Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių” („Essay on shaking palsy”) aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir…

Miodistrofijos (progresuojančios raumenų distrofijos) – tai pirminės pačių raumenų ligos, kurioms būdingas raumenų silpnumas ir suplonėjimas (atrofijos) . Šių ligų metu yra pažeidžiami raumenys, jie blogiau vystosi arba plonėja, nyksta, silpniau susitraukia. Miodistrofijų grupė priskiriama genetiškai paveldimoms ligoms. Paveldėjimo tipai labai įvairūs (nevisada ligos požymių nustatoma ligonio tėvams, broliams ar seserims) . Dažniausiai pasitaiko miotoninė distrofija, Duchenne (Diušeno) pseudohipertrofinė raumenų distrofija, Becker (Bekerio) vėlyvoji progresuojanti raumenų distrofija, veido-mentės-žąsto, juosmens-pečių lanko progresuojanti raumenų distrofija. Kitos formos sutinkamos rečiau. Šios ligos labai retos. Geriausiai žinoma iš jų Duchenne raumenų distrofija pasitaiko 1 iš 3000-4000 naujagimių berniukų (mergaitės neserga šia liga, tačiau gali paveldėti ligos geną ir perduoti jį savo palikuonims) . Miotoninė…

Galvos ir nugaros smegenis dengia trys vientisi dangalai: išorinis – kietasis, vidurinis – voratinklinis ir vidinis – minkštasis. Tarp voratinklinio ir minkštojo dangalų, taip pat vidiniais smegenų kanalais cirkuliuoja smegenų skystis. Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Ligos priežastys Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: 1) bakterijos (bakterinis meningitas) : dažniausiai meningokokas, pneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos; 2) virusai (virusinis meningitas) : pūslelinės (Herpes) , tymų, epideminio parotito („kiaulytės”) , enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti; 3) grybeliai – jie palyginus retai būna meningito priežastimi, tik menko atsparumo asmenims; 4) riketsijos ir kiti reti infekciniai…

Radikulopatija – tai nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas, sukeliantis būdingus neurologinius simptomus. Ligos priežastys Dažniausia radikulopatijos priežastis – tarpslankstelinio disko išvarža, tačiau šakneles gali traumuoti ir kaulinės išaugos (osteofitai) , sustorėję stuburo raiščiai bei apie šaknelę susiformavusios sąaugos, taip pat uždegiminiai, apie šakneles esančių dangalų, pakitimai, stuburo kanalo susiaurėjimas. Šaknelių pažeidimą taip pat gali sukelti ne stuburo kaulų ir jungiamojo audinio pažeidimo sukeltos priežastys: stuburo ar tarpslanstelinių diskų trauma, įgimtos stuburo anomalijos, šalia šaknelių esantys navikai. Simptomai Nugaros skausmas Juosmens skausmas Sprando skausmas Krūtinės skausmas Raumenų „degimo” pojūtis Raumenų silpnumas Jutimo sutrikimai Raumenų tirpimas Šalinimo sutrikimai Ligos eiga Radikulopatijos simptomai priklauso nuo to, kuri stuburo šaknelė yra pažeista. Skiriamos juosmeninės-kryžmeninės,…

Miastenija – tai nervų-raumenų liga, pasireiškianti periodiniu praeinančiu raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu. Normalios nervinės skaidulos perduoda impulsus raumenims per specialias jungtis (sinapses) . Sinapsę sudaro nervo galūnė, raumens skaidula ir tarpas tarp jų, užpildytas specifinėmis cheminėmis medžiagomis, iš kurių svarbiausia – acetilcholinas. Miastenijos atveju yra sutrikęs nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį dėl cheminių pakitimų nervo-raumens jungtyje, todėl raumenys susitraukinėja silpniau ir nuvargsta greičiau nei įprasta. Tai gana reta liga. Sergamumas sudaro 4-8 ligos atvejus 100 000 gyventojų. Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet retai simptomai pasireiškia pirmame gyvenimo dešimtmetyje. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2) . Iki 40 metų ligonių tarpe…