Rožė (erysipelas) yra infekcinis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis bendra organizmo intoksikacija.
Ligos priežastys
Rožę sukelia streptokokas (Streptococcus hemolyticus) . Rizikos faktoriai yra bet koks uždegiminis odos procesas, lėtinės opos, sumažėjęs organizmo atsparumas. Daugiau rože sergama rudenį ir žiemą, padažnėjus sergamumui angina (pūlingu tonzilitu) , skarlatina ir kitomis kvėpavimo takų ligoms. Užsikrečiama per odos žaizdas, įdrėskimus, įtrūkimus, per iššutusias ar nuplikintas vietas, sergant sloga. Sukėlėjas gali būti atnešamas į odą krauju iš atokiau esančių infekcijos židinių.
Simptomai
Ligos eiga
Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina nuo kelių valandų iki 5 parų. Susirgimas prasideda šaltkrėčiu, silpnumu, galvos skausmu, karščiavimu iki 40ºC, vėmimu, sąnarių skausmu. Pirmą parą patinsta, parausta, pradeda niežėti, skaudėti pažeistos odos plotą. Dažniausiai rožė pažeidžia kojų, veido odą. Paraudimo ribos būna aiškios, kraštai kiek pakilę virš sveikos odos, netaisyklingos formos, panašūs į liepsnos liežuvius. Vėliau vystosi to regiono limfagyslių, limfmazgių uždegimas. Odos reiškiniai trunka apie 6 paras, uždegimo požymiai ima silpnėti, pažeista oda tamsėja, ima pleiskanoti. Vidutinio sunkumo rožei būdingas 4-5 parų karščiavimas, odoje paraudimo paviršiuje susidaro įvairaus dydžio pūslių, prisipildžiusių gelsvo ar rausvo skysčio. Sunkioms formoms priskiriami tokie rožės atvejai, kurių metų oda pradeda pūliuoti, apmiršta. Jų metu būna ryški intoksikacija, sąmonės sutrikimų.
Tinkamai gydant pilnai pasveikstama. Persirgus rože, imunitetas (organizmo atsparumas kokiai nors ligai) neįgyjamas. Liga linkusi kartotis.
Tinkamai gydant pilnai pasveikstama. Persirgus rože, imunitetas (organizmo atsparumas kokiai nors ligai) neįgyjamas. Liga linkusi kartotis.
Komplikacijos
Liga gali komplikuotis sepsiu (kraujo užkrėtimu) , skarlatina, plaučių uždegimu,
gangrena, meningitu, dramblialige.
gangrena, meningitu, dramblialige.
Tyrimai
Liga nustatoma remiantis būdingais požymiais. Kraujyje būna padidėjęs leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) skaičius. Ligos sukėlėjui nustatyti nuo odos gali būti imama medžiaga bakterijų pasėliui. Išskyrus ir nustačius bakterijas, galima nustatyti kokiems antibakteriniams vaistams jos yra jautrios.
Gydymas
Liga gydoma antibiotikais (penicilinu, eritromicinu, cefalosporinais) . Taip pat skiriama nuskausminančių, karščiavimą mažinančių, priešalerginių preparatų. Svarbi yra pažeistos odos higiena.
Patarimai
Profilaktika
Reikia vengti odos ir minkštųjų audinių sužalojimų. Esant lėtinėms formoms svarbu išaiškinti infekcijos židinį ir jį gydyti. Esant lėtinei pasikartojančiai eigai, profilaktiškai skiriama antibiotikų.