Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kilęs alergeno (dirgiklio) kontakto vietoje dėl organizmo įsijautrinimo (lėtos alerginės reakcijos) , t.y. po pakartotinio cheminių, fizinių, biologinių ir kitokių dirgiklių poveikio odai.
Ligos priežastys
Alergines reakcijas sukelia įvairios medžiagos. Greičiausiai alergines reakcijas sukelia medžiagos, kurios lengvai tirpsta riebaluose ir sugeba prasiskverbti pro raginį odos sluoksnį bei susijungti su baltymais. Taip pat jautrumas gali būti susijęs su dar nežinomais genetiniais mechanizmais, dėl kurių keičiasi išoriškai patenkančių medžiagų metabolizmas.
Oda neretai labai jautriai reaguoja tiek į profesinius, tiek į buitinius dirgiklius:
1. Kosmetines medžiagas (pvz.; plaukų dažai, kremai, lūpų dažai, kvepalai, losjonai, dezodorantai, dantų pasta ir kt.) ;
2. Dažus (kosmetiniai, odos, kailių dažai) ;
3. Įvairius metalus (nikelis, chromas, varis) ;
4. Medikamentus (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, anestetikai, alkaloidai, jodas) ;
5. Įvairius augalus;
6. Dervas, alyvas, gumos dirbinius.
Taip pat alerginiam kontaktiniam dermatitui gali turėti įtakos amžius, lytis, odos pigmentacijos tipas, uždegiminės ligos, hormonų ciklas ir kt. priežastys.
Oda neretai labai jautriai reaguoja tiek į profesinius, tiek į buitinius dirgiklius:
1. Kosmetines medžiagas (pvz.; plaukų dažai, kremai, lūpų dažai, kvepalai, losjonai, dezodorantai, dantų pasta ir kt.) ;
2. Dažus (kosmetiniai, odos, kailių dažai) ;
3. Įvairius metalus (nikelis, chromas, varis) ;
4. Medikamentus (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, anestetikai, alkaloidai, jodas) ;
5. Įvairius augalus;
6. Dervas, alyvas, gumos dirbinius.
Taip pat alerginiam kontaktiniam dermatitui gali turėti įtakos amžius, lytis, odos pigmentacijos tipas, uždegiminės ligos, hormonų ciklas ir kt. priežastys.
Simptomai
Ligos eiga
Pažeidžiama ta odos vieta, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu (dažniau plaštakos, veidas) . Pažeidimas dažnai nesimetriškas, su ryškiom ribom.
Ankstyvoje stadijoje alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingas odos paraudimas, patinimas, bėrimas mazgeliais, pūslelėmis, šlapiavimas. Vėlyvesnėse stadijose oda būna mažiau paraudusi, mažiau pūslelių, šlapiavimo, didesnis pleiskanojimas, oda tampa sausa, ryškesnio piešinio dėl dažno kasymo ar trynimo. Galimi odos įtrūkimai bei odos niežėjimas.
Kai kurios medžiagos (muilai, kvepalai, kai kurie augalai) vienos nedirgina odos, tačiau veikdamos kartu su saulės šviesa, sukelia fotoalerginį kotaktinį dermatitą.
Jei kontaktas su alergenu buvo epizodinis, ūmus dermatitas baigiasi po 1-3 savaičių. Tačiau ne visada pavyksta nustatyti alergeną ir jo išvengti kasdieniniame gyvenime. Tokiais atvejais dermatitas tampa lėtinis. Procesas gali tapti lėtinis ir dėl antrinės infekcijos.
Ankstyvoje stadijoje alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingas odos paraudimas, patinimas, bėrimas mazgeliais, pūslelėmis, šlapiavimas. Vėlyvesnėse stadijose oda būna mažiau paraudusi, mažiau pūslelių, šlapiavimo, didesnis pleiskanojimas, oda tampa sausa, ryškesnio piešinio dėl dažno kasymo ar trynimo. Galimi odos įtrūkimai bei odos niežėjimas.
Kai kurios medžiagos (muilai, kvepalai, kai kurie augalai) vienos nedirgina odos, tačiau veikdamos kartu su saulės šviesa, sukelia fotoalerginį kotaktinį dermatitą.
Jei kontaktas su alergenu buvo epizodinis, ūmus dermatitas baigiasi po 1-3 savaičių. Tačiau ne visada pavyksta nustatyti alergeną ir jo išvengti kasdieniniame gyvenime. Tokiais atvejais dermatitas tampa lėtinis. Procesas gali tapti lėtinis ir dėl antrinės infekcijos.
Komplikacijos
Esant sutrūkusiai, sausai, šerpetojančiai odai dažnai prisideda antrinė infekcija (dažniausiai stafilokokinė) .
Kai yra dideli odos pažeidimai gali būti ir bendrinių reiškinių (bloga savijauta, karščiavimas, silpnumas ir kt.) .
Kai yra dideli odos pažeidimai gali būti ir bendrinių reiškinių (bloga savijauta, karščiavimas, silpnumas ir kt.) .
Tyrimai
Kontaktinį alerginį dermatitą sukeliančias medžiagas galima nustatyti kruopščiai ir tiksliai apklausiant ligonį, atliekant aplikacinius odos mėginius, tokius kaip TRUE testas, rečiau atliekant odos biopsiją, laboratorinius tyrimus.
Gydymas
Nustačius alergiją sukeliančią medžiagą, reikia jos vengti. Chemines medžiagas reikia nuvalyti ar nuplauti vandeniu.
Jeigu oda pažeidimo vietoje šlapiuoja, tinka antiseptiniai tirpalai – pavilgai su rezorcinu, 2 % boro rūgštimi, ąžuolo žievės, ramunėlių nuovirai.
Pažeistas vietas rekomenduojama tepti gliukokortikoidų tepalais ir kremais (pvz.; Kutivate, Betnovate, Advantan ir kt.) . Veido sritis tepama tik mažo aktyvumo gliukokortikoidų preparatais (pvz.; 0.1-1% hidrokortizonu tepalu) .
Kadangi dermatito atveju pažeidžiama oda, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, yra svarbu atkurti barjerinę epidermio funkciją. Tuo tikslu naudojami emoliantai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Be šio apsauginio sluoksnio oda šerpetoja, įtrūksta, todėl didėja infekcijos pavojus. Tuomet būtina gydyti ir antibiotikais.
Išplitusios, pūslinės kontaktinio dermatito formos gydomos sisteminiais kortikosteroidais vidutinėmis dozėmis.
Sisteminiai antihistamininiai vaistai gerai slopina varginantį odos niežėjimą. Vartojami efektyvesni ir mažiau šalutinių poveikių turintys antros kartos preparatai (loratadinas, cetirizinas, ebastinas ir kt.) .
Jeigu oda pažeidimo vietoje šlapiuoja, tinka antiseptiniai tirpalai – pavilgai su rezorcinu, 2 % boro rūgštimi, ąžuolo žievės, ramunėlių nuovirai.
Pažeistas vietas rekomenduojama tepti gliukokortikoidų tepalais ir kremais (pvz.; Kutivate, Betnovate, Advantan ir kt.) . Veido sritis tepama tik mažo aktyvumo gliukokortikoidų preparatais (pvz.; 0.1-1% hidrokortizonu tepalu) .
Kadangi dermatito atveju pažeidžiama oda, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, yra svarbu atkurti barjerinę epidermio funkciją. Tuo tikslu naudojami emoliantai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Be šio apsauginio sluoksnio oda šerpetoja, įtrūksta, todėl didėja infekcijos pavojus. Tuomet būtina gydyti ir antibiotikais.
Išplitusios, pūslinės kontaktinio dermatito formos gydomos sisteminiais kortikosteroidais vidutinėmis dozėmis.
Sisteminiai antihistamininiai vaistai gerai slopina varginantį odos niežėjimą. Vartojami efektyvesni ir mažiau šalutinių poveikių turintys antros kartos preparatai (loratadinas, cetirizinas, ebastinas ir kt.) .
Patarimai
Sugrubusiai rankų odai galima taikyti maitinamojo kremo ar glicerino kaukę: storai užtepti ir kelioms valandoms ar nakčiai užsimauti vilnones pirštines.
Esant pažeidimams kitose kūno vietose būklė pagerėja sutrumpinus prausimosi, maudymosi laiką, naudojant minkštinančius aliejus. Reikia praustis drungnu vandeniu, vengti odos trynimo, naudoti švelnius muilus ar jų pakaitalus, odą šluostyti ne trinant, o tapšnojant. Per tris minutes po vonios ar dušo kūno odą būtų gerai patepti minkštinančiais kremais.
Esant pažeidimams kitose kūno vietose būklė pagerėja sutrumpinus prausimosi, maudymosi laiką, naudojant minkštinančius aliejus. Reikia praustis drungnu vandeniu, vengti odos trynimo, naudoti švelnius muilus ar jų pakaitalus, odą šluostyti ne trinant, o tapšnojant. Per tris minutes po vonios ar dušo kūno odą būtų gerai patepti minkštinančiais kremais.
Profilaktika
Dažniausiai darbe, buityje labiausiai kenčia rankų oda. Tik rūpestinga priežiūra, drėkinimas ir maitinimas išlaiko odos tamprumą, elastingumą. Bet kokius darbus buityje reikia atlikti tik su guminėmis pirštinėmis. Bent du kartus per dieną patepti odą maitinamuoju kremu, plauti rankas reikia nešarminiais muilais.
