GRIPAS

Gripas yra labai užkrečiama, epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga intoksikacija ir katarinis kvėpavimo takų uždegimas.

Ligos priežastys

Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza) , kuris pagal savo struktūrą gali būti 3 tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti) , taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Net nežymiai pakitusi viruso struktūra gali būti gripo epidemijos priežastimi.

Gripas greitai plinta, per trumpą laiką apimdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai aukštas. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris platina virusą lašiniu būdu 5-7 dienas nuo susirgimo pradžios. Per gripo epidemiją, dažniausiai rudenį ir žiemą, perserga daug žmonių, tačiau virusai neišnyksta ir tarpepideminiu laikotarpiu. Jie užkrečia nesirgusius, ypač imlius vaikus. Paprastai vaikų sergamumas gripu kiek atsilieka nuo suaugusiųjų epidemijos piko.
Epidemijos kartojasi kas 2-5 metai, kai labai pakinta viruso struktūra, padaugėja imlių žmonių.

Simptomai

Ligos eiga

Inkubacinis laikotarpis trunka 2-5 dienas. Liga prasideda ūmiai, ligonį pradeda krėsti šaltis. Aukšta 39-40ºC temperatūra laikosi 3-4 dienas. „Laužo” visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, užkimsta balsas, užgula nosį. Sloguoti, atkosėti pradedama nuo 3-4 dienos. Kartais gali kraujuoti iš nosies, atsirasti kraujosruvų odoje, gleivinėse. Netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama. Pulsas dažnai būna sulėtėjęs, kraujospūdis sumažėjęs. Kai karščiuoti pradedama po to, kai temperatūra normalizavosi, greičiausiai tai reiškia, kad gripas komplikavosi antrine bakterine infekcija.

Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų.
Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, kapiliarų sienelių pažeidimą, patenka į kraują, sukelia organizmą intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl trinka įvairios organizmo funkcijos, pvz., suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas, todėl greitai prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijas.
Ligos komplikacijų gali atsirasti jos eigos metu ir vėliau. Visos ligos suaktyvėjimą rodančios būklės, prasidedančios vėliau kaip 7 dieną nuo gripo pradžios, vertinamos kaip kitos kilmės prisidėję infekciniai susirgimai, reikalaujantys atskiro gydymo. Nekomplikuotais atvejais visiškai pasveikstama. Nuo komplikuoto gripo galima mirti. Gripo epidemijos sunkumą apibūdina mirštamumas ne tik nuo jo, bet ir nuo kitų lėtinių ligų, kurias jis komplikuoja.

Komplikacijos

Dažniausia komplikacija yra virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ertmių (ančių) , vidurinės ausies uždegimas, lėtinių infekcinių ir neinfekcinių ligų suaktyvėjimas, paūmėjimas. Rečiau vystosi širdies raumens, smegenų, nervų uždegimas.

Tyrimai

Dažniausiai gripas diagnozuojamas remiantis būdinga ligos eiga, kontaktu su sergančiuoju, klinikiniais požymiais. Yra laboratorinių diagnostinių metodų, nustatančių gripo virusą ir antikūnus prieš jį.
Kraujo tyrime nustatoma, kad yra sumažėjęs leukocitų skaičius ir santykinai padaugėję limfocitų, monocitų.

Gydymas

Dauguma ligonių gydomi namie. Ligoninėje gydomi sunkiai sergantys ir tie, kuriems gripas komplikuojasi. Pirmąsias 48 valandas nuo susirgimo pradžios prieš A gripo virusą efektyvūs amantadinas ir remantadinas, prieš A ir B gripo virusus – zanamiviras. Jie sutrumpina karščiavimo periodą, sušvelnina ligos pasireiškimą. Didesnis kaip 38,5ºC karščiavimas mažinamas paracetamoliu, aspirinu. Aspirino negalima vartoti vaikams iki 16 metų. Į nosį lašinama kraujagysles sutraukiančių vaistų, mažinančių gleivinės paburkimą ir palengvinančių kvėpavimą per nosį. Skiriama vitamino C, antihistamininių vaistų. Yra sudėtinių geriamų preparatų, į kurių sudėtį įeina vaistai nuo skausmo, karščiavimą mažinantys, nosies gleivinės kraujagysles sutraukiantys vaistai, vitaminas C. Intoksikacijos mažinimui rekomenduojama gausiai gerti skysčių. Atskirai gydomos komplikacijos.

Patarimai

Profilaktika

Gripo profilaktikai prieš kiekvieną sezoną (rudenį) naudojamos vakcinos. Pasaulinė sveikatos organizacija, atsižvelgdama į labiausiai paplitusias gripo viruso padermes, vakcinų sudėtį kasmet koreguoja. Vakcinacija ypač rekomenduojama žmonėms, kuriems yra padidėjusi rizika susirgti, susirgus išsivystyti sunkiai ligos formai, ar kuriems liga gali lengviau komplikuotis: sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukralige, lėtinėmis inkstų ligomis, asmenims, kuriems yra imunodeficitinės būklės, sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojams.
Per epidemiją gydytojai, slaugytojai, bendraujantys su sergančiaisiais turi dėvėti kaukes, dengiančias burną, nosį ir apsaugančias nuo viruso įkvėpimo. Rekomenduojama vengti žmonių susibūrimo vietų.
Patalpos turi būti vėdinamos, dezinfekuojamos, nosinės, baltiniai – virinami.