Raupai (lot. Variola vera) – ūmi, labai užkrečiama virusinė liga, kuriai būdinga sunki eiga, intoksikacija (toksinių medžiagų veikimo sukelta patologinė organizmo būklė) , karščiavimas, odos ir gleivinių bėrimas, paliekantis duobėtus randus. Senovėje šia liga persirgdavo beveik visi gyventojai, daug jų mirdavo.
Ligos priežastys
Raupus sukelia virusas. Infekcijos šaltinis yra ligonis, kuris platina virusą nuo paskutiniųjų dienų prieš atsirandant ligos požymiams iki šašų nukritimo. Užsikrečiama bendraujant su ligoniu, liečiant užkrėstus jo daiktus. Visi žmonės, išskyrus persirgusius ir skiepytus, yra imlūs raupams. Raupų virusas į žmogaus organizmą įsiskverbia pro kvėpavimo takų gleivinę, rečiau per odą, ir patenka į limfmazgius, kuriuose dauginasi, vėliau plinta krauju, patenka į įvairius organus, taip pat į odą ir gleivines, ir vėl juose dauginasi.
Simptomai
Ligos eiga
Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo praeina 10-12 dienų. Liga prasideda ūmiai: krečia šaltis, iki 40ºC pakyla temperatūra, padažnėja pulsas, atsiranda galvos, strėnų skausmas, pykinimas, vėmimas. 2-3 parą gali atsirasti pirminis prodrominis (pranašaujantis) , panašus į tymų ar skarlatinos, bėrimas. Po 12-24 valandų jis, nepalikęs žymių, pranyksta. Vėliau būklė tariamai pagerėja ir tada atsiranda raupams būdingas bėrimas. Pirmiausiai jis pasirodo burnos, minkštojo gomurio, nosiaryklės gleivinėje, akių junginėse. Atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, kaklo, rankų, liemens, kojų odos. Intensyviausias bėrimas būna ant veido, dilbių, plaštakų nugariniuose paviršiuose. Būdinga, kad taip pat išberia delnus ir padus. Pradžioje dėmės būna smulkios, vėliau virsta ryškiai raudonais žirnio dydžio standžiais mazgeliais. 5-6 parą mazgeliai virsta pūslelėmis. Aplink kiekvieną bėrimo elementą susidaro uždegiminis vainikėlis su įdubimu centre. 7-8 parą pūslelės virsta pūlinukais. Tuomet ligonio būklė vėl pablogėja, pritemsta sąmonė, jis kliedi. Supūliavęs bėrimas gali sukelti sunkius akių pažeidimus, galima net apakti. Jaučiamas kankinantis skausmas ryjant, kalbant, tuštinantis, šlapinantis. Jį lemia vienalaikis pūslelinis bėrimas bronchų, akių junginių, šlaplės, stemplės, makšties, tiesiosios žarnos gleivinėse, kur jis greitai virsta opelėmis. 15-17 ligos parą susidaro šašai ir ligonio būklė pradeda gerėti. Šašų vietoje lieka randų.
Yra skiriamos ir kitos klinikinės raupų formos.
Varioloidas – lengva ligos forma, pasitaikydavusi skiepytiems nuo raupų asmenims. Būdingas nedidelis bėrimo elementų kiekis, jie nepūliuodavo ir nepalikdavo randų.
Lengvoms formoms priskiriamas ir alastrimas, kuriuo buvo sergama Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Jam būdingas baltas, nepaliekantis randų bėrimas. Sunkioms ligos formoms priskiriami susiliejantys ir juodieji raupai.
Komplikacijos
Prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, susidaro įvairių pūlinių, prasideda bronchų, plaučių, inkstų, sėklidžių, ausų, akių, širdies, smegenų uždegimai.
Tyrimai
Remiantis klinikiniu ligos vaizdu, įtarus raupus, skubiai sukviečiamas specialistų pasitarimas (konsiliumas) . Ligai patvirtinti atliekami laboratoriniai tyrimai, kurių tikslas – nustatyti sukėlėją. Imunologiškai tiriamas ligonio kraujo serumas. Pūslelių turinys ir juo apkrėstos gyvų ląstelių kultūros tiriamos mikroskopu.
Gydymas
Ligoniai gydomi specialiai įrengtuose stacionaruose. Skiriama specifinio gamaglobulino prieš raupų virusą. Skiriamas intoksikaciją mažinantis gydymas. Antrinių infekcijų profilaktikai skiriama plataus spektro antibiotikų. Svarbus vietinis gydymas antiseptikais esant akių, ausų, burnos ertmės pažeidimui ir ligonio slauga.
Patarimai
Profilaktika
1980 metais pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad raupai likviduoti visoje planetoje. Todėl profilaktiniai skiepijimai buvo nutraukti. Nepaisant to, nėra garantijos, kad nebus naujų susirgimo atvejų. Epidemiologiniai stebėjimai išlieka svarbūs.
Asmenys, kuriems įtariami raupai, yra nedelsiant izoliuojami ir hospitalizuojami. Asmenys, kontaktavę su ligoniu ar lietę jo daiktus, izoliuojami ir stebimi 14 parų. Svarbiausia priemonė prieš raupus visada buvo vakcina. Jei kyla įtarimų, skiepijama – į raumenis suleidžiamas specifinis imunoglobulinas.
Asmenys, kuriems įtariami raupai, yra nedelsiant izoliuojami ir hospitalizuojami. Asmenys, kontaktavę su ligoniu ar lietę jo daiktus, izoliuojami ir stebimi 14 parų. Svarbiausia priemonė prieš raupus visada buvo vakcina. Jei kyla įtarimų, skiepijama – į raumenis suleidžiamas specifinis imunoglobulinas.