Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys. Kardiologus ir verslo asociacijas jungiančios šalies organizacijos ragina atsakingas valstybės institucijas ir ypač darbą pradedančią naująją Vyriausybę imtis aktyvesnių priemonių spręsti šią daugelį metų valstybę silpninančią problemą. Daugiau nei 0,5 mln. prarastų gyvybių Statistikos departamento duomenimis, vien tik šiame tūkstantmetyje (2000–2023 m.) nuo ŠKL Lietuvoje mirė 545 tūkst. gyventojų – daugiau nei šiuo metu gyvena Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus. Kasmet netektys dėl šių ligų sudaro daugiau nei pusę visų šalyje…
Nuolatinius pilvo skausmus kenčiančioms moterims pasiūlytas itin efektyvus gydymo sprendimas
Dubens pilnakraujystės sindromas (DPS) – dažnas moterų sveikatos sutrikimas, galintis reikšmingai pabloginti jų savijautą ir gyvenimo kokybę. DPS sergančios moterys dažnai skundžiasi lėtiniu dubens skausmu, kurio kilmę nustatyti gana sudėtinga. Tiek tikslios diagnozės nustatymui, tiek šios problemos sprendimui dažnai prireikia kelių skirtingų specialistų įsitraukimo. Plačiau apie dubens pilnakraujystės sindromą ir šiuolaikinį jo gydymo metodą,– dubens venų embolizaciją – pasakoja Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus vadovas doc. dr. Vilius Rudaitis ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos intervencinis gydytojas radiologas Rokas Girčius. Kas yra dubens pilnakraujystės sindromas Pasak dr. Viliaus Rudaičio, dubens pilnakraujystės sindromas – tai lėtinis skausmas dubens srityje, kurį sukelia apsunkintas veninio kraujo nutekėjimas iš dubens. „Esant…
Ligonių kasos: keliaukite su Europos sveikatos draudimo kortele ir būkite saugūs
Artėjant žiemos atostogų sezonui, ligonių kasos primena keliones planuojantiems gyventojams nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK). Šis nemokamai išduodamas dokumentas leidžia gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai keliaujama po Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Kelionėje prireikus būtinosios pagalbos, už ją sumoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Būtinosios medicinos pagalbos kelionėje dažniausiai prireikia skubiai, pavyzdžiui, staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, patyrus traumą ar patekus į eismo įvykį. Kokios konkrečiai pagalbos reikia, sprendžia gydytojas. „Jei keliaujant Europoje prireikia skubios medicinos pagalbos, su kortele ją nemokamai galima gauti tik tose gydymo įstaigose, kurios priklauso tos šalies valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Tai gali būti tiek…
Lietuvos gydytojų sąjungai – 100 metų!
Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) – didžiausia Lietuvos gydytojų organizacija, vienijanti apie 70 proc. šalies gydytojų, – šiemet švenčia 100 metų organizacijos įsteigimo sukaktį (1924 m. spalio 22 d. „Valstybės žiniose“ buvo paskelbta apie jos steigimą). LGS šimtmečiui paminėti skirtas ypatingas jubiliejinis renginys vyks 2024 m. gruodžio 13 d. 18 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Susirinkusius 500 LGS narių ir svečių džiugins šiai progai parengta ypatinga Kauno valstybinio muzikinio teatro programa su orkestru. Susirinkusius LGS narius nuotoliniu būdu pasveikins Jo Ekselencija Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, gyvai renginyje sveikinimo žodį tars Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius akademikas prof. Rimantas Benetis. LGS ištakos siekia Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. ir vos 286 gydytojus, kuriems…
Medicinos mokslų daktaras – apie vis dar stigmatizuojamą problemą: nuo jos kenčia kas trečias vyresnio amžiaus gyventojas
Problema, pasireiškianti kas trečiam vyresnio amžiaus žmogui ir galinti pabloginti gyvenimo kokybę bei žmogaus psichologinę būseną kur kas labiau nei onkologinės ligos, vis dar apipinta stigmomis ir gėdos jausmu. Šlapimo nelaikymas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sukelia daug psichologinių problemų: menką saugumo jausmą, gėdą ir net izoliaciją. Apie šią jautrią problemą pasakoja sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ medicinos mokslų daktaras, gydytojas urologas Marius Snicorius. – Ar keičiasi žmonių požiūris į šlapimo nelaikymą? Ar tai vis dar yra stigma, apie kurią nedrąsu kalbėtis netgi su gydytoju? – Požiūris į šlapimo nelaikymą ir jo gydymą per pastaruosius dešimt metų tikrai pasikeitė. Tačiau, nors ir pastebiu vis daugiau atvirumo, ši tema vis dar apipinta stigmomis…
Be geros kraujotakos nėra geros atminties: kaip išsaugoti smegenų sveikatą?
Kraujotakos sistemos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, nulemianti daugiau kaip pusę visų atvejų, skelbia Higienos institutas. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo dr. Jokūbo Fišo, siekiant sumažinti jų tikimybę, svarbu neignoruoti pagrindinių simptomų ir profilaktiškai tikrintis sveikatą. „Vieni pagrindinių kraujotakos sistemos sutrikimų yra galvos svaigimas ir skausmas, trumpalaikis atminties praradimas bei rankų, kojų ir veido tirpimas, primenantis per kūną bėgančius šiurpuliukus. Jei šie simptomai pasireiškia atliekant jėgos treniruotę ar stresinėje situacijoje, tikėtina, kad tai tik laikinas negalavimas, tačiau tais atvejais, kai veiksniai nuolat kartojasi ir kelia nerimą, labai naudinga apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti“, – sako gydytojas neurologas. Galimas paveldimumas Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos faktoriai…
Antibakterinis atsparumas – viena iš svarbiausių XXI amžiaus grėsmių žmonių sveikatai
Viena didžiausių problemų šiuolaikinėje medicinoje yra antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) gebėjimas išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių vaistų (antibiotikų) poveikio. Bakterijos tampa nejautrios antibiotikams, kurie anksčiau buvo veiksmingi jų sukeltoms infekcijoms gydyti. Šis reiškinys ne tik apsunkina infekcijų gydymą, bet ir kelia pavojų visuomenės sveikatai, nes paprastos infekcijos gali tapti sunkiai gydomos ar net mirtinos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kasmet nuo infekcijų, kurias sukelia antimikrobiniams vaistams atsparūs mikroorganizmai, miršta daugiau nei penki milijonai žmonių visame pasaulyje. Antibakterinis atsparumas laikomas viena svarbiausių XXI amžiaus grėsmių žmonių sveikatai. Kaip Lietuvoje sprendžiama ši problema? Šios problemos sprendimui BĮ Higienos institutas įgyvendina projektą „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“. Projekto tikslas…
Greitosios medicinos pagalbos tarnybai pradeda vadovauti D. Paliulionis
Nuo pirmadienio, gruodžio 9 d., nacionalinei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai (GMPT) pradeda vadovauti Donatas Paliulionis. Jį, laimėjusį viešąjį konkursą, į pareigas paskyrė laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. D. Paliulionis vadovo pareigose keičia Iloną Kajokaitę, kuri laikinai vadovavo Tarnybai. A. Pečkauskas teigia, kad naujasis vadovas puikiai pažįsta greitosios medicinos pagalbos sistemą, yra dirbęs visose jos grandyse, ateina su vizija ir ambicija pagerinti nacionalinės Tarnybos veiklą. „Gera žinia, kad pati organizacija, Greitoji medicinos pagalbos tarnyba, sugeba išugdyti lyderius – D. Paliulionis yra geras to pavyzdys. Greitoji medicinos pagalba turi vieną aukščiausių pasitikėjimų visuomenėje. Vadovui keliamas tikslas ir toliau auginti šį pasitikėjimą, diegiant organizacines ir veiklos naujoves – nuo darbo…
Prieššventinis laikotarpis – išbandymas emocinei sveikatai: kaip ja pasirūpinti
Artėjant didžiosioms metų šventėms, žmonės įsisuka į greitesnį gyvenimo tempą, stengiasi užbaigti pradėtus darbus, suplanuoti nepriekaištingus kalėdinius susitikimus su artimaisiais, išrinkti šventines dovanas ir dažnai pamiršta save. Šiuo laikotarpiu dažnai žmones lydi nerimas ir stresas. Psichologė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo emocine savijauta, o tik po to imtis visų neatidėliotinų darbų. Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad 40 proc. mūsų šalies gyventojų rūpinasi savo fizine sveikata ir periodiškai dėl jos kreipiasi į specialistus. Per metus tokių žmonių skaičius gerokai išaugo: praėjusiais metais taip elgėsi trečdalis mūsų šalies gyventojų. Tyrimo duomenimis, ne ką mažiau Lietuvos žmonių rūpinasi ir savo bei artimųjų emocine sveikata,…
Raseiniuose Kauno regiono savivaldybės pasirašė svarbų susitarimą dėl visuomenės sveikatos stiprinimo gairių
2024 m. gruodžio 5 d. Raseinių rajone, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“, įvyko metinė darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ konferencija „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“. Renginys subūrė sveikatos, technologijų ir akademinės bendruomenės ekspertus diskusijai apie dirbtinio intelekto (DI) reikšmę sveikatos priežiūrai ir visuomenės gerovei, o pagrindiniu konferencijos akcentu tapo tarp septynių Kauno regiono savivaldybių (Birštono, Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno r., Kėdainių r., Prienų r. ir Raseinių r.) pasirašytas bendras susitarimas. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Jonavos rajono savivaldybės laikinai einantis mero pareigas Povilas Beišys, Kaišiadorių rajono savivaldybės vicemeras Tomas Vaicekauskas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Raseinių rajono savivaldybės meras…
