Maras – tai ypač pavojinga žmonėms liga, kurią perneša, o taip pat ir serga, graužikai. Marui būdinga intoksikacija (dėl ligos sukėlėjų veiklos organizme susidarančių medžiagų sukeltos nenormalios organizmo būklės) , karščiavimas, limfmazgių pažeidimas, kraujo užkrėtimas (sepsis) , plaučių uždegimas.
Ligos priežastys
Marą sukelia bakterija – maro jersinija (Yersinia pestis) – trumpa, statinės formos lazdelė, gaminanti stiprius toksinus. Maru serga graužikai, nuo jų ir per graužikų blusas užsikrėčia žmonės.
Ligos forma priklauso nuo sukėlėjo patekimo vietos. Žmonių maro epidemija dažniausiai prasideda nuo odos formos. Plintanti organizme maro jersinija sukelia plaučių uždegimą. Infekcijai plintant oro lašiniu būdu, kuomet įkvėpus iškosėto sukėlėjo, užsikrečia ir ligos plaučių forma suserga daugybė žmonių. Taip prasideda plaučių maro epidemija. Epidemijos metu užsikrečiama ir per maistą, tuomet susergama maro žarnų forma.
Organizme maro jersinija dauginasi limfiniuose mazguose, sukelia jų audinių uždegimą ir žuvimą, nuodija organizmą išskirdama stiprių toksinų, patenka į kraują ir išplinta atokiuose organuose, pažeisdama jų struktūrą ir funkcijas.
Ligos forma priklauso nuo sukėlėjo patekimo vietos. Žmonių maro epidemija dažniausiai prasideda nuo odos formos. Plintanti organizme maro jersinija sukelia plaučių uždegimą. Infekcijai plintant oro lašiniu būdu, kuomet įkvėpus iškosėto sukėlėjo, užsikrečia ir ligos plaučių forma suserga daugybė žmonių. Taip prasideda plaučių maro epidemija. Epidemijos metu užsikrečiama ir per maistą, tuomet susergama maro žarnų forma.
Organizme maro jersinija dauginasi limfiniuose mazguose, sukelia jų audinių uždegimą ir žuvimą, nuodija organizmą išskirdama stiprių toksinų, patenka į kraują ir išplinta atokiuose organuose, pažeisdama jų struktūrą ir funkcijas.
Simptomai
Ligos eiga
Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina 3-6 dienos. Liga prasideda ūmiai žymios intoksikacijos ir kraujo užkrėtimo simptomais: aukšta temperatūra, šalčio krėtimu, galvos bei raumenų skausmu, vėmimu, nemiga, sujaudinimu, kliedesiais. Ligonio veido spalva būna melsvai pilkšva, bruožai paaštrėja, akys parausta, liežuvis pasidengia storu baltu apnašu, patinsta, kraujospūdis sumažėja, padažnėja širdies plakimas. Kiti požymiai priklauso nuo besivystančios ligos formos.
Odos formos metu infekcijos patekimo vietoje formuojasi kraujingu turiniu prisipildžiusi pūslė. Oda aplink ją būna patinusi, paraudusi. Vėliau, sprogus pūslei, jos vietoje susidaro juodas šašas.
Buboninei formai būdingas tos srities, į kurią įkando blusa (dažniausiai kojos) , limfmazgių uždegimas (bubonas) . Limfmazgiai labai padidėja, būna skausmingi. Oda virš jų patinsta, įsitempia, įgauna violetinį atspalvį. Po kelių dienų bubonas pratrūksta, į paviršių išteka pūliai.
Plaučių formai būdingas kosulys, kraujingi skrepliai, dusulys, krūtinės skausmas.
Žarnų forma pasireiškia vėmimu, viduriavimu gleivingomis bei kraujingomis išmatomis.
Lengviausia – odos ligos forma. Seniau mirtinos buvo plaučių, žarnų, sepsinės formos. Šiuo metu, ligą pradėjus gydyti laiku, pasveikstama.
Odos formos metu infekcijos patekimo vietoje formuojasi kraujingu turiniu prisipildžiusi pūslė. Oda aplink ją būna patinusi, paraudusi. Vėliau, sprogus pūslei, jos vietoje susidaro juodas šašas.
Buboninei formai būdingas tos srities, į kurią įkando blusa (dažniausiai kojos) , limfmazgių uždegimas (bubonas) . Limfmazgiai labai padidėja, būna skausmingi. Oda virš jų patinsta, įsitempia, įgauna violetinį atspalvį. Po kelių dienų bubonas pratrūksta, į paviršių išteka pūliai.
Plaučių formai būdingas kosulys, kraujingi skrepliai, dusulys, krūtinės skausmas.
Žarnų forma pasireiškia vėmimu, viduriavimu gleivingomis bei kraujingomis išmatomis.
Lengviausia – odos ligos forma. Seniau mirtinos buvo plaučių, žarnų, sepsinės formos. Šiuo metu, ligą pradėjus gydyti laiku, pasveikstama.
Komplikacijos
Buboninė ligos forma gali progresuoti iki plautinės ar septinės formų. Gali apmirti bubono audiniai, išsivystyti perikardo (širdiplėvės dengiančios širdį) , smegenų dangalų uždegimai. Nepradėjus laiku gydyti ligonis gali mirti.
Tyrimai
Diagnozės nustatymui svarbūs epidemiologiniai duomenys, kurie derinami su ligos požymiais. Tyrimų metu paneigiami kiti, turintys panašių požymių, susirgimai.
Diagnozė patvirtinama išskyrus maro jersiniją iš patologinių organizmo išskyrų, nustačius organizme antikūnius prieš sukėlėją bei atlikus biologinius mėginius su gyvūnėliais.
Diagnozė patvirtinama išskyrus maro jersiniją iš patologinių organizmo išskyrų, nustačius organizme antikūnius prieš sukėlėją bei atlikus biologinius mėginius su gyvūnėliais.
Gydymas
Ligoniai yra griežtai izoliuojami. Skiriamas sukėlėją naikinančių ar jo dauginimąsį stabdančių antibakterinių vaistų (levomicetino, tetraciklino, streptomicino) . Tuo pačiu metu palaikoma kraujotaka, širdies darbas, imamasi priemonių nuo plaučių ir smegenų edemos (pabrinkimo) , kraujo krešėjimo, vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų. Prapjaunami supūliavę bubonai.
Patarimai
Profilaktika
Valstybės sienų sanitarinės apsaugos taisyklėse numatytos griežtos priemonės prieš maro įvežimą iš kitų kraštų. Vietovėje, kurioje išaiškintas maro susirgimas, skelbiamas karantinas (apribojančio pobūdžio administracinių ir sanitarinių medicininių priemonių visuma, perspėjanti karantininių ligų atsiradimą ir plitimą) . Epideminiame židinyje imamasi naikinančių priemonių prieš maro sukėlėją ir platintojus – blusas ir graužikus. Ligoniai ir įtariami sergantys maru yra izoliuojami. Su ligoniu bendravę žmonės patalpinami karantino zonoje. Jiems profilaktiškai skiriama antibakterinių vaistų, specifinio serumo ar imunoglobulino. Medicinos personalas privalo dėvėti „priešmarinį kostiumą. Pasveikusiais laikomi žmonės, kuriems išnykę simptomai, užgyjusios opos, neigiami trys iš eilės atlikti bakteriologiniai tyrimai. Persirgusieji maru yra dispanserizuojami (aktyviai periodiškai stebima jų sveikatos būklė) . Epideminiuose maro židiniuose ir pagal epidemiologinius duomenis gyventojai skiepijami gyva vakcina. Mirusiujų lavonai laidojami laikantis specialių taisyklių.