Virusus lašiniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Respiratorine-sincitine infekcija užsikrečia visi anksčiau nesirgę vaikai. Epideminiai protrūkiai stebimi rudens ir žiemos laikotarpiu, dažniausiai serga 1-2 metų vaikai. Pasveikus vaikas įgyja imunitetą.
Adenovirusinė infekcija yra labai užkrečiama. Ji sudaro apie 5-10 proc. visų virusinių susirgimų. Dažniausiai ja serga vaikai. Įvairūs viruso tipai sukelia anginą, akių junginės uždegimą, žarnyno infekciją, šlapimo pūslės uždegimą (cistitą) , švelniųjų smegenų dangalų ir smegenų uždegimą (meningoencefalitą) , šlaplės ir gimdos kaklelio uždegimus.
Adenovirusinei infekcijai būdinga aukšta temperatūra, kvėpavimo takų ir akių gleivinių uždegimas, limfmazgių padidėjimas. Adenovirusinis plaučių uždegimas dažnesnis vaikams iki 3 metų. Jam būdinga audringa pradžia, aukšta temperatūra, šalčio krėtimas, kosulys, dusulys, galvos skausmas, bendras negalavimas, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, šlapimo pūslės uždegimo požymiai. Vėliau gali prasidėti viduriavimas, odos bėrimas.
Faringokonjunktyvitui (adenovirusinei anginai) būdingas karščiavimas, galvos skausmas, gerklės perštėjimas, sausas kosulys, paprastai vienos akies junginės uždegimas (konjunktyvitas) , sloga, kaklo limfmazgių padidėjimas. Faringitui būdingi paminėti požymiai, tik nebūna konjunktyvito.
Rinovirusinė infekcija pasireiškia sloga be ryškesnių bendrų reiškinių. Pradžioje iš nosies skiriasi vandeningos išskyros, kurios vėliau tampa pūlingos. Temperatūra būna normali ar truputį padidėjusi.
Sergama dažniausiai 4-6 dienas. Jei pažeisti ir apatiniai kvėpavimo takai, bet nėra komplikacijų, pasveikstama per 2 savaites.
Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas padeda nustatyti kvėpavimo takų pakitimus.
Jei sunkiai serga naujagimiai ar maži vaikai, jie guldomi į ligoninę. Prireikus skiriama deguonies inhaliacijų, bronchus plečiančių vaistų.
Prisidėjus bakterinei infekcijai ar jai išvengti, vartojama antibakterinių vaistų.