Pasiutligė (lot. rabies) – tai virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema, todėl kyla traukulių, rijimo bei kvėpavimo raumenų spazmų.
Ligos priežastys
Ligą sukelia virusas, kurio nešiotojai yra šunys, vilkai, lapės, katės, žiurkės, karvės, arkliai, kiaulės, paukščiai ir kiti gyvūnai. Žmogus užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės.
Šunų pasiutligė dažniausiai pasireiškia išreikštu sujaudinimu. Šuo graužia ir laižo įkandimo vietą, jam išsiplečia vyzdžiai. Jis gali pabėgti iš namų, be lojimo pulti ir kandžioti kitus gyvūnus ar žmones, ryti nevalgomus daiktus. Šuniui būna stiprus seilėtekis ir vėmimas. Vandens baimė nėra būtinas požymis. Po 1-3 dienų, praėjus sujaudinimo periodui, seka paralyžių stadija ir gyvūnas nugaišta.
Simptomai
Ligos eiga
Liga prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, atsiradusiu jos skausmingumu. Pablogėja bendra savijauta, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė. Vėliau, mėginant gerti skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių. Stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis taip pat sukelia traukulių priepuolį. Vėliau laikosi aukšta temperatūra. Sutrikus sąmonei, atsiranda haliucinacijų, kalba tampa nerišli, ligonis būna agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Prasidėjus paralyžiui ligonis gali mirti dėl kvėpavimo sustojimo.
Liga pasireiškia praėjus nuo 10 dienų iki 1 metų, dažniausiai – po 30-60 dienų nuo įkandimo. Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusiojo amžiaus ir paskiepijimo laiko.
Nuo pasiutligės mirštama 5-7, retesniais atvejais 10-12 parą nuo ligos pasireiškimo.
Komplikacijos
Laiku nepradėjus skiepijimo, susergama, o susirgus mirštama. Skiepytiems asmenims gali būti laikinų paralyžių.
Tyrimai
Liga nustatoma įvertinus įkandimo duomenis, simptomus, ištyrus įkandusio gyvūno smegenis ir nustačius, kad gyvūnas sirgo pasiutlige.
Gydymas
Ligonis gydomas ligoninėje, atskiroje palatoje, pritaikytoje neramiems pacientams, saugomas nuo išorinių dirgiklių (stiprios šviesos, triukšmo) . Suleidžiama antikūnų (imunoglobulinų, serumo) prieš pasiutligę. Efektyvių gydymo priemonių nėra.
Patarimai
Profilaktika
Šunis būtina registruoti ir skiepyti nuo pasiutligės. Susirgęs gyvūnas užmigdomas ir gabenamas į veterinarinę laboratoriją. Jei ligos požymių nėra, gyvūnas izoliuojamas ir stebimas 10 parų. Jei sveiką gyvūną apkandžioja pasiutęs, pirmasis skiepijamas ir paliekamas veterinarijos gydykloje. Žmonių rūbai, lietę pasiutusį gyvūną ar užteršti seilėmis, turi būti virinami ar dezinfekuojami.
Įkandus įtartinam gyvūnui, žaizda kruopščiai sutvarkoma. Jei kraujavimas iš žaizdos nežymus, jis nestabdomas. Žaizda praplaunama muilo tirpalu, patepama 10 proc. spiritiniu jodo tirpalu. Nedelsiant, nesugaišus nė dienos, nukentėjusiajam švirkščiama pasiutligės vakcina. Skiepų kursas individualus – nuo 7 iki 25 dienų. Esant sunkiems įkandimams, skiepai kombinuojami su imunoglobulinais.
Įkandus įtartinam gyvūnui, žaizda kruopščiai sutvarkoma. Jei kraujavimas iš žaizdos nežymus, jis nestabdomas. Žaizda praplaunama muilo tirpalu, patepama 10 proc. spiritiniu jodo tirpalu. Nedelsiant, nesugaišus nė dienos, nukentėjusiajam švirkščiama pasiutligės vakcina. Skiepų kursas individualus – nuo 7 iki 25 dienų. Esant sunkiems įkandimams, skiepai kombinuojami su imunoglobulinais.
