Reikia išgerti vaistus, tačiau po ranka neturite vandens, tad juos tiesiog sukramtote ar užsigeriate sultimis? Vienu metu išgeriate skirtingus vaistus, skirtus vartoti prieš valgį ir po jo? Gydytojai sako, kad taip elgdamiesi ne gydote ligą, o rizikuojate sveikata. „Dažnai pacientams vaistų vartojimas atrodo paprastas – nurijau visus kartu ir baigta, tačiau vaisto ir organizmo, vaisto ir maisto bei vaistų tarpusavio sąveikos yra labai sudėtingos, ne veltui kuriami suderinamumo algoritmai ir schemos, kuriomis vadovaujasi gydytojai. Kad vaistai kaip ligų gydymo „įrankis“ veiktų tinkamai ir sulauktume norimo rezultato, būtina juos vartoti teisingai: nurodytu laiku, užgerti vandeniu, negerti kartu keleto skirtingo poveikio preparatų“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė. Vaistai veikia vieni kitus…

Sergejus Maslobojevas, pravarde Kuvalda – ne tik vienas geriausių kikboksininkų pasaulyje. Šiandien atletas turi populiarų Youtube kanalą bei Instagram paskyrą, kur nuolat didina sekėjų gretas. Su S. Maslobojevu kalbamės apie jo kasdienybę, profesinę misiją ir… sėkmingą ortodontinį gydymą pasitelkus naujausią dantų tiesinimo metodą. – Sergejau, sulauki nemažai susidomėjimo socialiniuose tinkluose. Kaip manai, kodėl žmonėms tai įdomu? – Dėmesys labai džiugina. Manau, kad Lietuvoje tokio tipo turinio nėra daug. Be to, žmonės vertina tikrą patirtį, nuoširdumą, atvirumą, realius patarimus. Stengiuosi visą tai perteikti savo vaizdo įrašuose. – Esi gerokai labiau matomas. Ar papildoma veikla turi teigiamos įtakos bendrai kovos menų ir atletų reputacijai? – Gera kovos menų reputacija man – labai…

2021 m. rugsėjo 22 d. 11.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (II rūmuose) rengiama spaudos konferencija „Plaučių vėžys: ankstyvoji diagnostika išgelbėtų daug gyvybių“. Plaučių vėžys – labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga. Kasmet mūsų šalyje šia klastinga, ankstyvose stadijose jokių simptomų nerodančia liga suserga iki 1500 žmonių, miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų. Dažniausiai liga aptinkama pavėluotai. „Plaučių vėžys jaunėja, daugėja juo sergančių moterų ir niekada nerūkiusių asmenų. Daugelio užsienio šalyse atlikti tyrimai paskatino aktyvias medikų ir visuomenės diskusijas dėl plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programų būtinumo. Esu įsitikinusi, kad ir Lietuvoje yra labai svarbu kuo greičiau inicijuoti ir papildyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis…

Kas dvejus metus Lietuvoje rengiamas ir jau penktą kartą įvyksiantis didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ šiemet bus virtualus, o gyvybės mokslų kūrėjai, inovatoriai ir politikos formuotojai susitiks, diskutuos ir keisis idėjomis net visą savaitę rugsėjo 20-24 dienomis. „Life Sciences Baltics“ yra vienas svarbiausių gyvybės mokslų renginių Vidurio Europos regione, padėjęs Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus vardą garsinti visame pasaulyje. Šalies gyvybės mokslų sektorius auga greičiausiai Europos Sąjungoje – po 16 proc. kasmet. Remiantis Statistikos departamento duomenimis ir „Verslios Lietuvos“ analitikų išvadomis, vien per 2020 m. sektoriaus eksportas išaugo 62 proc. Lietuva turi ambicingą tikslą – iki šio dešimtmečio pabaigos pasiekti, kad šios sektoriaus sukuriama dalis sudarytų 5…

Organizmo imuniteto vartų sargybiniai – taip būtų galima pavadinti mūsų tonziles, atsakingas už viršutinių kvėpavimo takų apsaugą nuo virusų ir bakterijų. Kai šie sargybiniai pasiligoję, apsnūdę ar nualinti, organizmą puola infekcinės ligos. Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Jūratė Gasiūnaitė sako, kad susirgus ūminiu tonzilitu, kitaip vadinamu tiesiog angina, ir numojus į tai ranka, kyla sudėtingų komplikacijų rizika. „Dėl tinkamai ir laiku negydomos anginos, pasireiškiančios ryklės tonzilių audinio uždegimu, gali kilti komplikacijų: išsivystyti lėtinėtonzilito forma, reumatinės ligos, ūmus inkstų uždegimas, kraujo užkrėtimas, meningitas, otitas, sinusitas ar tarpuplaučio organų infekcija“, – įspėja J. Gasiūnaitė. Gydytoja priduria, kad dažniausiai dėl peršalimo ir susilpnėjusio imuniteto išsivystančią anginą sukelia aplinkoje cirkuliuojantys virusai – rinovirusai, adenovirusai…

Rudenį erkės vis dar itin aktyvios: jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti ne tik žolėje, krūmynuose ar miško tankmėje, bet ir grybaujant, uogaujant, skinant obuolius, renkant bulves bei kitas daržoves. Specialistai atkreipia dėmesį, kad surenkant rudeninį derlių būtina pasirūpinti apsauga nuo erkių.  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo, kad sergamumo juo pikas Lietuvoje stebimas birželio-spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80-90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.  „Erkės yra aktyvios teigiamos oro temperatūros sąlygomis – nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos. Jei žiema šilta, Lietuvoje erkės gali būti aktyvios ištisus metus. Žmogus Laimo liga gali užsikrėsti per užsikrėtusios erkės seiles, kurias ji išskiria…

Lietuvos medikai, mokslininkai, pacientų ir kitos organizacijos pateikė pasiūlymus dėl kovos su onkologinėmis ligomis pažangos. Viešąsias konsultacijas organizavęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė Lietuvai aktualių pasiūlymų pagrindu antradienį registravo pataisas Europos Parlamente. „Europos Komisija užsibrėžė tikrai ambicingus tikslus, dokumentas iš esmės daug žadantis, tam bus skiriamos solidžios lėšos, prie šio dokumento kartu su A. Veryga jam būnant sveikatos apsaugos ministru dirbome nuo praėjusių metų, o Lietuvos ekspertai atliko didžiulį darbą ir, išanalizavę Europos kovos su vėžiu plano projektą, pateikė Lietuvai palankius pasiūlymus, kurių pagrindu įtraukiau šio dokumento pakeitimus Europos Parlamente, – teigia B. Ropė. – Pakeitimai apima paslaugų prieinamumo nelygybės tarp Rytų ir Vakarų Europos klausimus, ankstyvos vėžio diagnostikos programų…