Infekcinės ir parazitinės ligos,  Ligos

DIFTERIJA

Difterija (diphteria) yra ūmus infekcinis susirgimas, pasireiškiantis organizmo apsinuodijimu, vidaus organų bei nervų sistemos pažeidimu ir uždegiminiu procesu, kurio metu sukėlėjo buvimo vietoje susidaro būdingos plėvės (gr. diphtera – plėvė) .

Ligos priežastys
Ligą sukelia nejudri, plona, lazdelės formos bakterija Corynebacterium diphtheriae, kuri išskiria stiprų toksiną, sukeliantį organizmo apsinuodijimą, vidaus organų ir nervų sistemos pažeidimą. Infekcijos šaltinis yra ligonis ar sveikas bakterijų nešiotojas. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu ir su dulkėmis. Serga visi, neturintys imuniteto sukėlėjui ar jo toksinui. Sumažėjus visuomenės dėmesiui skiepijimuisi, padidėjo sergamumas difterija.
Simptomai
  • Karščiavimas
  • Skausmas ryjant
  • Bendras silpnumas
  • Apnašai ant tonzilių
  • Gleivinės paraudimas
  • Limfmazgių padidėjimas
  • Nemalonus kvapas iš burnos
  • Sausas kosulys
  • Užkimęs balsas
  • Dusulys
  • Ligos eiga
    Liga pasireiškia 2-9 dieną po užsikrėtimo. Pagal plėvių susidarymo vietą išskiriamos nosiaryklės, gerklų, nosies, akių, lytinių organų, odos ir žaizdų difterijos formos.
    Dažniausia yra tonzilių difterija. Ji prasideda nedideliu karščiavimu, skausmu ryjant, silpnumu, apetito stoka, galvos skausmu. Ant vienos arba abiejų tonzilių susidaro pilkai balkšvas, į ištisinį storą apnašą suliejantis, tampriai su gleivine surištas apnašas. Apnašą sunku nubraukti nuo gleivinės, o jei pavyksta, lieka pažeistas paviršius. Pažeisti audiniai patinę su ryškiai apibrėžtu paraudimu aplink apnašą. Padidėja, tampa skausmingi kaklo limfmazgiai. Apnašui plintant už tonzilių ribų stiprėja intoksikacija, kyla temperatūra, prasideda vėmimas, iš burnos sklinda saldžiai šleikštus kvapas. Piktybinei nosiaryklės difterijai būdinga sunki eiga, temperatūra iki 40ºC, vangumas, besikartojantis vėmimas, blaškymasis. Nosiaryklės gleivinė būna labai patinusi, ją plačiai dengia plėvės. Užgula nosį. Kaklo limfmazgiai labai padidėja, tampa skausmingi, kaklas patinsta, bet neparausta. Plėvėms išplitus į gerklas, vystosi gerklų difterija vadinama krupu (angl. croup – kriokti) . Šia difterijos forma galima susirgti ir nuo pat pradžių. Gerklų difterijos metu būna sausas lojantis kosulys, balsas prikimsta ir per kelias dienas visai išnyksta. Ryškėja kriokimas, sunkėja įkvėpimas, kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai raumenys. Veidas išblykšta, lūpos pamėlsta, užeina priepuolinis dusulys. Plėvės gali slinkti žemyn į bronchus. Tokiam ligoniui būtina skubi medicininė pagalba, kitaip jis gali mirti nuo uždusimo. Sunkiausia yra žaibinė difterijos forma, pasireiškianti sąmonės sutrikimu, traukuliais.
    Laiku nustačius ligą ir pradėjus specifinį gydymą, pasveikstama, ligos formos būna lengvesnės, rečiau vystosi komplikacijos. Sveikimo periodas, išnykus ligos požymiams, trunka iki 2-3 mėnesių.

    Komplikacijos
    Difterija neretai komplikuojasi toksiniu širdies raumens pažeidimu (miokarditu) , kuriam būdingi širdies nepakankamumo reiškiniai, ritmo sutrikimai. Toksinio inkstų pakenkimo metu, inkstų nepakankamumas išsivysto retai. Gana dažna komplikacija yra vieno ar kelių nervų pažeidimas, dėl ko gali atsirasti žvairumas, nosinis balso tembras, geriant pro nosį gali tekėti skystis, kilti mimikos raumenų, vangūs galūnių, liemens, kvėpavimo raumenų paralyžiai. Gali vystytis toksinis šokas, plaučių uždegimas. Sergant kvėpavimo takų difterija galima uždusti.
    Tyrimai
    Difterija diagnozuojama paneigus dažniau pasitaikančius susirgimus, remiantis apžiūros duomenimis, įvertinus epidemiologinę situaciją. Sukėlėjas nustatomas mikroskopu, tiriant susidariusius apnašus, auginant sukėlėją specialiose terpėse. Diagnozė konstatuojama, nustačius didėjančią antikūnų prieš difterijos toksiną koncentraciją sergančiojo kraujo serume.
    Gydymas
    Įtarus difteriją, ligonis skubiai guldomas į ligoninę. Kuo ankščiau, nelaukiant laboratorinio diagnozės patvirtinimo, ligoniui į raumenis ar į veną švirkščiama serumo nuo difterijos. Jis neutralizuoja tik laisvą, su audiniais nesusijungusį toksiną. Serumo dozė priklauso nuo ligos formos, sunkumo ir ligos dienos. Prieš serumo suleidimą odos mėginiu patikrinamas ligonio jautrumas jam. Visais atvejais, taip pat ir bakterijų nešiotojams, skiriami antibiotikai (eritromicinas, penicilinas) . Toksinių difterijos formų gydymui taikomos intoksikaciją mažinančios priemonės, skiriami gliukokortikoidai. Taip pat gydomos ligos komplikacijos. Esant širdies raumens pažeidimui, būtinas griežtas lovos režimas, skiriami širdies raumens funkciją gerinantys preparatai. Ligonis, kuriam sutrikęs rijimas, maitinamas pro zondą. Krupo metu, kai gresia uždusimas, siekiant atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą, į trachėją įkišamas vamzdelis.
    Patarimai
    Profilaktika
    Ligonio bute atliekama dezinfekcija. Su ligoniu bendravę žmonės tikrinami, ar nėra ligą sukeliančių bakterijų nešiotojai. Pasveikusieji išrašomi, jei atliekant tyrimus, 2 kartus iš eilės neišauginamos ligą sukeliančios bakterijos. Difterijos profilaktika vykdoma pagal skiepijimų kalendorių difteriniu anatoksinu (specifinių antikūnų susidarymą sukeliančiu nukenksmintu difterijos toksinu) . Vaikai nuo difterijos skiepijami 3, 4,5, 6 , 18 mėn., 6-7 metų, 15-16 metų amžiuje. Pakartotinai skiepyti būtina kas 10 metų.