INFEKCINĖ MONONUKLEOZĖ

Infekcinė mononukleozė arba monocitinė angina (mononucleosis infectiosa) – tai ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina, limfmazgių ir blužnies padidėjimu, būdingais kraujo pakitimais.

Ligos priežastys

Manoma, kad šios ligos sukėlėjas yra Epštein-Bar virusas, priklausantis herpes virusų grupei. Užsikrečiama nuo sergančiojo infekcine mononukleoze žmogaus. Manoma, kad užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu (pvz., bučiuojantis, naudojantis tais pačiais stalo įrankiais) . Virusai plinta ir oru, ligoniui kalbant, čiaudint, kosint.

Užkratas į organizmą patenka pro burnos ir nosiaryklės gleivinę, sukelia nosiaryklės ir kaklo limfmazgių uždegiminę reakciją. Toliau infekcija plinta per audinių skystį bei kraują ir sukelia viso organizmo limfinės sistemos, blužnies ir kepenų, kaulų čiulpų reakciją.

Dažniausiai infekcine mononukleoze serga vaikai ir jauni žmonės. Imlumas infekcijai priklauso nuo žmogaus organizmo imuniteto – atsparumo infekcinėms ligoms.

Šia liga susirgti galima visus metus, dažniau rudenį ir žiemą. Infekcija greičiau plinta dideliuose kolektyvuose: mokyklose, kariuomenės daliniuose, bendrabučiuose.

Simptomai

Ligos eiga

Dažniausiai liga prasideda ūmiai – labai padidėja temperatūra, krečia šaltis, skauda gerklę ir galvą, „laužo” kaulus. Gali atsirasti negausus bėrimas rausvomis dėmelėmis ant veido, liemens, ir galūnių. Oda ir gleivinė kartais truputį pagelsta. Dažniausias ligos simptomas, be karščiavimo, yra daugelio, ypač kaklo, pažastų ir rečiau kirkšnių limfmazgių padidėjimas. Jie būna nuo žirnio iki riešuto dydžio. Blužnis, kepenys taip pat padidėja. Prasideda angina, panaši į difterinę. Tonzilės, adenoidai, nosiaryklės gleivinė paburksta, ant tonzilių atsiranda plėvinis, gelsvai pilkas, sunkiai nuimamas apnašas. Gali būti dantenų, burnos gleivinės uždegimas. Anginos ir limfadenito įkarštyje ligonių, ypač vaikų, išvaizda būdinga: jie prasižioję, kvėpuoja pro burną, kalba pro nosį, veidas paburkęs ir kartais net ryškiai patinęs dėl limfos stazės, kaklas deformuotas dėl padidėjusių limfmazgių.

Ligos eiga gali būti sunki, vidutinė ir lengva. Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 4-30 dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka taip vadinamas inkubacinis (slaptasis) periodas. Kartais liga prasideda bendru negalavimu, nuo kelių dienų ir net iki 2 savaičių. Dažniau infekcinės mononukleozės pradžia būna ūminė. Temperatūra kelias dienas gali būti pastoviai aukšta, vėliau nukrinta ir aukščiau 38 oC nepakyla. Karščiuojama nuo 2-7 iki 20 dienų. Trečią dieną prasideda angina.

Temperatūrai mažėjant, paprastai silpnėja ir išnyksta anginos reiškiniai. Limfadenitas galutinai išnyksta tik po kelių savaičių ir net po 3-6 mėnesių. Kartu sumažėja kepenys, blužnis.

Kartais sergant būna tik neaukšta temperatūra, neryškus limfadenitas ir būdingų kraujo pakitimų.

Komplikacijos

Infekcinė mononukleozė gali komplikuotis burnos gleivinės uždegimu (stomatitu) , galvos smegenų ir jų dangalų uždegimu (meningoencefalitu) , inkstų uždegimu.

Tyrimai

Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriame randama leukocitų kiekio padidėjimas, limfocitų ir monocitų padaugėjimas. Eritrocitų nusėdimo greitis nelabai padidėja.
Diagnozei patikslinti atliekamas specialus kraujo tyrimas – vadinamajai Paulio-Bunelio-Davidsono ar Hofo-Bauerio reakcijai ištirti.

Gydymas

Atsiradus pirmiems ligos požymiams, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Ligoniai dažniausiai gydomi namuose pagal gydytojo nurodymus, sunkesniais atvejais guldomi į ligoninę.
Kol pacientas karščiuoja, rekomenduojama gulėti lovoje.

Specifinio infekcinės mononukleozės gydymo nėra, vaistai skiriami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus: jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5oC, skauda galvą, duodama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., paracetamolio) , jei yra bakterinės infekcijos pavojus, skiriami antibiotikai (benzilpenicilino, tetraciklino grupės) , jei ligos eiga labai sunki keletą dienų skiriami geriami gliukokortikoidai (prednizolonas) , jei atsiranda alergijos požymių, skiriami antihistamininiai preparatai

Būtina duoti gerti daug skysčių, vartoti vitaminus.
Burną, ypač pavalgius, skalaukite ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.

Patarimai

Profilaktika

Ligonį reikėtų izoliuoti ir patikrinti su juo bendravusius žmones.
Stiprinti organizmo atsparumą infekcinėms ligoms – racionaliai maitintis, laikytis dienos režimo, grūdintis.