laboratorine diagnostika, nes odoje, gleivinėse požymių nebūna.
Kai kuriais įgimto sifilio atvejais vaikai jau gimsta su infekcijos požymiais, bet dažniausiai liga pasireiškia laikotarpyje nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių po gimimo odos opomis, bėrimais, karščiavimu, susilpnėjusiu ar užkimusiu verkimu, kepenų, blužnies padidėjimu, gelta ir kitais. Vyresniems vaikams gali pasireikšti tretinės stadijos sifilis su kaulų, dantų, ausų, akių, smegenų pažeidimais.
Komplikacijos
Tyrimai
Įtarus sifilį kreipkitės į dermatovenerologą. Sifilio diagnozę galima patvirtinti tik remiantis laboratoriniais tyrimais. Neginčijamas sifilio diagnozės kriterijus yra sukėlėjo aptikimas pirminio ar antrinio sifilio bėrimo sekrete, kietajame šankeryje, limfmazgio punktate. Dažniausiai sifilio diagnozė grindžiama kraujo serumo tyrimais. Nors užsikrėtęs sifiliu asmuo gali užkrėsti kitus, tuojau po užsikrėtimo lytinių santykių metu ar per kraują, kraujo testai sifilio nerodo mažiausiai 3-6 savaites po užsikrėtimo. Todėl tirti kraujo serumą dėl sifilio tuojau po atsitiktinių lytinių santykių nėra prasmės. Kraujo testų interpretacija sifilio atveju neretai būna sudėtinga, todėl reikalingi dviejų rūšių testai bei jų kartojimas. Kartojant tyrimus pageidautina lyginti tos pačios rūšies testus, geriausiai atliktus toje pačioje laboratorijoje. Kartu pageidautina atlikti tyrimus dėl kitų lytiškai plintančių ligų, taip pat žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) . Įtariant nervų sistemos sifilį atliekamas smegenų skysčio tyrimas. Sifilio gydymo efektyvumui įvertinti bei kontrolei po gydymo atliekamose serologinėse reakcijose antikūnų titras privalo sumažėti ne mažiau kaip 4 kartus.
Gydymas
Gydymas pradedamas tik suradus treponemą arba diagnozę patvirtinus specialiais serologiniais tyrimais. Išgydomas tik ankstyvasis sifilis. Vėlyvojo sifilio stadijoje organai ir audiniai būna pažeisti negrįžtamai ir gydymas neatitaiso to, kas pažeista. Pagrindiniai vaistai yra trumpo arba prailginto veikimo penicilinų grupės antibiotikai, kiti vaistai – doksiciklinas, tetraciklinas, eritromicinas, amoksicilinas su probenecidu. Vėlyvųjų formų gydymui naudojami bismuto preparatai.
Patarimai
Profilaktika
Geriausias būdas apsisaugoti – turėti tik vieną lytinį partnerį. Jeigu turite daugiau nei vieną lytinį partnerį arba jūsų partneris turi kitą partnerį, imkitės apsisaugojimo priemonių. Paklauskite savo partnerio apie buvusius ar esamus lytinius partnerius. Naudokite prezervatyvą, kontraceptinius kremus, putas, želė – jos užmuša daugumos lytiškai plintančių ligų sukėlėjus. Jeigu turite daugiau nei vieną lytinį partnerį, tikrinkitės dėl lytiškai plintančių ligų kas 6 mėnesius. Jeigu jūs užsikrėtęs sifiliu, jūsų parneris taip pat turi būti gydomas, kaip ir jūs. Neturėkite lytinių santykių, kol gydytojas nepasakys, kad išgijote. Kraujo donorai ir ligoninės stacionaro pacientai privalomai tikrinami dėl sifilio. Įgimto sifilio profilaktikos pagrindas – nėščių moterų ištyrimas dėl sifilio pirmoje ir antroje nėštumo pusėje, o dažnai ir gimdymo metu.