Mikoplazminė kvėpavimo organų infekcija yra bakterijų – mikoplazmų sukeliamos kvėpavimo organų uždegiminės ligos.
Ligos priežastys
Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia pneumonijos mikoplazma – maža, pailga, judri bakterija, sukelianti kvėpavimo organų gleivinės pažeidimą. Gamtinis pneumonijos mikoplazmų rezervuaras – žmogus. Tik nedidelė mikoplazmų nešiotojų dalis suserga kliniškai ryškia infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimu suserga tik 5-15 proc. mikoplazmomis užsikrėtusių žmonių. Ši infekcija dažnai plačiai paplitusi žmonių kolektyvuose (kareivių, studentų, vaikų darželių kolektyvuose) . Glaudus kontaktas uždarose populiacijose skatina infekcijos plitimą.
Simptomai
Ligos eiga
Dažniausiai mikoplazminė kvėpavimo takų infekcija pasireiškia plaučių uždegimu. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo trunka maždaug 9-21 parą. Mikoplazminio plaučių uždegimo simptomai dažnai būna kiek kitokie nei tipiško plaučių uždegimo. Liga prasideda santykinai pamažu. Atsiranda bendras negalavimas, galvos ir raumenų skausmas, karščiavimas ir kosulys (dažniau sausas) .
Negydomas plaučių uždegimas gali labai užtrukti (net iki 3-6 savaičių) ir labai išsekinti organizmą. Susidaręs imunitetas, persirgus šia infekcija, nėra visavertis, o jo trukmė tiksliai nežinoma, todėl galima sirgti pakartotinai. Taip pat pneumonijos mikoplazma gali sukelti ar būti susijusi su šiomis kvėpavimo organų ligomis: rinitu (nosies gleivinės uždegimu) , faringitu (ryklės uždegimu) , vidurinės ausies uždegimu, pūsliniu ausies būgnelio uždegimu, sinusitu (prienosinių ančių uždegimu) , bronchitu ir bronchiolitu.
Komplikacijos
Tyrimai
Mikoplazminė kvėpavimo takų infekcija turėtų būti įtarta mokyklinio amžiaus vaikams bei jauniems suaugusiems, susirgusiems kokia nors viršutinių, apatinių kvėpavimo takų ar plaučių liga. Sergant mikoplazminiu plaučių uždegimu, gydytojas, klausydamas krūtinės ląstą, gali girdėti karkalų tose vietose, kur vystosi plaučių pakenkimas.
Plaučių uždegimui nustatyti svarbus krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, kuris padeda nustatyti plaučių audinio sutankėjimą. Kraujyje gali padaugėti leukocitų.
Mikoplazminei infekcijai patvirtinti gali būti atliekamos specialios imunologinės reakcijos, kuriomis nustatomi antikūnai prieš mikoplazmas organizme. Tiksliausias mikoplazmų nustatymo metodas yra jų išskyrimas ir padauginimas specialiose terpėse iš skreplių (kvėpavimo takų sekreto) , tačiau tai nėra greitas nustatymo būdas.
Plaučių uždegimui nustatyti svarbus krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, kuris padeda nustatyti plaučių audinio sutankėjimą. Kraujyje gali padaugėti leukocitų.
Mikoplazminei infekcijai patvirtinti gali būti atliekamos specialios imunologinės reakcijos, kuriomis nustatomi antikūnai prieš mikoplazmas organizme. Tiksliausias mikoplazmų nustatymo metodas yra jų išskyrimas ir padauginimas specialiose terpėse iš skreplių (kvėpavimo takų sekreto) , tačiau tai nėra greitas nustatymo būdas.
Gydymas
Paprastai plaučių uždegimo ir kitų ligos formų ligos eiga nėra sunki ir gali būti gydoma ambulatoriškai. Hospitalizacija reikalinga tuomet, kai yra laiku negydytas plaučių uždegimas, sutrikusi imuninės sistemos veikla ar ligonis serga kitomis sunkiomis ligomis. Šiai infekcijai gydyti skiriama makrolidų, fluorchinolonų ar tetraciklinų grupės antibakterinių vaistų. Tetraciklinų negalima vartoti vaikams iki 8 metų ir nėščioms moterims. Gali būti taikomos kitos bendrosios gydymo priemonės (pvz.: vaistai nuo karščiavimo, gausus skysčių vartojimas) , tačiau jos yra pagalbinės ir priklauso nuo infekcijos pobūdžio.
Patarimai
Profilaktika
Vengti glaudaus kontakto su užsikrėtusiais asmenimis, t.y. sergančiaisiais ar infekcijos nešiotojais. Infekcijos pasikartojimo profilaktikai gali būti vartojami tie patys antibakteriniai vaistai kaip ir gydymui. Vakcina nuo šios infekcijos nesukurta.