(Vilija Valavičienė) „Nebūk toks niurgzla, – šaipėsi iš Dariaus bičiuliai. – Matai, iš bjaurumo net piktžaizdėmis „išmėtė”, – neatlyžo negailestingai.” Tačiau Dariui, išvargintam įvairių kylančių pūslių ir vis negyjančių žaizdelių, nebuvo linksma. „Nebežinau, ko griebtis – kiekvieną pavasarį turiu nemalonių problemų su oda. Gydytojai sako, jog tai nusilpusios imuninės sistemos atsakas, tačiau nei vitaminai, nei kremai ar močiutės patarimai nepadeda.”
Pasak, „Odos ir lazerinės chirurgijos centro” gydytojos dermatologės Linos Duobienės, pūlingas odos ligas – piodermijas – dažniausiai sukelia mikrobai stafilokokai ir streptokokai. Didelės įtakos paviršinėms infekcijoms atsirasti turi ir atskiro organizmo ypatybės: nusilpusi imuninė sistema, vitaminų trūkumas (ypač A, C, B grupės) , nevisavertė mityba, pažeistas odos vientisumas bei jos sudirginimas; taip gali pasireikšti ir tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.
Piodermijų įvairovė
Piodermijos pažeidžia odą, jos raukšles, plaukų folikulus, prakaito liaukas, nagus. Šiai grupei priskiriamos tokios ligos, kaip impetiga, folikulitas, šunvotė, piktvotė, prakaito liaukų votys, landuonis ir kiti, nemažiau nemalonūs negalavimai.
Labai dažnai piodermijos pažeidžia plauko svogūnėlio kapšelius. Iš pradžių aplink plauką gali susiformuoti gelsvo turinio sklidinas aguonos arba žirnio didumo pūlinukas. Aplinkinė oda gali parausti, kartais truputį niežti. Gydamas folikulas pasidengia pilkai gelsvu šašu, kuriam nukritus lieka rausva, truputį pleiskanojanti dėmelė. Jei šašas nukrapštomas anksčiau, gali likti sunkiai gyjančios šlapiuojančios žaizdelės.
Folikulitas, impetiga, sikozė gali atsirasti ne tik ant plaukuotos galvos dalies, – pūlinukų gali būti ant rankų, kojų, vyriškų barzdų, ūsų, antakių, vokų kraštų, nosies angoje, kartais ant gaktos odos.
Tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi prakaito liaukų uždegimais (hidradenitais) . Dažniausiai pažeidžiamos pažastų, gaktos, išangės, lytinių organų prakaito liaukos. Po oda atsiranda nedidelis, kietas, skausmingas mazgas, kuris vėliau suminkštėja. Vėliau atsiranda daugiau mazgų. Oda parausta, vėliau atsiveria angelės, iš kurių teka pūliai.
Supūliuoti gali ir pažeidžiamos pirštų galų pagalvėlės. Tai visiems žinomas landuonis – toje vietoje, kur buvo mikrotrauma ir pateko mikrobai, oda parausta ir susiformuoja paviršinis pūlinukas. Dažnai uždegimas lanku supa nagą, kuris tampa labai skausmingas. Procesas gali pereiti į nago krantelį, tuomet spaudžiant iš po nago gali ištekėti pūlių.
Kartais pūslinės odos ligos prasideda bendru negalavimu, karščiavimu, irzlumu. Tai būdinga stafilokokiniui nuplikytos odos sindromui. Šia liga serga beveik kūdikiai ir vaikai iki 10 metų. Dažna ligos pradžia – sloga. Paskui staiga viso kūno odoje, pirmiausia raukšlėse, atsiranda kelių milimetrų skersmens raudonų dėmelių, vėliau ant jų, ypač aplink burną, lytinius organus, atsiranda plokščių pūslių, pripildytų skaidraus skysčio. Pūslės greitai plyšta, atsiranda žaizdelių (erozijų) , kurios vėliau pasidengia šašais. Šie odos pažeidimai būna skausmingi. Paprastai pasveikstama per vieną-dvi savaites.
Svarbu laiku ir teisingai gydytis
Gydytoja dermatologė Lina Duobienė priminė, jog šios ligos yra lėtinės ir tinkamai nesigydant ar nesilaikant higienos reikalavimų, yra linkusios kartotis.
Sergant paviršine pūlinga liga, jei ji nėra išplitusi, užtenka vietinio gydymo. Tam naudojami dezinfekuojantys tirpalai ir antibiotikų aerozoliai ar tepalai (pvz., fucidino kremas arba tepalas ) .
Fuzidino rūgštis pasižymi vietiniu antibakteriniu veikimu, t.y. slopina jautrių bakterijų dauginimąsi. Fucidiną reikia tepti plonu sluoksniu ant pažeistos kūno vietos 2-3 kartus per parą. Dažniausiai gydymui užtenka 7 dienų.
Didesnius pūlinukus ar pūsles tenka atverti skalpeliu ar prakirpti žirklutėmis.
Gydytoja primygtinai kartoja, jog svarbiausia – laiku gydytis ir stengtis nežaloti pūlinukų – jokiu būdu patiems nekrapštyti ir nespaudinėti.
Esant pūlingam uždegimui barzdos, galvos ar sprando srityse, neleidžiama tose vietose skusti plaukų. Juos reikia tik trumpai nukirpti arba epiliuoti, taip pat patartina vengti odą galinčių sudirginti kosmetikos priemonių. Taip pat rekomenduojama nenaudoti pleistrų, nesikaitinti saulėje.
Giliosios piodermijos
Jei uždegimas išplinta ir pažeidžia gilesnius odos sluoksnius, gali išsivystyti šunvotė. Tuomet susidaro ryškiai paraudęs, žirnio ar net riešuto dydžio skausmingas mazgas, kurio centre susiformuoja nekrozinis geluonis. Jam trūkus, išteka pūliai. Vočiai užgijus, dažnai toje vietoje lieka randas.
Jei, ligai išplitus, susilieja keletas furunkulų, susiformuoja piktvotė (karbunkulas) – didelis, kietas, rausvai mėlynas odos ir poodžio sukietėjimas. Jo centre kyšo keletas nekrozinių geluonių. Piktvotė linkusi išopėti, kartais opa siekia net iki delno dydžio. Tada žmogų pradeda varginti stiprus skausmas, karščiavimas, bendra bloga savijauta. Tokios opos, pastebėjo dermatologė, gyja labai vangiai.
