Tėvo diena – proga prisiminti, kad tėvystė prasideda gerokai anksčiau nei pirmieji žingsniai, mokyklos šventės ar bendros šeimos išvykos. Ji prasideda dar gimdykloje – nuo laukimo, jaudulio, pirmojo prisilietimo ir sprendimo būti šalia. Akušeriai-ginekologai kasdien lydi šeimas vienu svarbiausių gyvenimo momentų – vaiko gimimu. Per daugelį darbo metų jie matė tūkstančius tėčių: drąsių ir sutrikusių, pasiruošusių ir nerimaujančių, tačiau visus vienija tas pats noras būti reikalingiems savo vaikui. Tėvo dienos proga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojai akušeriai-ginekologai Povilas Varnelis, Mindaugas Balnys ir Romoaldas Juršėnas dalijasi mintimis apie tėvystę, pamokas, kurias jiems davė jų pačių vaikai, ir tai, ko išmokė gimdančios moterys. Ką apie tėvystę kalba…

Kai kalbame apie vaikų globą, dažniausiai įsivaizduojame mažus vaikus, ieškančius šeimos ir saugumo. Tačiau realybė Lietuvoje atrodo kitaip – didžioji dalis šeiminiuose namuose augančių vaikų yra paaugliai. Jie į globos sistemą ateina jau patyrę sudėtingas gyvenimo patirtis: nepriežiūrą, smurtą, priklausomybių paveiktą aplinką, emocinį nestabilumą ar nuolatinį nesaugumą. Apie tai, su kokiais sunkumais į šeiminius namus atvyksta paaugliai, kaip sukuriamas saugumo jausmas ir kodėl visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie globojamus vaikus, kalbamės su SOS vaikų kaimai Lietuva nuolatinės globos vadove Egle Valatkevičiene. SOS vaikų kaimai Lietuva nuolatinės globos vadovė Eglė Valatkevičienė sako, kad svarbiausia tokiam vaikui – ne tobuli sprendimai ar greiti pokyčiai, o galimybė pirmą kartą gyvenime patirti saugumą…

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas gastroenterologas, endoskopuotojas Justas Birutis pirmą kartą šioje gydymo įstaigoje dviem pacientams atliko botulino toksino injekcijas dėl achalazijos. Tai – rijimo sutrikimas, kylantis dėl stemplės motorikos sutrikimo, kuomet prarandamas sinchroniškas raumenų susitraukinėjimas ir maistas nebepatenka į skrandį. Šį metodą gydytojų ir slaugytojų komanda įsisavino Milane vykusiame Europos virškinamojo trakto endoskopijos draugijos (ESGE) suvažiavime, kuriame geriausi pasaulio specialistai pristato moderniausias naujoves. Botulinas – ne tik grožio procedūroms Achalazija yra stemplės inervacijos sutrikimas, sukeliantis rijimo sunkumų, pykinimą ir vėmimą. Achalaziją Respublikinės Šiaulių ligoninės specialistai gydo jau daugelį metų. Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus koordinatorius J. Birutis pasakoja, kad iki šiol tam buvo taikomas pneumatinis balionų plėtimas – juo išplečiama raumenų…

Prasidėjus vasarai ir vaikų atostogoms, daugelis gyventojų jau gyvena kelionių po Europą ir lagaminų pakavimo nuotaikomis. Valstybinė ligonių kasa primena, kad išvykstant iš Lietuvos kartu su pasu ar asmens tapatybės kortele būtina pasiimti dar vieną svarbų dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji gali padėti išvengti neplanuotų išlaidų netikėtai susirgus ar patyrus traumą Europos šalyse. „Planuodami keliones dažniausiai galvojame apie poilsį, įspūdžius ir gerą laiką. Vis dėlto net ir atostogaujant gali prireikti skubios medicinos pagalbos – paūmėjus lėtinei ligai, sutrikus sveikatai ar įvykus nelaimingam atsitikimui. Tuomet kortelė tampa itin svarbi, nes suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą ir sumažina žmogui finansinę naštą“, – sako Viktorija Klinavičienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK)…

Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ šiemet pristatytas dokumentinis filmas „Amorfofalas“ (2025, rež. Džiuginta Gabrielė Radavičiūtė), kurio pagrindinis herojus – Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) darbuotojas ir jo neįprastas pomėgis. Kūrinys pelnė oficialią nominaciją „Metų geriausio studento darbo“ kategorijoje. Filmas „Amorfofalas“ – tai jautrus ir filosofiškas žvilgsnis į VTMT Kauno skyriaus pagalbinio autopsijų darbuotojo Artūro Bielevičiaus profesinę kasdienybę bei jo išskirtinį laisvalaikio pomėgį. Pagrindinis filmo herojus laisvu nuo darbo metu gaivina ir prižiūri nurašytus augalus, tarp kurių – ir egzotiškoji, reta lavongėlė (lot. Amorphophallus). Kino juostoje atskleidžiamas kontrastas ir kartu santykis tarp teismo medicinos srityje vyraujančių mirties procesų ir asmeninio pasišventimo gyvybės puoselėjimui. Dalis filmo siužeto buvo dokumentuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos…

„Net 27 proc. ŽIV infekuotų žmonių Lietuvoje nežino, jog turi šią infekciją, todėl ją toliau gali platinti. Apmaudu, nes turime visas galimybes šį skaičių gerokai sumažinti. Deja, Lietuvoje beveik 43 proc. naujų ŽIV atvejų diagnozuojama, kai liga jau pažengusi, nes greitas, atrankinis ir nemokamas testavimas nevyriausybinėse organizacijose (NVO) vis dar apsunkintas dėl paprasčiausio teisinio reglamentavimo“, – teigia ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ konsultantas Kęstutis Rudaitis. Jungtinių Tautų AIDS programa (angl. UNAIDS) iškėlė tikslus, ŽIV/AIDS įveikti iki 2030 m. Tam reikia, kad 95 proc. ŽIV užsikrėtusiųjų apie tai žinotų, 95 proc. gautų tinkamą antiretrovirusinį (ART) gydymą ir 95 proc. besigydančiųjų viruso aktyvumas būtų nuslopintas. Lietuva pagal…

Trečiosios kartos medicinos slaugytoja Asta Statkutė: „Šiame darbe būtinas pašaukimas ir asmeninės savybės“ Zita Katkienė Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė www.siauliuligonine.lt Dažnai visuomenėje manoma, kad, pasibaigus žiemai ir nutirpus sniegui, Ortopedijos-traumatologijos centre dirbantiems medikams sumažėja darbo. Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro bendrosios praktikos slaugytoja Asta Statkutė šį mitą paneigia. Jos teigimu, traumos žmones lydi ištisus metus, todėl šiame skyriuje sunkaus ir atsakingo darbo niekada nestinga. Per dvidešimt aštuonerius darbo metus slaugytoja spėjo sukaupti nemažą patirtį, pelnyti pacientų dėkingumą, kolegų pasitikėjimą. Keitėsi ir priemonės, ir technologijos Apie mediko profesiją Asta žinojo nuo vaikystės. Jos močiutė ir mama dirbo ligoninėje. Neretai tekdavo apsilankyti pas mamą darbe, pamatyti medikų darbą ,,iš…

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Šv. Roko slaugos klinikos medicinos psichologė Elena Mėta Adejevaitė kasdien konsultuoja artimuosius, susidūrusius su demencijos diagnoze šeimoje. „Kasdien matau tas pačias akis – žmonių, kurie ką tik išgirdo skaudžią diagnozę ir nebežino, kaip gyventi toliau“, – sako specialistė.  Dažniausiai jie ateina ne dėl savęs. Ateina nešini slegiančiu kaltės jausmu, kad „per vėlai pastebėjo“, su baime, jog „nepakels“, ir kartu su begaline meile žmogui, kuris pamažu, bet neišvengiamai pradeda keistis. Išgirsti artimo žmogaus demencijos diagnozę – akimirka, kai trumpam susvyruoja visas pasaulis. Tai ne tik medicininis įrašas ligos istorijoje. Tai slenkstis, kurį peržengus pasikeičia šeimos kasdienybė, bendravimo kalba, santykiai ir ateities planai. Šioje naujoje realybėje artimieji dažnai…

Nors alergijos simptomai daugeliui atrodo lengvai atpažįstami ir nesudėtingai kontroliuojami, dalis žmonių juos vis dar linkę gydyti savarankiškai, nesikreipdami į gydytojus. Tuo metu netinkamai pasirinkti vaistai ar uždelstas gydymas gali ne tik pabloginti savijautą, bet ir lemti rimtesnes sveikatos problemas. Apie dažniausias pacientų daromas klaidas, kada pakanka nereceptinių vaistų, o kada jau vertėtų kreiptis į gydytoją, pasakoja Garliavos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Odeta Šepetienė. „Pacientai, kuriems anksčiau nebuvo diagnozuotos alerginės ligos, lengvus simptomus dažniausiai pradeda gydyti savarankiškai, pasitarę su vaistininku. Dažniausiai tai būna alerginio rinito požymiai: čiaudulys, nosies užgulimas, sloga, akių niežėjimas ar ašarojimas. Taip pat žmonės neretai patys gydo odos bėrimus ar niežulį“, – pasakoja šeimos gydytoja. O.…

„Aš, kaip ir dauguma žmonių, esu linkusi manyti, kad būsiu amžinai sveika ir man taip nenutiks, bet jei yra galimybė bent keliais procentais sumažinti riziką – aš ja tikrai pasinaudosiu“, – sako žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė. Ji sako ilgai klaidingai galvojusi, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepytis suaugusiems yra per vėlu. Bet pasitarusi su gydytoja – nedvejodama pasiskiepijo ir pasijuto gerokai ramiau. Laiko trūkumas – ne pasiteisinimas Nors daugumai užsikrėtusiųjų ŽPV infekcija praeina savaime, daliai žmonių šis virusas gali nulemti tam tikrų vėžinių ligų atsiradimą, tarp jų – gimdos kaklelio vėžį. Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – iki 200, o mirtingumas kelis…