Askaridozė yra apvaliųjų kirmėlių – askaridžių (Ascaris lumbricoides) sukeliama helmintozė (kirmėlinė liga) . Ligos priežastys Užsikrečiama askaridžių kiaušiniais per dirvožemiu suterštas rankas, valgant žalias daržoves, vaisius, geriant nevirintą vandenį. Tiesiai nuo ligonio neužsikrečiama, nes askaridžių kiaušiniai subręsta dirvoje esant tam tikroms sąlygoms. Žmogaus žarnyne, veikiant virškinimo sultims, kiaušinių apvalkalui ištirpus, išeina lervos, kurios prasiskverbia pro virškinimo trakto gleivinę ir su krauju pradeda keliauti. Jos patenka į kvėpavimo takus, vėliau į burnos ertmę, nuryjamos ir vėl patenka į žarnyną, kur galutinai subręsta. Šis kelias iki subrendimo trunka apie 75 dienas, o gyvena jos apie metus. Simptomai Karščiavimas Kosulys Skrepliavimas Apetito stoka Šleikštulys Pykinimas Vėmimas Pilvo skausmas Sustiprėjęs seilėtekis Griežimas dantimis Ligos…

Trichineliozė yra kirmėlių trichinelių sukeliamas susirgimas, pasireiškiantis įvairiais požymiais, kurių didžioji dalis priklauso nuo parazito buvimo vietos. Ligos priežastys Trichineliozės sukėlėjas yra smulki, 2-4 mm ilgio kirmėlė (Trichinella spiralis) . Parazito cirkuliacija vyksta įvairių laukinių ir naminių mėsėdžių gyvulių tarpe, kurie ėda užsikrėtusius gyvūnus ar jų lavonus. Žmogus užsikrečia suvalgęs užkrėstos ir neteisingai paruoštos kiaulienos, šernienos, arklienos, nutrijų mėsos, kurioje yra kirmėlių lervų. Žarnyne lervos greitai lytiškai subręsta, apsivaisina, patelės po savaitės pradeda gimdyti jaunas lervas. Patekusios į limfą, kraują jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersaruožiuose raumenyse, dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Po tam tikro laiko lervos apauga jungiamuoju audiniu, susiformuoja kapsulė, kuri vėliau sustorėja, kalkėja. Lervos…

Maliarija (lot. malus aer – blogas oras) yra liga, kuri pasireiškia reguliariai pasikartojančiais drugio (karščiavimo su šaltkrėčiu) priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu, mažakraujyste. Ligos priežastys Maliariją sukelia plazmodijų genties pirmuonys. Skiriamos keturios jų rūšys, kurios skiriasi dauginimosi ciklo trukme ir sukelia įvairias maliarijos formas. Infekcijos šaltinis yra ligonis ar plazmodijų nešiotojas. Ligos sukėlėją perneša tik tam tikros genties uodai. Sergamumas maliarija priklauso nuo sukėlėją pernešančių uodų populiacijos dydžio bei užsikrėtusių žmonių, kurie yra infekcijos rezervuaras. Sukėlėjo dauginimuisi uodo organizme reikalingos palankios klimatinės sąlygos. Patekę į žmogaus organizmą ligos sukėlėjai bręsta, dauginasi kepenyse, vėliau patenka į kraują, eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) . Eritrocituose sukėlėjai dauginasi, kol šie sprogsta, plazmodijų patenka į…

Botulizmas (lot. botulus – dešra) – tai liga, sukeliama botulizmo bakterijų – toksinų, kurios metu pakenkiamos centrinė ir vegetacinė nervų sistemos. Ligos priežastys Botulizmo sukelia sporas sudaranti lazdelė – botulizmo klostridija (Clostridium botulinum) . Dažniausiai šio sukėlėjo sporų randama naminių gyvulių, graužikų, paukščių, žuvų, žmonių žarnose ir išmatose. Jos patenka į dirvožemį ir, nepakankamai nuplaunant daržoves, grybus, sporų gali išlikti žemėmis užterštuose produktuose. Į mėsos produktus sporų patenka iš gyvulių žarnų. Nors sporų įvairiuose maisto produktuose randama dažnai, žmonės šia liga suserga retai, nes apsinuodija toksinu, kurį tik atitinkamose sąlygose gamina besidauginančios gyvos bakterijos. Svarbiausios sąlygos bakterijoms daugintis yra bedeguonė aplinka ir 18-20 laipsnių temperatūra. Hermetiškai uždarytuose ir blogai termiškai…

Dizenterija (dar vadinama šigelioze) yra ūmi infekcinė liga, kuriai būdinga organizmo apsinuodijimas, skausmingas viduriavimas išmatomis su gleivėmis ir krauju dėl storojo žarnyno pažeidimo. Ligos priežastys Dizenteriją sukelia nejudrios bakterijos šigelės (lot. Shigella) . Vienintelis gamtinis sukėlėjų rezervuaras yra žmogus. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba bakterijų nešiotojas, kuris išskiria sukėlėją su išmatomis. Dažniausiai infekcija perduodama per nešvarias rankas, vandenį, maisto produktus. Tam tikrą vaidmenį pernešant sukėlėjus atlieka musės, tarakonai, kurie bakterijas perneša ant galūnių. Storajame žarnyne besidauginančios šigelės, jų išskiriamas toksinas pažeidžia gleivines ląsteles, sukelia jų žuvimą. Išsivysto storojo žarnyno gleivinės uždegimas, ji išopėja. Į kraują patenkantis toksinas sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia autonominę (vegetacinę) nervų sistemą, dėl to sutrinka virškinimas,…

Gonorėja (dar vadinama triperiu) yra paplitusi infekcinė, lytiniu būdu perduodama, liga. Ligos priežastys Gonorėją sukelia Neiserio gonokokas (lot. Nesseria gonorrhoeae) . Dažniausiai užsikrečiama lytiniu būdu (taip pat ir oralinių, analinių santykių metu) , rečiau buitiniu – per asmens higienos daiktus. Naujagimiai užsikrečia gimimo metu slinkdami sergančios gimdyvės gimdymo takais. Jiems dažniausiai būna gonorėjos akių forma. Rizikos faktoriai yra atsitiktinis lytinis gyvenimas, barjerinių kontracepcikų (pvz., prezervatyvų) nenaudojimas. Gonokokai pažeidžia šlapimo, lytinius ir kitus organus, padengtus cilindrinio ir pereinamojo epitelio ląstelėmis: šlaplę, gimdos kaklelį, tiesiosios žarnos apatinį trečdalį, akių junginę. Gleivinės, padengtos daugiasluoksniu plokščiu epiteliu (makštis, ryklė) pažeidžiami ypatingais atvejais, pvz. traumos, hormoninių pokyčių metu, sutrikus imunitetui. Moterims nelaiku pradėtas gydyti ar…

Toksoplazmozė yra lėtinė infekcinė liga, kuri sukelia nervų sistemos pakenkimus, kepenų ir blužnies padidėjimą bei dažnus skersaruožių raumenų (t. y. skeleto raumenų) pažeidimus. Ligos priežastys Ligą sukelia pirmuonis toksoplazma (lot. Toxoplasma gondii) . Šis pirmuonis biologinės raidos metu parazituoja ir keičia pagrindinį bei tarpinį šeimininkus. Pagrindinio šeimininko – kačių genties gyvūnų žarnyne toksoplazmos dauginasi lytiniu būdu. Susidariusios cistos (neaktyvios parazito formos) yra išskiriamos su išmatomis į aplinką ir gerai išsilaiko žemėje. Jomis ir užsikrečia tarpiniai šeimininkai, kuriais gali būti žmogus, daugelis laukinių ir naminių gyvūnų, paukščių, graužikų. Tarpinio šeimininko organizme parazitas dauginasi nelytiniu būdu. Dauginimosi metu pirmuonių ląstelės pažeidžia bet kurias branduolį turinčias ląsteles ir formuoja audinių cistas – skysčiu…

Raupsai (lot. lepra) – lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas. Ligos priežastys Raupsus sukelia lazdelės formos, parazituojantis tik ląstelės viduje, mikrobas Mycobacterium leprae. Infekcijos sukėlėju užsikrečiama tik glaudaus ir ilgo kontakto su sergančiu žmogumi metu. Simptomai Odos dėmės Odos sustandėjimas Odos mazgeliai Nejautri pažeista oda Gleivinės opos Iškritę antakių, blakstienų plaukai Dusulys Nosies, ausies, veido, galūnių deformacijos Regos sutrikimas Limfmazgių padidėjimas Ligos eiga Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina keletas metų. Veido, galūnių odoje atsiranda tamsiai raudonos, be aiškių ribų, dėmės, sustandėjimai, mazgeliai. Iškrenta antakių ir blakstienų plaukai, sustorėja ausų speneliai, deformuojasi nosis. Burnos, nosies gleivinėje atsiranda opų,…

Rožė (erysipelas) yra infekcinis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis bendra organizmo intoksikacija. Ligos priežastys Rožę sukelia streptokokas (Streptococcus hemolyticus) . Rizikos faktoriai yra bet koks uždegiminis odos procesas, lėtinės opos, sumažėjęs organizmo atsparumas. Daugiau rože sergama rudenį ir žiemą, padažnėjus sergamumui angina (pūlingu tonzilitu) , skarlatina ir kitomis kvėpavimo takų ligoms. Užsikrečiama per odos žaizdas, įdrėskimus, įtrūkimus, per iššutusias ar nuplikintas vietas, sergant sloga. Sukėlėjas gali būti atnešamas į odą krauju iš atokiau esančių infekcijos židinių. Simptomai Karščiavimas Šaltkrėtis Bendras silpnumas Galvos skausmas Vėmimas Sąnarių skausmas Odos patinimas Odos paraudimas Odos niežėjimas Limfmazgių padidėjimas Ligos eiga Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina nuo kelių valandų iki 5 parų. Susirgimas prasideda šaltkrėčiu,…

Maras – tai ypač pavojinga žmonėms liga, kurią perneša, o taip pat ir serga, graužikai. Marui būdinga intoksikacija (dėl ligos sukėlėjų veiklos organizme susidarančių medžiagų sukeltos nenormalios organizmo būklės) , karščiavimas, limfmazgių pažeidimas, kraujo užkrėtimas (sepsis) , plaučių uždegimas. Ligos priežastys Marą sukelia bakterija – maro jersinija (Yersinia pestis) – trumpa, statinės formos lazdelė, gaminanti stiprius toksinus. Maru serga graužikai, nuo jų ir per graužikų blusas užsikrėčia žmonės. Ligos forma priklauso nuo sukėlėjo patekimo vietos. Žmonių maro epidemija dažniausiai prasideda nuo odos formos. Plintanti organizme maro jersinija sukelia plaučių uždegimą. Infekcijai plintant oro lašiniu būdu, kuomet įkvėpus iškosėto sukėlėjo, užsikrečia ir ligos plaučių forma suserga daugybė žmonių. Taip prasideda plaučių…