„Jeigu mes, vyrai, iki 50 metų išsaugojome sveiką prostatą, ar galima sakyti, kad visi pavojai jau baigėsi? Toli gražu – ne! Pusė visų 50-mečių vyrų turi gerybinį prostatos išvešėjimą, du trečdaliai šia liga serga sulaukę 60-80 metų, o 90-mečiai beveik visi turi padidėjusią prostatą,” – sako hab. m. daktaras profesorius Balys Dainys.
Priešinė liauka arba prostata (lot. prostata) – tai graikinio riešuto dydžio vyro lytinė liauka. Prostatos audiniai apsupa šlaplės (kanalo, kuris jungia šlapimo pūslę su varpos galvute) viršutinę dalį ir priglunda prie šlapimo pūslės. Liauka yra mažajame dubenyje už gaktos, o jos užpakalinis paviršius atgręžtas į tiesiąją žarną. Prostatą turi tik vyrai.
Gerybinis prostatos išvešėjimas
Tai prostatos padidėjimas, kurį sukelia aplink šlaplę esančių prostatos liaukų išvešėjimas. Tai – gerybinis auglys. Ši liga dar vadinama prostatos adenoma, prostatos hiperplazija, prostatos hipertrofija. Vešant liaukiniam audiniui, susidaro įvairaus dydžio mazgai, kurie deformuoja ir padidina prostatą (kartais net kelis kartus.)
Adenomos priežastys
Šios ligos priežastis aiškina kelios teorijos.
Viena populiariausių šiuo metu – hormonų pusiausvyros sutrikimo teorija. 45-55 metų vyro organizmas pereina į fiziologinę lytinės sistemos ramybę: sumažėja vyriško hormono testosterono, sutrinka kitų lytinių hormonų pusiausvyra, kuri ir skatina prostatos audinio išvešėjimą.
Kita teorija sako, kad dėl amžiaus didėjant aterosklerozei, dubens arterijos siaurėja, prostata blogiau aprūpinama krauju, nebegali normaliai funkcionuoti, todėl padidėja.
Požymiai, leidžiantys įtarti adenomą
Pirmieji ligos požymiai, susiję su šlapinimosi sutrikimu.
Vyrai pastebi, kad šlapinantis eina dažniau nei anksčiau, o pajutę norą šlapintis, sparčiau ieško tualeto.
Labai būdingas požymis – šlapinimasis naktį. Pradžioje reikia keltis kartą, vėliau 2-3 kartus, o nesigydant – net kas valandą.
Kadangi prostata apsupa šlaplę, išvešėję prostatos audiniai ją spaudžia ir siaurina. darosi vis sunkiau šlapintis. Vyrai sako, kad ryte tenka ilgiau pastovėti, kol pradeda bėgti šlapimas, be to sunku iki galo pasišlapinti, atsiranda pojūtis, kad šlaplė neištuštinta.
Dėl tos pačios priežasties susilpnėja šlapimo srovė. Ilgainiui jos „trajektorija” gali taip pablogėti, kad tenka saugoti „saugoti batų galus”.
Ar galima nekreipti dėmesio į šiuos požymius?
Jokiu būdu! Jeigu nekreipsite į juos dėmesio, gali prasidėti komplikacijos:
sunkėjant šlapimo nutekėjimui, galiausiai šlapimas gali visiškai susilaikyti. Tokiu atveju kuo greičiau kreipkitės į gydytoją urologą, nes reikia griebtis skubių priemonių šlapimo pūslei ištuštinti.
Į ne visai ištuštintą pūslę lengviau patenka bakterijos – gali prasidėti šlapimo pūslės ar net inkstų uždegimas.
Dėl šlapimo sąstovio pūslėje neretai susidaro akmenys.
Kas išprovokuoja visišką šlapimo susilaikymą?
Trys dažniausios priežastys:
peršalimas, atrus maistas ir alkoholis.
Dėl šių veiksnių paburksta gerybiškai išvešėjusi prostata, o to pakanka, kad pasunkėjęs šlapinimasis apskritai nutruktų.
Kada vyrai turėtų kreiptis į gydytoją?
Būtinai kreipkitės pajutę pirmuosius ligos požymius. O vyrams, sulaukusiems 45 metų (tiems, kurių giminaičiai sirgo šia liga, nuo 40 metų) , patartina profilaktiškai vieną kartą per metus apsilankyti pas urologą.
Dažnai vyrai vengia eiti pas urologą dėl gydytojo atliekamų tyrimų…
Ir visai be reikalo.
Prostatos čiuopimas per išeinamąją angą vadinamasis rektalinis tyrimas) yra psichologiškai nemalonus, bet visai neskausmingas. Jis suteikia labai vertingos informacijos.
Be šio tyrimo, gydytojas gali dar paskirti prostatos ultragarsį tyrimą.
Galbūt reikės specialaus kraujo tyrimo.
Jeigu kyla abejonių, ar nėra prostatos vėžio, siūloma prostatos biopsija (plona adata per tiesiąją žarną arba per tarpvietę paimama prostatos audinio) . Tyrimas neskausmingas, nes prieš įduriant, atliekamas vietinis nuskausminimas.
Šiuolaikinės gydymo galimybės
Yra gausybė vaistų, skirtų gerybiniams prostatos išvešėjimui gydyti. Gydytojas individualiai juos parinks kiekvienam ligoniui. Pradėję gydytis patys, galite ne tik nesulaukti pageidaujama rezultato, bet ir pakenkti sveikatai. Jeigu gydymas vaistais neduoda rezultatų, arba atsirado komplikacijų, reikės operacijos.
Be abejo, tiek sveiką, tiek sergančią prostatą reikia sugoti patiems.
