Išplėstinės slaugos praktikos slaugytoja Diana Ptašinskienė – viena pirmųjų Šiaulių krašte, turinti šios praktikos magistro diplomą ir licenciją. Jaunos medikės gyvenimas susiklostė taip, kad reikėjo keisti gyvenamąją vietą, atvykti su šeima į Šiaulius, kur šios naujoviškos ir perspektyvios profesijos slaugytojai dar laukia savo kompetencijų pritaikymo. Aukščiausios prabos slaugos specialistė, turinti bendrosios slaugos praktikos licenciją, išplėstinės slaugos praktikos licenciją bei operacinės slaugytojo specializaciją neabejoja, kad artimojoje ateityje turės galimybę realizuoti savo kompetencijas. Šiuo metu Diana Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba operacinės slaugytoja, medikų vadinama instrumentatore. Jai teko asistuoti kraujagyslių chirurgams pirmąkart ligoninėje atliktoje miego arterijos endarterektomijos operacijoje. Jaunai slaugos specialistei pravertė patirtis, įgyta LSMUL Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos operacinėje dirbant drauge su žymiausiais šalies kardiochirurgais ir angiochirurgais.
Operacija – ypatinga
Neseniai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atlikta pirmoji chirurginė miego arterijos operacija ir nemažai nuopelnų dėl šio reikšmingo įvykio tenka ir jai, operacinės slaugytojai Dianai Ptašinskienei. Kiekviena operacija yra komandinis darbas, tad net ir patyręs kraujagyslių chirurgas jos neatliktų sklandžiai bei kokybiškai, jei nebus šiam darbui pasirengusios operacinės slaugytojos.
„Miego arterijos operacijas Kauno klinikose atlikdavome dažnai, nes čia atvyksta pacientai iš visos Lietuvos. Tačiau Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgams, anesteziologams ir visam operacinės personalui tai buvo ypatinga diena. „Atsižvelgiant į mano instrumentavimo patirtį Kaune, man ši operacija buvo gerai žinoma, todėl operacijos metu jaučiausi ramiai ir užtikrintai, nes visos operacijos metu žinojau ne tik tai, kas yra šiuo metu atliekama, bet ir kas bus daroma toliau. Kartu su visa operuojančia komanda siekiau sudaryti optimalias sąlygas chirurgams ir maksimaliai prisidėti prie sėkmingos operacijos baigties. Sudėtinga operacija vyksta sklandžiai ir metodiškai tada, kai operuojantys chirurgai pasitiki slaugytoja, kuri puikiai išmano kraujagyslių operacijoms naudojamus instrumentus, kurie yra specifiniai ir su kuriais nedirba jokių kitų specializacijų chirurgai. Taip pat sklandžiai operacijos eigai svarbu kad slaugytoja ne tik išmano operacijos eigą, bet gali numatyti eigoje kylančias rizikas bei padėti chirurgui jų išvengti“.
Operacinės slaugytojai Dianai dažniausiai tenka dirbti su angiochirurgais. Angiochirurgijos sritis apima periferinių arterijų ligas, tad angiochirurgai atlieka šuntavimus kojose ir rankose, didžiojo dubens kraujagyslių šuntavimus, pilvinės aortos protezavimą, arterijos-veninės fistulės suformavimus, porto kateterių implantavimus. Taip pat angiochirurgai operuoja traumas patyrusius pacientus, kuriems patirtos traumos metu, nutrūkus arterijai, atliekamos rekonstrukcinės kraujagyslių operacijos. Gali būti atliekamos skubios viršutinės ar apatinės galūnių embolektomijos operacija, kurių metu kartu su chirurgais dirba ir operacinės slaugytojai. Torako – abdominalinės aneurizmos, pilvinės aortos aneurizmos plyšimai, bei miego arterijos endarterektomijos operacijos laikomos sudėtingiausiomis angiochirurgų kartu su operacinės slaugytojais atliekamos operacijos.
Mokosi ir iš kolegių
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra atliekamos pilvinės aortos aneurizmos bei miego arterijos endarterektomijos operacijos.
„Labai džiaugiuosi ligoninės angiochirurgais, kurie sėkmingai atlieka tokias sudėtingas operacijas, smagu, kad imasi žmonėms gyvybiškai reikalingų iniciatyvų ir naujovių. Medikui nėra geresnio jausmo, nei žinojimas, kad padėjai žmogui, kad buvai tos komandos dalimi, kuri suteikė jam gyvybiškai reikalingą pagalbą“ – pastebi jauna slaugytoja D. Ptašinskienė. Taip pat priduria, kad RŠL yra visos reikalingos sąlygos tiek pacientui, tiek chirurgams, kad būtų atliekamos šios sudėtingos operacijos.
Neretai operacinėje Dianai tenka dirbti su kitų, nei angiochirurgijos, srities chirurgais. „Nebijau prisipažinti, jei dar ne viską moku instrumentuojant kitokios srities operacijos metu. Labai vertinu tą, kad operacinėje mes draugiškai vieni kitiems padedame, dalinamės žiniomis bei patirtimi. ,,Visoms instrumentatorėms labai svarbu savo darbą atlikti kruopščiai ir kokybiškai“, – pedantiškumu kaip ir daugelis operacinės slaugytojų pasižyminčiai Dianai labai svarbu, kad darbas būtų atliktas nepriekaištingai: kad instrumentų staliukas būtų pilnai sukomplektuotas ir metodiškai sudėliotas, švarus, kad visur būtų sterilu. Penktoje operacinėje, kurioje dirba D. Ptašinskienė, neretai dirba su pilvo chirurgais Mindaugu Šatkausku bei Sigitu Paškevičiumi, kuriems tenka operuoti krūtų onkologiją. Slaugytoja asistuoja chirurgams atliekant limfmazgių biopsiją, mastektomijas, darant krūtų sektorines rezekcijas. Pasitaiko ir ekstrinių atvejų, kai į šią operacinę ateina dirbti ir traumatologai, urologai, loristai, todėl nuolat reikia būti pasirengusiai viskam. Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro operacinėje dirbančios operacinės slaugytojos – instrumentatorės, yra paskirstytos specializacijomis, todėl Diana teigia, kad pasitiki savo kolegėmis, ir jeigu nori pasikonsultuoti dėl sekančios operacijos, kreipiasi į savo koleges, kurios jai su malonumu padeda.
Perspektyvi profesija
Diana yra gimusi bei užaugusi Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Vilniuje Diana mokėsi Šv. Kristoforo vidurinėje, bei visus mokslo metus papildomai lankė meninės gimnastikos sporto mokyklą. Per ilgus metus mokymosi disciplinos bei sporto, Diana pradėjo domėtis medicina. Tai įtakojo ir tėvelių pasakojimai apie močiutę iš tėčio pusės. Močiutė buvo ilgametė didžiulės Vilniaus respublikinės infekcinės ligoninės vyriausioji slaugytoja, tad visa šeima labai ja didžiuodavosi ir gerbė.
„Aš nuo mažens norėjau būti operacinės slaugytoja. Jau nuo dvylikos metų labai domėjausi širdimi, jos anatomija, man visada atrodė, kad slaugytojos instrumentatorės darbas operacinėje yra aukščiausias slaugytojo profesijos lygmuo. Šį darbą matydavau filmuose ir svajojau būti operuojančios komandos dalimi“, – pasakoja D. Ptašinskienė apie savo vaikystės svajonę, kuri tapo realybe.
Siekiant šios svajonės Diana nusprendė studijuoti Lietuvos sveikatos mokslo universitete (LSMU), kur įgijo slaugos bakalauro diplomą ir išplėstinės praktikos slaugytojos magistrantūros studijų diplomą.
,,Turiu išplėstinės praktikos slaugytojo licenciją, kuri leidžia dirbti šį darbą“, – sako jauna slaugos specialistė, įgijusi kol kas dar retą, tačiau labai perspektyvią profesiją. Išplėstinė slaugos praktika – tai nauja mąstymo paradigma slaugoje, apimanti studijas, praktiką ir mokslą. Išplėstinė slaugos praktika orientuota į pacientą, o ne į užduočių vykdymą. Išplėstinės slaugos praktikos slaugytojas pasižymi platesniu ir sudėtingesniu kompetencijų spektru bei didesnėmis savarankiškumo ribomis. Pagal savo kompetenciją šie specialistai priima sprendimus savarankiškai. Pasak Dianos, slaugytojai turintys išplėstinės slaugos praktikos licenciją, gali dirbti tiek pirminiame, tiek antriniame, tiek tretiniame sveikatos priežiūros lygmenyse. Tapę išplėstinės praktikos slaugytojais, gali dirbti pagal pasirinktą veiklos modelį: savarankiškai, įgūdžių derinimo principu, tiek perimdami dalį gydytojų funkcijų. Šie slaugytojai gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas namuose, pirminėse ar stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, paliatyviosios pagalbos centruose, greitosios pagalbos stotyse ir kt. Pasak D. Ptašinskienės, šie specialistai palaiko pastovų kontaktą su esamais ir potencialiais pacientais, prižiūri pacientą pagal gydytojo paskirtą gydymo programą, atlieka diagnostinius ir prevencinius tyrimus, konsultuoja jų kompetencijos ribose, gali skirti ir tęstinį gydymą, atsako pacientui ir jų giminaičiams į svarbiausius su sveikata susijusius klausimus, gali papasakoti ir apie atliekamą ar jau atliktą operaciją, rekomenduotiną dietą, gali rekomenduoti tam tikrą fizinį aktyvumą, sudaryti skiepų programą, atlikti daugybę kitų svarbių, susijusių su žmogaus sveikatos gerinimu ir lygų prevencija, funkcijas. „Išplėstinės praktikos slaugytojas, kaip rašoma ir literatūroje ir ką jau patvirtino reali praktika, yra dešinioji gydytojo ranka. Esama kvalifikacija leidžia tokiam slaugos specialistui perimti didelę dalį sveikatos priežiūros sričių, palengvinant sudėtingą, labai atsakingą ir įtemptą gydytojo darbą, skiriant daugiau laiko ir dėmesio pacientui“, – su didžiule meile pasakoja Diana apie profesiją, kurią įgijo universitete.
Svarbu papildomai paminėti, kad išplėstinės praktikos slaugytojo specialybė reikalauja nuolatos domėtis naujausiomis medicinos disciplinų, farmacijos, chirurgijos, slaugos mokslų žiniomis bei gairėmis. Pasak Dianos šiai specialybei ypatingai svarbi profesinė praktika grįsta naujausiais moksliniais įrodymais. Pati Diana yra parašiusi keletą mokslinių straipsnių, kurie buvo publikuoti žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“. Tačiau labiausiai Diana didžiuojasituo, kad jos magistro darbas laimėjo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų asociacijos, Lietuvos mokslo tarybos projekte, kurio metu Diana pateikė svarbų vyresnio amžiaus pacientams ankstyvų simptomų vertinimą, t. y. išplėstinės pacientų apžiūros dėl įtariamos periferinių arterijų ligos vertinimo algoritmą, kurio tikslas buvo, ankstyvoji periferinių arterijų ligos diagnostika, pacientui kuo greičiau patekus pas kraujagyslių chirurgą. Dianos pateiktas ankstyvosios diagnostikos algoritmas naudojamas LSMUL Kauno klinikose, sėkmingai mažina dėl prastos kraujotakos reikalingos galūnių amputacijos riziką.
Gavusi diplomą jauna specialistė Kaune turėjo ne vieną viliojantį pasiūlymą dirbti išplėstinės praktikos slaugytoja bei dėstyti prestižiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tačiau pasiūlymų atsisakė dėl šeimos aplinkybių, taip pat turėdama karjeros viziją Šiauliuose.
Į operacinę – studijų metais
Atvykus studijuoti bendrosios praktikos slaugos bakalauro, Diana ne tik studijavo bet ir dirbo LSMUL Kauno klinikose. LSMUL Kauno klinikų Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos operacinėje ji ėmėsi nelengvo pagalbinio darbuotojo darbo. ,,Nebuvo lengva, bet tikrai vertėjo‘‘- Diana su šypsena veide prisimena apie būtent toje operacinėje pagalbinio darbuotojo darbą.
,, Sutikau labai daug nuostabių žmonių, gerų specialistų. Pamačiau, žmones, kuriems nuoširdžiai rūpi pacientai, kurie myli savo darbą. Ten jausdavausi svarbia komandos dalimi. Labai daug išmokau, daug pamačiau, ir tada tikrai žinojau širdyje, kad esu ten kur turiu būti. Ši patirtis man daug davė ne tik kaip būsimam slaugos specialistui, bet ir kaip žmogui, ar jaunai besivystančiai asmenybei. Žavėdavausi kiekvienu darbuotoju, bei didžiuodavausi, kad turiu galimybę dirbti su jais‘‘
Pabaigus bendrosios praktikos slaugytojo bakalauro studijas, Diana įgijo operacinės slaugytojo specializaciją bei prisijungė prie kolektyvo jau kaip operacinės slaugytoja – instrumentatorė.
Nors svajonė būti operacinės slaugytoja išsipildė, tačiau Diana, siekdama išplėsti savo profesines žinias bei kompetencijas, tęsė mokslus LSMU išplėstinės praktikos slaugytojos magistrantūroje. „Išsirinkau pirminės sveikatos priežiūros grandį, nes operacijų metu pamačiau, kad pirminės sveikatos priežiūros grandis yra labai svarbi priešoperaciniam, operaciniam ir pooperaciniam laikotarpiui: t. y. ligų prevencija, paciento paruošimas, vaistų vartojimas, gretutinės ligos ir jų monitoravimas, mityba, žalingų įpročių koregavimas bei kt. Prieš, per ir po operacijos tai yra nepaprastai svarbi paciento priežiūra dėl jo individualių savybių ir poreikių, pvz. nutukimo, gretutinių lygų, yra labai svarbus rizikos veiksnių modifikavimas, švaros, sterilumo laikymasis. „Aš padariau tokią sąsają, kad jei žmogus pirminėje sveikatos priežiūros grandyje būtų sveikesnis, ar geriau paruoštas intervenciniam chirurginiam gydimui, atsižvelgiant į jo individualumą, tai ir jo operacijos rezultatai būtų geresni. Taip pat būtina akcentuoti ir pačiam pacientui, kad jo vaidmuo prieš operaciniame ir pooperaciniame laikotarpyje yra labai svarbus, pvz. prieš operaciją žalingų įpročių (kaip rūkymas) modifikavimas sumažintų galimų prieš ar po anestezijos komplikacijų riziką, kaip ir laiku geriami vaistai gali sumažinti operacinio ar pooperacinio kraujavimo riziką“, – sako jauna specialistė
Darbas operacinėje – nenuspėjamas
Pagrindinės operacinės slaugytojos darbas – tinkamai asistuoti operuojantiems kardiochirurgams ir angiochirurgams. Diana pripažįsta, kad jai buvo didelė garbė kartu dirbti su geriausiu Lietuvoje kardiochirurgu prof. Rimantu Benečiu. Gerbiamas profesorius daug ko mokė operacinės slaugytojas, sakydamas, kad operacinės slaugytoja yra ne mažiau svarbi už operuojantį chirurgą, kaip ir chirurgas operacinės slaugytojas turi žinoti paciento anatomiją, fiziologiją, gretutines ligas, labai gerai išmanyti operacijos eigą. „Žiūrėdamos į paciento širdį ar į operuojamąją vietą, mes žiūrime į chirurgo rankas, stebime jo veiksmus ir net kartais emocijas, ir žinome į priekį, kokie žingsniai bus atliekami“, – pasakoja slaugytoja ne tik apie įprastas operacijas, bet ir netikėtas situacijas, kai reaguoti reikia staigiai.
Kardiochirurgija – labai preciziškos, aukščiausio sudėtingumo lygio operacijos, kurios metu sustabdoma širdis, tad reikalingas ir greitis, ir mąstymas. Turėdama didelę garbę ir labai aukšto lygio mokyklą, dirbdama su prof. Rimantu Benečiu, prof. Povilu Jakuška, kraujagyslių chirurgu doc. Linu Velička bei kitais medicinos grandais net gi iš užsienio šalių, Diana jaučiasi puikiai pasirengusi dirbti operacinėje, kur šiuo metu dirba atvykusi į Respublikinę Šiaulių ligoninę.
Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro penktoji operacinė, kurioje paskirta dirbti Diana ypatinga tuo, kad joje atliekamos visų specializacijų operacijos. Šioje operacinėje dirba abdominaliniai chirurgai, kraujagyslių chirurgai, traumatologai, neurochirurgai, urologai, ir net loristai.
Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centro operacinėje dirbančios instrumentatorės specializuojasi į tam tikras sritis, kas gerina darbo kokybę. „Kai operacinės slaugytoja specialiai orientuota, tada ir gydytojo darbas yra greitesnis, tarpusavio santykis geresnis. Tai mažina operacijos trukmę ir gerina rezultatus, trumpina anestezijos trukmę, ir pacientui yra pastebimai geriau“, – vertina D. Ptašinskienė nelengvą slaugytojos darbą operacinėje.
Kaip ir kiekviena operacinės slaugytoja, atėjus į darbą pasidomi dienos planu ir ruošiasi pirmai operacijai: sudedami instrumentai, siūlai, priemonės visos dienos operacijoms, įsitikinama, ar priemonės sterilios, ar pakuotės sandarios. Taip pat pagalvojama apie priemones visam mėnesiui, tad tenka nuolat domėtis naujomis alternatyvomis ar naujovėmis. Pasak Dianos, operacinės slaugytojos atlieka darbą, kuris ne visada yra matomas ar įvertinamas, tačiau niekas neleis paneigti fakto, kad be operacinės slaugytojo žinių, įgūdžių ar pasiruošimo neįvyks nei viena operacija. Pajuokaujant Diana priduria: ,, Mes – operacinės slaugytojai pradedam ir užbaigiam operaciją, operaciją pradedam atidarant sterilų instrumentų rinkinį, o sutvarstydamos operacinio pjūvio vietą, operaciją užbaigiam. Noriu paraginti tiek visuomenę, tiek gydymo įstaigas, tiek gydytojus chirurgus nepamiršti, įvertinti ir pagirti kartu su jumis dirbančias operacinės sslaugytojos, jos to tikrai nusipelnė‘‘.
Į Šiaulius – paskui vyrą
Kurdama gyvenimo planus Diana negalvojo, kad jai teks asistuoti kitos srities chirurgams – ne kardiochirurgams ir angiochirurgams, kaip niekada nebūtų pagalvojusi, kad jai teks atvykti gyventi ir dirbti į Šiaulius. „Planavau dirbti, gyventi ir pasenti Kaune. Nors esu vilnietė, pamilau Kauną, turėjau svajonių darbą, draugų, turėjau susikūrusi visą savo rutiną, savo pasaulėlį, kuris mane pilnai tenkino“, – su šiokia tokia nostalgija kalba jauna medikė, pasirinkusi ne garantuotą karjerą, bet asmeninę laimę.
Dar mokydamasi bakalauro slaugos studijose, atlikdama praktiką LSMUL Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, Diana susipažino su rezidentūrą studijuojančiu būsimuoju kraujagyslių chirurgu Tomu Ptašinsku. Prieš trejus metus susituokę abu planavo gyventi Kaune. Tačiau Tomas, apsvarstęs galimybes ir perspektyvas, nutarė įsidarbinti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, todėl jauna šeima atvyko į Saulės miestą.
„Šiauliuose mes kuriame savo gyvenimą tarsi iš naujo, neturime čia artimųjų, draugai taip pat liko Vilniuje bei Kaune. Darbas gelbsti mus nuo nostalgijos, adaptacijos problemų, nes jo dėka mezgasi naujos pažintys, bendrystė, iš naujo formuojasi buitis ir gyvenimo įpročiai. Atviraudama pasakysiu, kad pradžioje tikrai buvo labai sunku adaptuotis naujoje darbo ir gyvenimo vietoje, dabar palaipsniui priprantame ir stengiamės vertinti savo ateitį Šiauliuose su optimizmu“ – su nostalgijos gaidele, tačiau nestokojanti energijos ir su dideliu entuziazmu bei pozityvu pasakoja jauna slaugytoja ir siekia surasti čia savo vietą, kur galėtų išnaudoti visus savo įgytus gebėjimus, žinias ir patirtį.
Nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro operacinėje dirbanti išplėstinės slaugos praktikos slaugytoja Diana Ptašinskienė – viena pirmųjų Šiaulių krašte, turinti šios praktikos magistro diplomą ir licenciją.
Zitos Katkienės nuotr.
Pranešimą paskelbė: Zita Katkienė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ
