Glaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies viduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgti glaukoma didėja.
Ligos priežastys
Akies viduje esantys skysčiai plauna jos vidų. Gaminami krumplyne, skysčiai patenka į akies kameras ir nuteka iš akies per ragenos ir rainelės kampe esantį audinį – trabekulas. Pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir pašalinimo lemia normalų akispūdį ir normalų akies funkcionavimą bei akies struktūrų mitybą. Sveikos akies spaudimas gali būti 10-21 mmHg, nors įvairiems asmenims jis gali skirtis. Per parą akispūdis keičiasi, tačiau tie svyravimai neturėtų būti per dideli. (Akispūdžio pokyčiai nėra susiję su arteriniu spaudimu.)
Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalios akies funkcijoms. Akispūdis gali padidėti jei:
krumplynas gamina per daug skysčio ir šis nepasišalina visas;
krumplynas skysčio gamina normaliai, bet pakitusios akies trabekulos, neleidžia skysčiams nutekėti.
Per ilgą laiką padidėjęs spaudimas pažeidžia akies nervines skaidulas ir regos nervo diską. Regėjimas blogėja, akiplotis – erdvė, kurią mato nejudanti akis, kai galva taip pat nejuda, – siaurėja.
Glaukomos vystymuisi turi įtakos:
1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę glaukomą) .
2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.
3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.
4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.
5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.
Atviro kampo glaukoma – tai dažniausiai sutinkama glaukomos forma. Jos metu dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje pamažu sutrinka skysčių nutekėjimas per trabekulių tinklą, ir akispūdis vis didėja.
Uždaro kampo glaukoma – retesnė. Lęšiukas prisispaudžia prie rainelės ir vyzdžio, taip sutrikdydamas akies skysčio nutekėjimą iš užpakalinės akies kameros į priekinę. Rainelės šaknis užspaudžia priekinės kameros kampą bei trabekulas ir skystis iš akies nebegali nutekėti, akispūdis labai pakyla, todėl išsivysto ūmus glaukomos priepuolis. Jį gali išprovokuoti emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis buvimas (nemiegant) tamsoje, medikamentinis vyzdžio išplėtimas, kartais kitos, neaiškios priežastys. Šia glaukomos gorma dažniausiai serga vyresnio amžiaus toliaregiai.
Normalaus akispūdžio glaukoma – tai būklė, kai atsiranda glaukomai būdingi pakitimai, o akispūdis būna normalus. Regos nervas nukenčia dėl bendrų kraujotakos sutrikimų.
Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalios akies funkcijoms. Akispūdis gali padidėti jei:
krumplynas gamina per daug skysčio ir šis nepasišalina visas;
krumplynas skysčio gamina normaliai, bet pakitusios akies trabekulos, neleidžia skysčiams nutekėti.
Per ilgą laiką padidėjęs spaudimas pažeidžia akies nervines skaidulas ir regos nervo diską. Regėjimas blogėja, akiplotis – erdvė, kurią mato nejudanti akis, kai galva taip pat nejuda, – siaurėja.
Glaukomos vystymuisi turi įtakos:
1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę glaukomą) .
2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.
3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.
4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.
5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.
Atviro kampo glaukoma – tai dažniausiai sutinkama glaukomos forma. Jos metu dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje pamažu sutrinka skysčių nutekėjimas per trabekulių tinklą, ir akispūdis vis didėja.
Uždaro kampo glaukoma – retesnė. Lęšiukas prisispaudžia prie rainelės ir vyzdžio, taip sutrikdydamas akies skysčio nutekėjimą iš užpakalinės akies kameros į priekinę. Rainelės šaknis užspaudžia priekinės kameros kampą bei trabekulas ir skystis iš akies nebegali nutekėti, akispūdis labai pakyla, todėl išsivysto ūmus glaukomos priepuolis. Jį gali išprovokuoti emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis buvimas (nemiegant) tamsoje, medikamentinis vyzdžio išplėtimas, kartais kitos, neaiškios priežastys. Šia glaukomos gorma dažniausiai serga vyresnio amžiaus toliaregiai.
Normalaus akispūdžio glaukoma – tai būklė, kai atsiranda glaukomai būdingi pakitimai, o akispūdis būna normalus. Regos nervas nukenčia dėl bendrų kraujotakos sutrikimų.
Simptomai
Ligos eiga
Ligoniai dažniausiai niekuo nesiskundžia. Kartais atsiranda bukas skausmas akyje, taip pat antakių lanko, kaktos srityje, svetimkūnio pojūtis akyje, padidėja ašarojimas, akių nuovargis. Kadangi regėjimo aštrumas ir siaurėja regėjimo laukas mažėja labai palengva, ligonis gali visai to nepastebėti. Iš pradžių akyje nebūna jokių išorinių pakitimų, vėliau gali išsiplėsti skleros kraujagyslės. Tiriant akių dugną, stebimi būdingi glaukomai pakitimai.
Ligos pradžioje nustatomas tik padidėjęs akispūdis, o akipločio ir akių dugno pakitimai būna nedideli. Ligai progresuojant, atsiranda akipločio pakitimų, nyksta regos nervo ląstelės. Prognozė priklauso nuo to, kada glaukoma nustatyta ir pradėta gydyti. Jei liga pradedama gydyti pradinėse jos stadijose, dažniausiai progresuoja lėčiau ir apakimo tikimybė nedidelė. Pradėta gydyti vėlyvose stadijose, glaukoma progresuoja, pacientas gali apakti.
Ligos pradžioje nustatomas tik padidėjęs akispūdis, o akipločio ir akių dugno pakitimai būna nedideli. Ligai progresuojant, atsiranda akipločio pakitimų, nyksta regos nervo ląstelės. Prognozė priklauso nuo to, kada glaukoma nustatyta ir pradėta gydyti. Jei liga pradedama gydyti pradinėse jos stadijose, dažniausiai progresuoja lėčiau ir apakimo tikimybė nedidelė. Pradėta gydyti vėlyvose stadijose, glaukoma progresuoja, pacientas gali apakti.
Komplikacijos
Glaukomai progresuojant labai pablogėja regėjimas, ligonis apanka, vystosi katarakta (akies lęšiuko drumstis) .
Tyrimai
Gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės.
Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.
Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas akiplotis.
Būtina nustatyti glaukomos rūšį, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika. Todėl atliekama gonioskopija – specialia linze apžiūrimas akies priekinės kameros kampas. Gydymas priklauso ir nuo to, kiek pakenktas regos nervas ir akiplotis, todėl ligoniui šie tyrimai vis kartojami.
Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.
Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas akiplotis.
Būtina nustatyti glaukomos rūšį, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika. Todėl atliekama gonioskopija – specialia linze apžiūrimas akies priekinės kameros kampas. Gydymas priklauso ir nuo to, kiek pakenktas regos nervas ir akiplotis, todėl ligoniui šie tyrimai vis kartojami.
Gydymas
Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik sustabdyti ligos progresavimą. Glaukoma gydoma visą gyvenimą. Didesnis nei įprasta akispūdis dar nėra glaukoma – tai hipertenzija. Tokie žmonės negydomi, tik stebima, ar neatsiras glaukomos požymių. Jei atrodo, kad pasikeitimų gali atsirasti, tuomet gydyti reikia. Kad sumažėtų akispūdis, skiriama medikamentų – akių lašų: β-adrenoblokatoriai (timololis, betaksololis) , parasimpatomimetikai (pilokarpinas) , karboksianhidrazės inhibitoriai (dorzolamidas) , prostaglandinų analogai (latanoprostas) . Dažnai vartojamos šių grupių vaistų kombinacijos. Lašus į akis reikia lašinti nuolat. Lašinimo dažnis priklauso nuo medikamento veikimo trukmės (2-3 k/d) . Kraujotakai pagerinti skiriamos mažos dozės nifedipino, magnio, ginkobiloba preparatų.
Jei gydymas vaistais nepakankamas ar ligoniui jo negalima taikyti dėl galimo šalutinio poveikio ar kitų priežasčių, siūlomas gydymas lazeriu ar operacija. Tačiau ir po to neretai reikia skirti vaistų. Uždaro kampo glaukoma negali būti sėkmingai gydoma tik vaistais.
Jei gydymas vaistais nepakankamas ar ligoniui jo negalima taikyti dėl galimo šalutinio poveikio ar kitų priežasčių, siūlomas gydymas lazeriu ar operacija. Tačiau ir po to neretai reikia skirti vaistų. Uždaro kampo glaukoma negali būti sėkmingai gydoma tik vaistais.
Patarimai
Sergantiems glaukoma galima dirbti protinį ir lengvą fizinį nekenksmingą darbą.
Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat tamsoje.
Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina regos nervo ląstelių nykimą.
Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro per parą.
Valgykite daugiau pieniško ir augalinio maisto.
Nenutraukite gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.
Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat tamsoje.
Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina regos nervo ląstelių nykimą.
Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro per parą.
Valgykite daugiau pieniško ir augalinio maisto.
Nenutraukite gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.
Profilaktika
Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius, atsitiktinai aptinkama glaukoma. Nuo 40 metų amžiaus reikia kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akispūdį, o jei jūsų šeimoje yra sergančių glaukoma, tai reikia atlikti jau nuo 30-35 metų.
Sergant glaukoma negalima vartoti vyzdį plečiančių vaistų, kurių sudėtyje yra adrenalino (pavyzdžiui, dirbtinės ašaros) , vaistų nuo kosulio ar slogos, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino.
Esant bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas.
Dirbant akims pavojingus darbus, ypač žemės ir miško ūkio, metalurgijos, nešioti apsauginius akinius.
Laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.
Racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.
Sergant glaukoma negalima vartoti vyzdį plečiančių vaistų, kurių sudėtyje yra adrenalino (pavyzdžiui, dirbtinės ašaros) , vaistų nuo kosulio ar slogos, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino.
Esant bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas.
Dirbant akims pavojingus darbus, ypač žemės ir miško ūkio, metalurgijos, nešioti apsauginius akinius.
Laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.
Racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.