Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kai žmogus nejunta spalvų.
Ligos priežastys
Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justi įvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejų rūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150 milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvų jutimo aparatas – kūgeliai, kurių yra apie 6-7 milijonų, yra susikaupę centrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesos bangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą – baltą, juodą, pilką spalvas nuo pačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 atspalvių) ir spalvotą – junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių) . Spalvos tonas priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Visas spektro spalvas ir atspalvių įvairovę galima gauti sumaišius tris pagrindines spektro spalvas: raudoną, žalią ir violetinę. Žmogaus akis sugeba justi ir skirtingai reaguoti į 400 – 750 nm ilgio bangų šviesą. Tinklainėje yra trys spalvinės regos komponentai. Vienas komponentas labiausiai reaguoja į ilgabangius šviesos spindulius ir teikia raudonos spalvos įspūdį, kitas – į vidutinio ilgumo bangų šviesą, teikia žalios spalvos įspūdį, o trečiasis – jautriausias trumpabangiams šviesos spinduliams ir teikia violetinės spalvos įspūdį. Tam tikro ilgio šviesos bangos dirgina ne vien joms jautriausią komponentą, bet šiek tiek ir kitus du, todėl juntamos įvairios spalvos. Tokia normali spalvų juslė vadinama trichromazija. Prieblandoje spalvinė rega silpnėja, o tamsoje spalvos visiškai neskiriamos.
Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje. Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono, turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu) . Jis yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno, atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai) . Vyrai serga dažniau apie 8 %, moterys – 0.5 %.
Įgyti spalvinės regos sutrikimai kartais gali atsirasti sergant tinklainės, gyslainės ir regos nervo uždegimu, centrinės nervų sistemos patologija, esant tinklainės atšokai.
Kartais žmogus bespalvius daiktus mato spalvotus. Taip pasitaiko sergant katarakta, po lęšiuko pašalinimo. Beveik visada – tai laikinas reiškinys.
Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje. Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono, turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu) . Jis yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno, atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai) . Vyrai serga dažniau apie 8 %, moterys – 0.5 %.
Įgyti spalvinės regos sutrikimai kartais gali atsirasti sergant tinklainės, gyslainės ir regos nervo uždegimu, centrinės nervų sistemos patologija, esant tinklainės atšokai.
Kartais žmogus bespalvius daiktus mato spalvotus. Taip pasitaiko sergant katarakta, po lęšiuko pašalinimo. Beveik visada – tai laikinas reiškinys.
Simptomai
Ligos eiga
Pasitaiko įvairių įgimtų spalvinio matymo sutrikimų. Kai žmogus jaučia visas tris spalvas, bet vieną jų silpniau, tokia spalvinė rega vadinama trichromatine anomalija. Gali būti sutrikęs raudonos arba žalios, arba violetinės spalvos jutimas. Dažniausiai pasitaiko raudonos spalvos skyrimo sutrikimų. Dėl spalvinės regos anomalijos žmogus kartais spalvas skiria gerai, kartais klysta. Kai yra stiprus dirgiklis, pavyzdžiui, šviesoforo raudona šviesa, tuomet spalva jaučiama gerai, bet kai šviesos dirgiklis silpnas, pavyzdžiui, sklinda iš specialių spalvotų lentelių, spalvos nematoma. Kai blogiau skiriama raudona spalva, šiais atvejais ji painiojama su žalia. Toks žmogus gali ir nežinoti, kad blogai skiria spalvas. Kai pacientas vienos spalvos visiškai nejunta ir skiria tik dvi spalvas tokia patologija vadinama dichromazija. Ilgabangiams šviesos spinduliams nesudirginus tinklainės raudonai šviesai jautraus komponento, neskiriama raudona šviesa. Tada šie spinduliai labiausiai dirgina žalios spalvos komponentą, todėl vietoj raudonos spalvos matoma žalia. Tai vadinama tikruoju daltonizmu (šią ydą turėjo D. Daltonas) . Kai nesudirginamas žaliai spalvai jautrus tinklainės komponentas, nejuntama žalia spalva, ji painiojama su raudona. Taip pat pasitaiko atvejų, kai neskiriama violetinė spalva. Kartais žmogus visai neskiria spalvų, tokia spalvinės regos yda vadinama monochromazija arba achromatopsija – visiškas spalvinis aklumas. Visi aplinkos daiktai matomi nespalvoti, pilki.
Esant įgytiems gyvenimo eigoje spalvų jutimo sutrikimams, žmogus blogai junta spalvas viena ar abejomis akimis. Dažniausiai neskiriamos visos trys spalvos. Kartu būna ir pagrindinės akių ligos simptomai.
Įgimtų spalvinio matymo sutrikimų metu spalvinė rega išlieka tokia pati, nekinta, o įgytų atvejais – gali keistis ligos eigoje.
Esant įgytiems gyvenimo eigoje spalvų jutimo sutrikimams, žmogus blogai junta spalvas viena ar abejomis akimis. Dažniausiai neskiriamos visos trys spalvos. Kartu būna ir pagrindinės akių ligos simptomai.
Įgimtų spalvinio matymo sutrikimų metu spalvinė rega išlieka tokia pati, nekinta, o įgytų atvejais – gali keistis ligos eigoje.
Komplikacijos
Sutrikęs spalvinis matymas gali trukdyti dirbti kai kuriuos darbus, kur reikalinga skirti spalvas, todėl neleidžiama rinktis vairuotojo, lakūno, mediko, kariškio, muitininko, siuvėjo, gėlininko, dailininko ir kai kurių kitų profesijų.
Tyrimai
Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojantis specialiomis pigmentinėmis lentelėmis ir aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tik spalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet ir jo laipsnį. Jos sudarytos remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudaryta iš pagrindinės ir papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir sotumo pagrindinės spalvos skritulėlių sudaryti skaičiai arba figūros (trikampiai, kvadratai, apskritimai) , kuriuos skiria normaliai spalvas juntantis žmogus ir kurių nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų. Kai kuriose lentelėse yra paslėpti skaičiai ir figūros, kuriuos mato tik spalvos neskiriantis žmogus. Gydytojas paeiliui rodo lenteles ir prašo pasakyti, ką tiriamasis jose mato.
Specialaus aparato, anomaloskopo, veikimo principas – tai dviejų spalvų laukų lyginimas. Vienos spalvos laukas duotas kaip pavyzdys, o kitą tiriamasis gali keisti taip, kad gautų tokia pat spalvą, kokia yra duotajame pavyzdyje.
Specialaus aparato, anomaloskopo, veikimo principas – tai dviejų spalvų laukų lyginimas. Vienos spalvos laukas duotas kaip pavyzdys, o kitą tiriamasis gali keisti taip, kad gautų tokia pat spalvą, kokia yra duotajame pavyzdyje.
Gydymas
Įgimtas spalvinio matymo sutrikimas neišgydomas, o įgytas gali pagerėti gydant pagrindinę akių ligą.
Patarimai
Spalvas blogai skiriantys žmonės patys be specialaus ištyrimo nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia. Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir viduriniųjų klasių moksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios profesijos pasirinkimo.
Profilaktika
Patariama laikytis akių ir regos higienos, vengti akių ligų.
