Migrena – tai nežinomos kilmės epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių , virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų.
Ligos priežastys
Iki šių dienų nėra žinomos migreną sukeliančios priežastys. Manoma, kad jai atsirasti reikšmės turi paveldimumas ir šie provokuojantys faktoriai: stresas, nuovargis, miego-būdravimo režimo nesilaikymas, alkoholis, kai kurie maisto produktai (kakava, šokoladas, riešutai, fermentinis sūris, raudonas vynas) , badavimas, staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai.
Simptomai
Ligos eiga
Migrenos pagrindinis simptomas yra priepuolinis galvos skausmas. Tarp priepuolių pacientai paprastai jaučiasi visiškai sveiki. Iš viso skiriamos 7 migrenos rūšys. Išskiriamos keturios migrenos priepuolio stadijos:
· Prodromas (šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, kalbos sutrikimai, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, norėjimas tam tikro maisto, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas, tingumas) – simptomai pasireiškia per kelias valandas ar dienas prieš galvos skausmą;
· Aura (tai neurologinių židininių simptomų atsiradimas prieš galvos skausmą) – simptomai paprastai atsiranda per 5-20min. ir trunka ne ilgiau kaip 60min., pasireiškia matymo įvairiais sutrikimais, įvairių kūno vietų aptirpimu, paralyžiais. Tam pačiam ligoniui gali pasireikšti kelios aurų rūšys.
· Galvos skausmas – būdingas priepuolinis, vienos galvos pusės, pulsuojančio pobūdžio, sustiprėjantis fizinio krūvio metu galvos skausmas, kuris, užtrukus priepuoliui, gali apimti visą galvą. Skausmą lydi pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai, gali atsirasti neryškus matymas, alkio jausmas, padažnintas šlapinimasis, nosies gleivinės paburkimas, padidėjęs prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, sutrinka dėmesio koncentracija. Skausmas gali trukti 4-72 val., jei skausmas užtrunka daugiau kaip tris paras, tuomet diagnozuojama migreninė būklė.
· Sveikimo stadija – tai galutinė migrenos priepuolio stadija, jos metu galvos skausmas mažėja ir praeina, tačiau kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas.
Migrenos priepuolių dažnis labai įvairus – nuo kelių per visą gyvenimą iki kelių per savaitę. Taikant gydymą, laikantis režimo, priepuoliai tampa retesni. Pastebėta, kad daliai pacienčių priepuoliai suretėja nėštumo metu. Taip pat priepuoliai suretėja vyresniame amžiuje, sumažėja jų intensyvumas.
· Prodromas (šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, kalbos sutrikimai, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, norėjimas tam tikro maisto, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas, tingumas) – simptomai pasireiškia per kelias valandas ar dienas prieš galvos skausmą;
· Aura (tai neurologinių židininių simptomų atsiradimas prieš galvos skausmą) – simptomai paprastai atsiranda per 5-20min. ir trunka ne ilgiau kaip 60min., pasireiškia matymo įvairiais sutrikimais, įvairių kūno vietų aptirpimu, paralyžiais. Tam pačiam ligoniui gali pasireikšti kelios aurų rūšys.
· Galvos skausmas – būdingas priepuolinis, vienos galvos pusės, pulsuojančio pobūdžio, sustiprėjantis fizinio krūvio metu galvos skausmas, kuris, užtrukus priepuoliui, gali apimti visą galvą. Skausmą lydi pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai, gali atsirasti neryškus matymas, alkio jausmas, padažnintas šlapinimasis, nosies gleivinės paburkimas, padidėjęs prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, sutrinka dėmesio koncentracija. Skausmas gali trukti 4-72 val., jei skausmas užtrunka daugiau kaip tris paras, tuomet diagnozuojama migreninė būklė.
· Sveikimo stadija – tai galutinė migrenos priepuolio stadija, jos metu galvos skausmas mažėja ir praeina, tačiau kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas.
Migrenos priepuolių dažnis labai įvairus – nuo kelių per visą gyvenimą iki kelių per savaitę. Taikant gydymą, laikantis režimo, priepuoliai tampa retesni. Pastebėta, kad daliai pacienčių priepuoliai suretėja nėštumo metu. Taip pat priepuoliai suretėja vyresniame amžiuje, sumažėja jų intensyvumas.
Komplikacijos
Skiriamos dvi pagrindinės migrenos komplikacijos:
Ų Migreninė būklė;
Ų Migreninis smegenų infarktas.
Tačiau be šių pagrindinių komplikacijų dažnai pasikartojantys migrenos priepuoliai gali rimtai sutrikdyti kasdienę pacientų veiklą, sumažinti darbingumą, sukelti depresijos simptomus.
Ų Migreninė būklė;
Ų Migreninis smegenų infarktas.
Tačiau be šių pagrindinių komplikacijų dažnai pasikartojantys migrenos priepuoliai gali rimtai sutrikdyti kasdienę pacientų veiklą, sumažinti darbingumą, sukelti depresijos simptomus.
Tyrimai
Labai svarbus klinikinis ligonio tyrimas – auros metu galima stebėti atsirandančius neurologinius simptomus.
Svarbu pildyti specialų migrenos dienyną, kuriame registruojamas priepuolių dažnis, trukmė, galvos skausmo intensyvumas, lydintys simptomai, negalios laipsnis, provokuojantys priepuolį veiksniai. Toks dienynas padeda gydytojui parinkti optimalų gydymą bei įvertinti skiriamų vaistų efektyvumą.
Paprastai migrenos diagnozei nustatyti pakanka detalaus ligonio ištyrimo bei tikslios galvos skausmų anamnezės, tačiau migrenos tipo galvos skausmus gali simuliuoti kiti organiniai centrinės nervų sistemos susirgimai, todėl, atsiradus nuolat pasikartojantiems galvos skausmams, reikalingi papildomi tyrimai. Atliekami neurovizualiniai galvos smegenų tyrimai – galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, tiriamas akių dugnas, registruojama elektroencefalografija. Sergančiam migrena pacientui, šių tyrimų metu jokių sutrikimų nenustatoma.
Svarbu pildyti specialų migrenos dienyną, kuriame registruojamas priepuolių dažnis, trukmė, galvos skausmo intensyvumas, lydintys simptomai, negalios laipsnis, provokuojantys priepuolį veiksniai. Toks dienynas padeda gydytojui parinkti optimalų gydymą bei įvertinti skiriamų vaistų efektyvumą.
Paprastai migrenos diagnozei nustatyti pakanka detalaus ligonio ištyrimo bei tikslios galvos skausmų anamnezės, tačiau migrenos tipo galvos skausmus gali simuliuoti kiti organiniai centrinės nervų sistemos susirgimai, todėl, atsiradus nuolat pasikartojantiems galvos skausmams, reikalingi papildomi tyrimai. Atliekami neurovizualiniai galvos smegenų tyrimai – galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, tiriamas akių dugnas, registruojama elektroencefalografija. Sergančiam migrena pacientui, šių tyrimų metu jokių sutrikimų nenustatoma.
Gydymas
Vaistus turi skirti gydytojas.
Skiriamas migrenos priepuolio bei profilaktinis gydymas.
· Migrenos priepuolio gydymas:
1. pacientui rekomenduojama gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje;
2. skiriami galvos skausmą ir kitus migrenos simptomus mažinantys vaistai:
a) analgetikai;
b) nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas, ketoprofenas ir kt.) ;
c) triptanai (sumatriptanas, rizatriptanas, zolmitriptanas ir kt.) ;
d) skalsių preparatai;
e) pykinimą, vėmimą slopinantys vaistai.
· Profilaktinį gydymą sudaro:
1. galvos skausmą provokuojančių veiksnių pašalinimas (tam tikrų maisto produktų, ydingo režimo, alkoholio) ;
2. psichoterapija;
3. fizinė terapija (masažas, tempimo pratimai,) ;
4. akupunktūra;
5. medikamentinis gydymas (propranololis, amitriptilinas, verapamilis, valproino rūgštis) .
Skiriamas migrenos priepuolio bei profilaktinis gydymas.
· Migrenos priepuolio gydymas:
1. pacientui rekomenduojama gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje;
2. skiriami galvos skausmą ir kitus migrenos simptomus mažinantys vaistai:
a) analgetikai;
b) nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas, ketoprofenas ir kt.) ;
c) triptanai (sumatriptanas, rizatriptanas, zolmitriptanas ir kt.) ;
d) skalsių preparatai;
e) pykinimą, vėmimą slopinantys vaistai.
· Profilaktinį gydymą sudaro:
1. galvos skausmą provokuojančių veiksnių pašalinimas (tam tikrų maisto produktų, ydingo režimo, alkoholio) ;
2. psichoterapija;
3. fizinė terapija (masažas, tempimo pratimai,) ;
4. akupunktūra;
5. medikamentinis gydymas (propranololis, amitriptilinas, verapamilis, valproino rūgštis) .
Patarimai
Tinkamą migrenos gydymą gali parinkti tik gydytojas. Klaida – gydytis pačiam vartojant visus po ranka pasitaikančius nuskausminančius vaistus. Į migreną panašius galvos skausmus gali simuliuoti kiti rimti neurologiniai susirgimai.
Profilaktika
Rekomenduojama laikytis miego-būdravimo, darbo-poilsio režimo, vengti maisto produktų, provokuojančių galvos skausmus, nepamiršti, kad nikotinas, piktnaudžiavimas alkoholiu provokuoja galvos skausmų priepuolius, reguliariai atlikti fizinius pratimus.