Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Normalias nervines skaidulas apsupa daug lipidų ir baltymų turintis dangalas – mielinas. Išsėtinės sklerozės metu šis dangalas irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai; vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė) , lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga pavadinta išsėtine (daugine) skleroze.
Išsėtines skleroze serga daugiau nei 1 milijonas žmonių visame pasaulyje. Ligos simptomai retai pasireiškia anksčiau nei 10 metų amžiuje, dažniausiai atsiranda 20-40 metų, retai vyresniam kaip 50 metų asmeniui. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2) . Apibrėžtas geografinis paplitimas: dažniau pasitaiko šalto klimato teritorijose, gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
Ligos priežastys
Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Šiandieniniais duomenimis, išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama. Diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti. Artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti, nei kiti žmonės, pvz., sergant vienam iš identiškų dvynių, kito rizika susirgti yra 1:4. Ligonių vaikų rizika kada nors susirgti išsėtine skleroze – 0,5-3 proc., o bendrosios populiacijos – 0,1 proc.
Simptomai
Ligos eiga
Būdingas ligos bruožas – neurologinių simptomų išsibarstymas lokalizacijos ir laiko atžvilgiu. Specifinių, tik šios ligos metu atsirandančių simptomų nėra, tačiau kai kurie simptomai yra labiau įprasti ir dažnesni. Kiekvieno ligonio simptomų kompleksas yra individualus. Liga dažniausiai prasideda galūnių nusilpimu, jutimo sutrikimais, vienpusiu regos pablogėjimu, rečiau kitais reiškiniais.
Klasikiniais išsėtinės sklerozės simptomais laikomi:
a) motoriniai sutrikimai: galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius) , raumenų įtampa (spastiškumas) ;
b) jutimo pakitimai: užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas;
c) pusiausvyros sutrikimai: mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas;
d) regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis;
e) šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai;
f) nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija.
Klasikiniais išsėtinės sklerozės simptomais laikomi:
a) motoriniai sutrikimai: galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius) , raumenų įtampa (spastiškumas) ;
b) jutimo pakitimai: užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas;
c) pusiausvyros sutrikimai: mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas;
d) regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis;
e) šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai;
f) nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija.
Galimi įvairūs kiti simptomai bei jų deriniai, kuriuos atpažins neurologas. Kai kurie reiškiniai gali trukti trumpai, kiti ilgiau ar net visą gyvenimą. Simptomai gali kartotis ir praeiti savaime.
Dažniausiai pasitaiko besikartojantys paūmėjimai (ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos) – tai recidyvuojanti-remituojanti ligos eiga. Tuomet atsiradę neurologiniai simptomai po tam tikro laiko visiškai išnyksta, sergančiojo būklė būna gera, tačiau gali pasikartoti arba atsirasti nauji simptomai. Kartais atsiradę ligos reiškiniai nuo pat pradžių laipsniškai progresuoja, prisideda vis nauji simptomai, ir būklė nuolatos blogėja. Galima paūmėjimų ir palaipsnio progresavimo kombinacija, kai tarp pablogėjimų tam tikri simptomai išlieka.
Komplikacijos
Komplikacijos gali būti susijusios su pačia liga (liekamieji simptomai) ir antrinės – dėl prisidedančios infekcijos (pvz., šlapimo takų, plaučių) , neteisingos slaugos (pragulos) ar gydymo (nepageidaujami vaistų reiškiniai) . Ligai progresuojant, gali vystytis paralyžiai, šlapimo ar išmatų nelaikymas arba susilaikymas, regėjimo, kalbos, atminties bei mąstymo sutrikimai.
Tyrimai
Ištyrimas prasideda nuo išsamios ligonio apklausos ir fizinio bendros bei neurologinės būklės įvertinimo, kurį atlieka gydytojas neurologas. Tuomet gydytojas gali paskirti atlikti išsėtinei sklerozei būdingus pakitimus demonstruojančius tyrimus: galvos ar/ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (stebimi uždegimo ir mielino suirimo židiniai) , sukeltųjų potencialų tyrimą (jo metu vertinama, kaip nervinėmis skaidulomis plinta elektrinis impulsas) , smegenų skysčio laboratorinį ištyrimą (juosmeninę punkciją) . Diagnozė gali būti tikslinama ir kitų tyrimų pagalba.
Gydymas
Nors intensyviai ieškoma vis naujų gydymo galimybių, tačiau kol kas išsėtinė sklerozė nėra išgydoma. Šiuo metu gydymo tikslas gali būti dvejopas:
1) keisti ligos eigą: a) sutrumpinti ir palengvinti paūmėjimą, b) suretinti paūmėjimus ir taip lėtinti invalidizaciją,
2) slopinti simptomus.
Paūmėjimui sutrumpinti ir lengvinti gali būti skiriami kortikosteroidai (švirkščiami į veną arba geriamieji) . Silpnesni pablogėjimai dažnai yra negydomi – ligonis ilsisi ir laukia pagerėjimo.
Paūmėjimams retinti gali būti taikomas beta-interferonas arba aminorūgščių derinio pagrindu sukurti švirkščiami vaistai.
Simptomus (spastiškumą, nuovargį, prislėgtą nuotaiką, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus, skausmą, nevalingus judesius ir kitus) palengvina vaistai, fizioterapinės procedūros, pagalbinės priemonės vaikščiojimui ar judėjimui, šlapimo pūslės kateteriai (kateterizuoti šlapimo pūslę gali išmokti ir patys ligoniai) . Kartais reikalinga psichologinė ar psichoterapinė pagalba.
Visus vaistus skiria ir jų vartojimą griežtai kontroliuoja neurologas. Jis gali paprašyti reguliariai tikrintis kraują ir kepenų funkciją. Tinkamai gydant, dauguma ligonių gali likti aktyviais visuomenės nariais, gyventi pilnavertį gyvenimą.
1) keisti ligos eigą: a) sutrumpinti ir palengvinti paūmėjimą, b) suretinti paūmėjimus ir taip lėtinti invalidizaciją,
2) slopinti simptomus.
Paūmėjimui sutrumpinti ir lengvinti gali būti skiriami kortikosteroidai (švirkščiami į veną arba geriamieji) . Silpnesni pablogėjimai dažnai yra negydomi – ligonis ilsisi ir laukia pagerėjimo.
Paūmėjimams retinti gali būti taikomas beta-interferonas arba aminorūgščių derinio pagrindu sukurti švirkščiami vaistai.
Simptomus (spastiškumą, nuovargį, prislėgtą nuotaiką, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus, skausmą, nevalingus judesius ir kitus) palengvina vaistai, fizioterapinės procedūros, pagalbinės priemonės vaikščiojimui ar judėjimui, šlapimo pūslės kateteriai (kateterizuoti šlapimo pūslę gali išmokti ir patys ligoniai) . Kartais reikalinga psichologinė ar psichoterapinė pagalba.
Visus vaistus skiria ir jų vartojimą griežtai kontroliuoja neurologas. Jis gali paprašyti reguliariai tikrintis kraują ir kepenų funkciją. Tinkamai gydant, dauguma ligonių gali likti aktyviais visuomenės nariais, gyventi pilnavertį gyvenimą.
Patarimai
Reikėtų pakankamai ilsėtis, mankštintis.
Daugiau nei pusės ligonių simptomai pasunkėja karštyje – vengti karštų patalpų. Neignoruoti karščiavimo dėl bet kokios priežasties – laiku kreiptis į gydytoją, laikytis jo rekomendacijų.
Valgyti pilnavertį maistą. Jei vargina vidurių užkietėjimai, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų ir skysčių. Svarbus pakankamas B grupės vitaminų kiekis.
Dėl prislėgtos nuotaikos konsultuotis su psichiatru, vartoti jo paskirtus vaistus rekomenduotą laiką.
Išsėtinė sklerozė neveikia vaisingumo. Jei planuojate turėti vaikų, pasikonsultuokite su savo neurologu dėl nėštumo ir galimo išsėtinės sklerozės gydymo. Gimdymo taktiką parenka gydytojas akušeris pagal motinos ir vaisiaus būklę. Maitinimas krūtimi išsėtinės sklerozės eigos nepablogina. Nenustatyta neigiamo nėštumo ir gimdymo, taip pat ir geriamųjų kontraceptikų poveikio ligos aktyvumui bei prognozei.
Bendraukite su savo artimaisiais, su kitais sergančiaisias išsėtine skleroze.
Bendradarbiaukite su savo gydytoju. Nesidrovėkite teirautis apie lytinės funkcijos sutrikimus.
Daugiau nei pusės ligonių simptomai pasunkėja karštyje – vengti karštų patalpų. Neignoruoti karščiavimo dėl bet kokios priežasties – laiku kreiptis į gydytoją, laikytis jo rekomendacijų.
Valgyti pilnavertį maistą. Jei vargina vidurių užkietėjimai, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų ir skysčių. Svarbus pakankamas B grupės vitaminų kiekis.
Dėl prislėgtos nuotaikos konsultuotis su psichiatru, vartoti jo paskirtus vaistus rekomenduotą laiką.
Išsėtinė sklerozė neveikia vaisingumo. Jei planuojate turėti vaikų, pasikonsultuokite su savo neurologu dėl nėštumo ir galimo išsėtinės sklerozės gydymo. Gimdymo taktiką parenka gydytojas akušeris pagal motinos ir vaisiaus būklę. Maitinimas krūtimi išsėtinės sklerozės eigos nepablogina. Nenustatyta neigiamo nėštumo ir gimdymo, taip pat ir geriamųjų kontraceptikų poveikio ligos aktyvumui bei prognozei.
Bendraukite su savo artimaisiais, su kitais sergančiaisias išsėtine skleroze.
Bendradarbiaukite su savo gydytoju. Nesidrovėkite teirautis apie lytinės funkcijos sutrikimus.
Profilaktika
Kol nenustatytas ligos sukėlėjas, profilaktinių priemonių nėra. Kad pasiektumėte optimalių gydymo rezultatų, laikykitės gydytojo nurodymų.
