Tai akių junginės uždegimas. Akių junginė – plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu.
Ligos priežastys
Ligą sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos) , tačiau gali būti ir alerginės kilmės konjunktyvitas.
Ūmiu bakteriniu ar virusiniu konjunktyvitu dažniausiai susergama užsikrėtus per nosines, rankšluosčius, darbo įrankius (jei jais naudojosi jau sergantis asmuo) , vandenį, o taip pat per orą – kitam ligoniui kosint ar čiaudint.
Gonorėjiniu konjunktyvitu, kurį sukelia bakterija – gonokokas, naujagimis užsikrečia gimdymo metu slinkdamas gimdymo takais, jei jo mama serga gonorėja; vaikai – nuo tėvų per rankšluosčius, patalynę ir kitus bendro naudojimo daiktus; suaugę – nuo savo lytinių organų (kai nesilaiko higienos taisyklių) arba lytinių santykių metu.
Chlamidiniu konjunktyvitu, kurį sukelia mikroorganizmas chlamidija, susergama užsikrečiant per infekuotas lytinių takų išskyras, pernešant jas nuo rankų ar genitalijų į akis.
Virusinėmis infekcijomis: adenofaringokonjunktyvine karštlige dažniausiai serga vaikai, ypač pavasarį ir vasarą, epideminiu folikuliniu keratokonjunktyvitu – suaugę. Pastaroji liga dažnai sukelia epidemijas (jomis suserga daug asmenų) .
Alerginį konjunktyvitą sukelia naminių gyvūnėlių kailis, namų dulkės, lokalūs vaistai, (pvz, chloramfenikolis, gentamicinas) , kontaktas su chemikalais, netinkamas muilas, akių kosmetika.
Sezoniniu alerginiu konjunktyvitu susergama pavasarį, kai alergiją sukelia augalų žiedadulkės.
Pasitaiko ir vadinamo pavasarinio konjunktyvito atvejų , kurio priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jį sukelia saulės spinduliai, lauko oras, endokrininės sistemos sutrikimas. Dažniausiai serga berniukai, nuo 5 iki 20 metų. Liga prasideda (arba paūmėja) pavasarį, vasarą, jos pradžia lėta.
Konjunktyvitą sukelia ir kontaktiniai lęšiai, ypač minkšti.
Lėtinį konjunktyvitą gali sukelti dulkės, dūmai, kenksmingos cheminės medžiagos, blogai apšviesta darbo vieta, sistemingas akių nuovargis, infekcija junginėje, akinių vengimas sergant trumparegyste ar toliaregyste, kitos akių ligos (miežis, įvirtęs ar išvirtęs akies vokas ir kitos) , bendros organizmo ligos (mažakraujystė, tuberkuliozė ir kitos) .
Ūmiu bakteriniu ar virusiniu konjunktyvitu dažniausiai susergama užsikrėtus per nosines, rankšluosčius, darbo įrankius (jei jais naudojosi jau sergantis asmuo) , vandenį, o taip pat per orą – kitam ligoniui kosint ar čiaudint.
Gonorėjiniu konjunktyvitu, kurį sukelia bakterija – gonokokas, naujagimis užsikrečia gimdymo metu slinkdamas gimdymo takais, jei jo mama serga gonorėja; vaikai – nuo tėvų per rankšluosčius, patalynę ir kitus bendro naudojimo daiktus; suaugę – nuo savo lytinių organų (kai nesilaiko higienos taisyklių) arba lytinių santykių metu.
Chlamidiniu konjunktyvitu, kurį sukelia mikroorganizmas chlamidija, susergama užsikrečiant per infekuotas lytinių takų išskyras, pernešant jas nuo rankų ar genitalijų į akis.
Virusinėmis infekcijomis: adenofaringokonjunktyvine karštlige dažniausiai serga vaikai, ypač pavasarį ir vasarą, epideminiu folikuliniu keratokonjunktyvitu – suaugę. Pastaroji liga dažnai sukelia epidemijas (jomis suserga daug asmenų) .
Alerginį konjunktyvitą sukelia naminių gyvūnėlių kailis, namų dulkės, lokalūs vaistai, (pvz, chloramfenikolis, gentamicinas) , kontaktas su chemikalais, netinkamas muilas, akių kosmetika.
Sezoniniu alerginiu konjunktyvitu susergama pavasarį, kai alergiją sukelia augalų žiedadulkės.
Pasitaiko ir vadinamo pavasarinio konjunktyvito atvejų , kurio priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jį sukelia saulės spinduliai, lauko oras, endokrininės sistemos sutrikimas. Dažniausiai serga berniukai, nuo 5 iki 20 metų. Liga prasideda (arba paūmėja) pavasarį, vasarą, jos pradžia lėta.
Konjunktyvitą sukelia ir kontaktiniai lęšiai, ypač minkšti.
Lėtinį konjunktyvitą gali sukelti dulkės, dūmai, kenksmingos cheminės medžiagos, blogai apšviesta darbo vieta, sistemingas akių nuovargis, infekcija junginėje, akinių vengimas sergant trumparegyste ar toliaregyste, kitos akių ligos (miežis, įvirtęs ar išvirtęs akies vokas ir kitos) , bendros organizmo ligos (mažakraujystė, tuberkuliozė ir kitos) .
Simptomai
Ligos eiga
Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, o greitai persimeta ir į antrą. Akis skauda, niežti, dėl junginėje atsiradusių mažų mazgelių atsiranda pojūtis, lyg į jas būtų įkritęs svetimkūnis. Akys parausta, ašaroja, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų) . Rytais būna sunku atsimerkti, nes vokus sulipdo jų kraštuose sudžiūvę pūliai.
Bakteriniam konjunktyvitui būdingos pūlinės išskyros iš akių.
Gonorėjiniam konjunktyvitui būdingi labai paburkę, patinę ir kieti vokai. Iš pradžių skiriasi mėsos nuoplovų spalvos sekretas, vėliau – gausūs pūliai, kurie teka per veidą, sulipdo vokus. Ligos pabaigoje junginėje susiformuoja spenelių formos išaugos.
Virusiniam konjunktyvitui būdingas vandeningas, bet negausus sekretas iš akių, padidėja prieausio bei pažandžio limfmazgiai. Apatiniai vokai patinsta labiau. Dažnai pasitaiko trijų simptomų kompleksas (karščiavimas, gerklės uždegimas, konjunktyvitas) – tai vadinama adenofaringokonjunktyvine karštlige. Gali patinti aplink akį esantys audiniai, pasitaiko ir ragenos pažeidimų (būdinga Epideminiam folikuliniui keratokonjunktyvitui) . Herples simplex virusinis konjunktyvitas dažniausiai pažeidžia vieną akį. Kartais junginėje susidaro plėvelės ar junginės bei vokų krašto opos, atsiranda pūslelės ant odos aplink akis.
Alerginiai konjunktyvitai paprastai pažeidžia abi akis, jos stipriai ašaroja, peršti, skiriasi vandeningos, gleivingos išskyros. Gali labai patinti vokai ir audiniai apie akis (atsiranda mėlynės paakiuose) . Sezoninis alerginis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia kaip kitos alerginės ligos (pavyzdžiui, šienligės) , sudedamoji dalis. Pavasariniam konjunktyvitui būdingas ypač stiprus akių perštėjimas, akys bijo šviesos. Viršutinio voko junginė blyški, joje – mazgeliai. Vaizdas primena akmenimis grįstą grindinį. Sekreto nedaug, jis lipnus, tąsus, gleivingas. Sunkesniais atvejais pažeidžiama ragena. Tokie ligoniai dažnai serga kita alergine liga.
Kontaktinių lęšių sukeltam konjunktyvitui būdinga sumažėjęs lęšių toleravimas, gleivingas sekretas, neryškus matymas vėlai vakare.
Lėtinio konjunktyvito atveju junginė truputį paraudusi, atsiranda mazgelių, spenelių.
Bakterinis konjunktyvitas trunka 1-2 savaites. Virusiniai konjunktyvitai: adenofaringokonjunktyvinė karštligė trunka 7-10 dienų, eiga lengva; epideminis folikulinis keratokonjunktyvitas tęsiasi 3-4 savaites, gali užsikrėsti daug žmonių. Alerginis konjunktyvitas tęsiasi 1-4 savaites, vėl kartojasi susidūrus su alergenu.
Bakteriniam konjunktyvitui būdingos pūlinės išskyros iš akių.
Gonorėjiniam konjunktyvitui būdingi labai paburkę, patinę ir kieti vokai. Iš pradžių skiriasi mėsos nuoplovų spalvos sekretas, vėliau – gausūs pūliai, kurie teka per veidą, sulipdo vokus. Ligos pabaigoje junginėje susiformuoja spenelių formos išaugos.
Virusiniam konjunktyvitui būdingas vandeningas, bet negausus sekretas iš akių, padidėja prieausio bei pažandžio limfmazgiai. Apatiniai vokai patinsta labiau. Dažnai pasitaiko trijų simptomų kompleksas (karščiavimas, gerklės uždegimas, konjunktyvitas) – tai vadinama adenofaringokonjunktyvine karštlige. Gali patinti aplink akį esantys audiniai, pasitaiko ir ragenos pažeidimų (būdinga Epideminiam folikuliniui keratokonjunktyvitui) . Herples simplex virusinis konjunktyvitas dažniausiai pažeidžia vieną akį. Kartais junginėje susidaro plėvelės ar junginės bei vokų krašto opos, atsiranda pūslelės ant odos aplink akis.
Alerginiai konjunktyvitai paprastai pažeidžia abi akis, jos stipriai ašaroja, peršti, skiriasi vandeningos, gleivingos išskyros. Gali labai patinti vokai ir audiniai apie akis (atsiranda mėlynės paakiuose) . Sezoninis alerginis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia kaip kitos alerginės ligos (pavyzdžiui, šienligės) , sudedamoji dalis. Pavasariniam konjunktyvitui būdingas ypač stiprus akių perštėjimas, akys bijo šviesos. Viršutinio voko junginė blyški, joje – mazgeliai. Vaizdas primena akmenimis grįstą grindinį. Sekreto nedaug, jis lipnus, tąsus, gleivingas. Sunkesniais atvejais pažeidžiama ragena. Tokie ligoniai dažnai serga kita alergine liga.
Kontaktinių lęšių sukeltam konjunktyvitui būdinga sumažėjęs lęšių toleravimas, gleivingas sekretas, neryškus matymas vėlai vakare.
Lėtinio konjunktyvito atveju junginė truputį paraudusi, atsiranda mazgelių, spenelių.
Bakterinis konjunktyvitas trunka 1-2 savaites. Virusiniai konjunktyvitai: adenofaringokonjunktyvinė karštligė trunka 7-10 dienų, eiga lengva; epideminis folikulinis keratokonjunktyvitas tęsiasi 3-4 savaites, gali užsikrėsti daug žmonių. Alerginis konjunktyvitas tęsiasi 1-4 savaites, vėl kartojasi susidūrus su alergenu.
Komplikacijos
Sunkesniais atvejais konjunktyvitas komplikuojasi keratitu (ragenos uždegimu) , gonorėjinis konjunktyvitas gali sukelti ragenos opas.
Tyrimai
Gydytojas apžiūri akis, jų junginę su padidinamuoju stiklu ar specialiu mikroskopu.
Sergantiesiems alerginiu rinitu atliekamas kraujo tyrimas, nustatomi reakcijos į alergiją pokyčiai. Sergantiesiems sezoniniu alerginiu konjunktyvitu daromi odos mėginiai alergiją sukeliančio faktoriaus (alergeno) išaiškinimui.
Sergantiesiems alerginiu rinitu atliekamas kraujo tyrimas, nustatomi reakcijos į alergiją pokyčiai. Sergantiesiems sezoniniu alerginiu konjunktyvitu daromi odos mėginiai alergiją sukeliančio faktoriaus (alergeno) išaiškinimui.
Gydymas
Jei pastebėjote, kad jūsų akys paraudo, atsirado išskyrų, jas peršti, niežti, ar braižo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Bakterinis konjunktyvitas gydomas plataus spektro veikimo antibiotikais. Tai paprastai akių lašai (gentamicinas, chloramfenikolis, tobramicinas ir kiti) vartojami dieną ir akių tepalas (tetraciklinas, eritromicinas, tobramicinas) – nakčiai.
Jei skiriasi gausus sekretas, jis išplaunamas su ramunėlių nuoviru, švelniu juodos arbatos užpilu, furacilino tirpalu (pastarasis gali nubalinti blakstienas, todėl reikėtų elgtis atsargiai) . Plaunama švariu tamponu pradedant nuo neužkrėstos akies ir braukiama nuo vidinio kampo išorinio link.
Sergant virusiniu konjunktyvitu į akis lašinamos dirbtinės ašaros 4-8 kartus per dieną, leukocitinis interferonas, ant akių dedami šalti akių kompresai kelis kartus per dieną. Jei yra bakterinės infekcijos pavojus skiriami antibiotikai akių lašais. Herpes simplex sukeltas virusinis konjunktyvitas gydomas antivirusiniais vaistais (acikloviro tepalu) .
Sergant kontaktinių lęšių sukeltu konjunktyvitu simptomai išnyksta nustojus nešioti lęšius, nors mazgelių gali išlikti keletą mėnesių ar net metų.
Sergant alerginiu konjunktyvitu, jei įmanoma, reikia pašalinti įtariamą alergeną, lašinti į akis dirbtines ašaras 4-8 kartus per dieną. Dedami šalti akių kompresai kelis kartus per dieną. Į akis lašinama putliųjų ląstelių stabilizatorių (natrio kromoglikato, nedakromilio) arba H1 receptorių blokatorių, arba lokalių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Vartojami kalcio akių lašai. Sergant vidutinio sunkumo alerginiu konjunktyvitu rekomenduojami geriamieji antihistamininiai vaistai.
Lėtinio konjunktyvito atveju būtina pašalinti ligos priežastį, skiriami, jei reikia, antibiotikai kortikosteroidų lašai akims, vitaminai.
Bakterinis konjunktyvitas gydomas plataus spektro veikimo antibiotikais. Tai paprastai akių lašai (gentamicinas, chloramfenikolis, tobramicinas ir kiti) vartojami dieną ir akių tepalas (tetraciklinas, eritromicinas, tobramicinas) – nakčiai.
Jei skiriasi gausus sekretas, jis išplaunamas su ramunėlių nuoviru, švelniu juodos arbatos užpilu, furacilino tirpalu (pastarasis gali nubalinti blakstienas, todėl reikėtų elgtis atsargiai) . Plaunama švariu tamponu pradedant nuo neužkrėstos akies ir braukiama nuo vidinio kampo išorinio link.
Sergant virusiniu konjunktyvitu į akis lašinamos dirbtinės ašaros 4-8 kartus per dieną, leukocitinis interferonas, ant akių dedami šalti akių kompresai kelis kartus per dieną. Jei yra bakterinės infekcijos pavojus skiriami antibiotikai akių lašais. Herpes simplex sukeltas virusinis konjunktyvitas gydomas antivirusiniais vaistais (acikloviro tepalu) .
Sergant kontaktinių lęšių sukeltu konjunktyvitu simptomai išnyksta nustojus nešioti lęšius, nors mazgelių gali išlikti keletą mėnesių ar net metų.
Sergant alerginiu konjunktyvitu, jei įmanoma, reikia pašalinti įtariamą alergeną, lašinti į akis dirbtines ašaras 4-8 kartus per dieną. Dedami šalti akių kompresai kelis kartus per dieną. Į akis lašinama putliųjų ląstelių stabilizatorių (natrio kromoglikato, nedakromilio) arba H1 receptorių blokatorių, arba lokalių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Vartojami kalcio akių lašai. Sergant vidutinio sunkumo alerginiu konjunktyvitu rekomenduojami geriamieji antihistamininiai vaistai.
Lėtinio konjunktyvito atveju būtina pašalinti ligos priežastį, skiriami, jei reikia, antibiotikai kortikosteroidų lašai akims, vitaminai.
Daugiau galite paskaityti tinklapyje
www.sveikosakys.lt
Patarimai
Sergant konjunktyvitu, būtina dažnai plautis rankas, neliesti pirštais akių.
Jei susergama konjunktyvitu, negalima nešioti kontaktinių lęšių, todėl būtina koreguoti ir nešioti akinius.
Kol yra išskyrų, reikia kasdien keisti patalynę, rankšluosčius, nosines.
Negalima užrišti akių, nes junginėje susikaupia daug pūlių, pažeidžiama ragena.
Būtina vengti viešų vietų, kol baigia išsiskirti sekretas (apie 7-10 dienų) , ypač sergant virusiniu konjunktyvitu.
Jei susergama konjunktyvitu, negalima nešioti kontaktinių lęšių, todėl būtina koreguoti ir nešioti akinius.
Kol yra išskyrų, reikia kasdien keisti patalynę, rankšluosčius, nosines.
Negalima užrišti akių, nes junginėje susikaupia daug pūlių, pažeidžiama ragena.
Būtina vengti viešų vietų, kol baigia išsiskirti sekretas (apie 7-10 dienų) , ypač sergant virusiniu konjunktyvitu.
Profilaktika
Svarbiausia laikytis asmens higienos: neliesti akių rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine. Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. Gonorėjinio konjunktyvito profilaktikai, ką tik gimusiems naujagimiams į abi akis sulašinama Natrio sulfacilio tirpalo arba antibiotikų.
