Tai ragenos uždegimas. Ragena yra priekiniame akies obuolio paviršiuje, panaši į laikrodžio stiklelį, kurio paviršius lygus, blizgantis, permatomas. Ligos priežastys Keratito priežastimi gali būti įvairūs faktoriai: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) , ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku, blefaritas (akių vokų krašto uždegimas) ir kita akių vokų patologija, traumos (ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis, spygliais ir pan., dažnai serga asmenys, dirbantys žemės ūkyje, miške) , ašarų maišelio uždegimas, nudegimai, vitaminų trūkumas (vitaminų B1, B2, C ir ypač A) . Į pažeistą rageną iš išorės arba iš organizme esančių infekcijos židinių (nesveikų dantų, pažeistų veido daubų, bei sergant tuberkulioze, sifiliu, brucelioze) patenka…

Tai dėl įvairių priežasčių ragenoje atsiradęs pilkas ar baltas padrumstėjimas, bloginantis regėjimą. Ligos priežastys Uždegiminės drumsties priežastimi gali būti daugybė faktorių: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) , ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku, blefaritas (akių vokų krašto uždegimas) ir kita akių vokų patologija, traumos (ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis, spygliais ir pan.) , ašarų maišelio uždegimas, nudegimai, vitaminų trūkumas (vitaminų B1, B2, C ir ypač A) . Tuomet ragenoje susidaro uždegiminis židinys, sudarytas iš leukocitų. Randinė drumstis – tai po uždegimų ar traumų, pažeidusių rageną, susidaręs randinis audinys. Be rando ragena užgyja tik kai sužeidimas paviršinis (epitelio nuobružos atveju) . Kitais…

Tai akių junginės uždegimas. Akių junginė – plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu. Ligos priežastys Ligą sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos) , tačiau gali būti ir alerginės kilmės konjunktyvitas. Ūmiu bakteriniu ar virusiniu konjunktyvitu dažniausiai susergama užsikrėtus per nosines, rankšluosčius, darbo įrankius (jei jais naudojosi jau sergantis asmuo) , vandenį, o taip pat per orą – kitam ligoniui kosint ar čiaudint. Gonorėjiniu konjunktyvitu, kurį sukelia bakterija – gonokokas, naujagimis užsikrečia gimdymo metu slinkdamas gimdymo takais, jei jo mama serga gonorėja; vaikai – nuo tėvų per rankšluosčius, patalynę ir kitus bendro naudojimo daiktus; suaugę – nuo savo…

Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas. Ligos priežastys Daiktus, ypač esančius arti, galime matyti abiem akim tik tada, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuotame taške (matomame objekte) – tai vadinama konvergencija. Abi akis nukreipti į vieną tašką stimuliuoja vaizdo dvejinimasis, atsirandantis, kai nesutampa akių padėtis. Gavusios informaciją apie vaizdo dvejinimąsi, galvos smegenys nervinėmis ląstelėmis siunčia impulsus į akies obuolius judinančius raumenis, kurie atitinkamai susitraukia ar atsipalaiduoja ir abi akis nukreipia stebimo objekto link taip, kad jų žiūros linijos susikirstų fiksuotame taške, ir krumplyno raumenį, kuris pakoreguoja akies laužiamąją galią. Gaunamas vienas ryškus…

Glaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies viduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgti glaukoma didėja. Ligos priežastys Akies viduje esantys skysčiai plauna jos vidų. Gaminami krumplyne, skysčiai patenka į akies kameras ir nuteka iš akies per ragenos ir rainelės kampe esantį audinį – trabekulas. Pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir pašalinimo lemia normalų akispūdį ir normalų akies funkcionavimą bei akies struktūrų mitybą. Sveikos akies spaudimas gali būti 10-21 mmHg, nors įvairiems asmenims jis gali skirtis. Per parą akispūdis keičiasi, tačiau tie svyravimai neturėtų būti per dideli. (Akispūdžio pokyčiai nėra susiję su arteriniu spaudimu.) Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalios akies funkcijoms.…

Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Daugiausia trumparegių yra gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir ypač tarp jaunų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Japonų trumparegių yra 38 %, o tarp studentų – 68 %. Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių tarp vaikų padaugėjo nuo 13,5 iki 26,7 %. Ligos priežastys Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė sistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesos spinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optines sistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikerta tinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir…

Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių. Ligos priežastys Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių. Jis yra už rainelės, praleidžia ir nukreipia šviesos spindulius į tinklainę, keičia laužiamąją gebą. Kataraktos vystymuisi turi įtakos: 1. Su amžiumi susiję pakitimai – metams bėgant kinta lęšiuko struktūra, formuojasi…

Tinklainės atšoka – tai juntamosios tinklainės dalies atsiskyrimas nuo prie kraujagyslinio dangalo prigludusio pigmentinio epitelio. Ligos priežastys Priežastys nėra tiksliai žinomos. Žinoma, kad tam turi įtakos trumparegystė, tinklainės pakitimai ir išopėjimas įvairių ligų metu, akies traumos, fizinis krūvis, akies obuolio uždegimas, kraujosruvos, augliai. Dažnai, atšokus tinklainei esti vienas ar keli plyšiai, atsiradę tinklainėje anksčiau. Tai tinklainės juntamųjų sluoksnių nutrūkimas ar defektas juose. Kartais plyšiai susidaro dėl tinklainės nykimo esant jos mitybos sutrikimui, tada jie susidaro palengva, nesukelia jokių simptomų ir aptinkami atsitiktinai. Dažniausiai pasitaiko simptominiai tinklainės plyšimai. Jiems susidaryti yra svarbūs stiklakūnio pokyčiai. Stiklakūnis – tai drebučių konsistencijos prigludęs prie tinklainės akies branduolys, kuris laiko akies dangalus pakankamai įtemptus ir…

Sausų akių liga ar sindromas kyla, kai žmogaus akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo yra nepakankamai drėkinamos. Ligos priežastys Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lyg į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo – nepakankamo drėgmės kiekio. Akys sausėja dėl daugelio priežasčių. Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro kondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis, drėkinti patalpų orą. Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių jau gali pajusti pirmus…

Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kai žmogus nejunta spalvų. Ligos priežastys Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justi įvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejų rūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150 milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvų jutimo aparatas – kūgeliai, kurių yra apie 6-7 milijonų, yra susikaupę centrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesos bangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą – baltą, juodą, pilką spalvas nuo pačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 atspalvių) ir spalvotą – junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių) . Spalvos tonas priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Visas…