Galvos ir nugaros smegenis dengia trys vientisi dangalai: išorinis – kietasis, vidurinis – voratinklinis ir vidinis – minkštasis. Tarp voratinklinio ir minkštojo dangalų, taip pat vidiniais smegenų kanalais cirkuliuoja smegenų skystis. Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus.
Ligos priežastys
Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai:
1) bakterijos (bakterinis meningitas) : dažniausiai meningokokas, pneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos;
2) virusai (virusinis meningitas) : pūslelinės (Herpes) , tymų, epideminio parotito („kiaulytės”) , enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti;
3) grybeliai – jie palyginus retai būna meningito priežastimi, tik menko atsparumo asmenims;
4) riketsijos ir kiti reti infekciniai veiksniai.
Kartais meningito simptomus gali imituoti naviko išplitimas smegenų dangaluose, apsinuodijimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu.
1) bakterijos (bakterinis meningitas) : dažniausiai meningokokas, pneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos;
2) virusai (virusinis meningitas) : pūslelinės (Herpes) , tymų, epideminio parotito („kiaulytės”) , enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti;
3) grybeliai – jie palyginus retai būna meningito priežastimi, tik menko atsparumo asmenims;
4) riketsijos ir kiti reti infekciniai veiksniai.
Kartais meningito simptomus gali imituoti naviko išplitimas smegenų dangaluose, apsinuodijimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu.
Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys, tačiau bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai ir paaugliai. Kai kuriems sukėlėjams būdingas susirgimų sezoniškumas, pvz., susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį, o enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį. Virusinio meningito sukėlėjai plačiau paplitę, ir juo turėtų būti sergama dažniau, tačiau ne visi susirgę asmenys patenka į ligoninę, lengvų formų atveju kartais visiškai ir gana greitai pasveiksta, todėl tikslių duomenų apie sergamumą virusiniu meningitu nėra.
Virusais užsikrečiama su įkvepiamu oru, į kurį šie patenka ligoniui kosint, čiaudint (oro-lašelinis būdas) , arba per burną (su maistu, per neplautas rankas) . Bakterijos taip pat neretai patenka per kvėpavimo takus, tačiau gali pasiekti smegenų dangalus iš kito organizme esančio infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų, kitų gretimų bei atokesnių sričių uždegimo židinių) .
Simptomai
Ligos eiga
Bakterinio meningito ankstyvieji simptomai: bendras negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas ar/ir vėmimas, mieguistumas, galimas bėrimas. Kiek vėliau atsiranda šviesos baimė, padidėjęs dirglumas (erzina šviesa, garsas, prisilietimas) , kaklo raumenų įtempimas, sumišimas, sunkiais atvejais traukuliai, gilus slopinimas (koma) . Neurologinio ištyrimo metu nustatomi specifiniai meninginiai simptomai. Kūdikis gali būti irzlus ar, atvirkščiai, labai vangus, vemti, jo momenėlis paprastai įtemptas arba pulsuoja. Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs, gali vyrauti galvos skausmas.
Eiga yra ūmi, todėl nedelsiant reikia kreiptis pagalbos į medikus. Negydant ar gydant uždelstą atvejį, pacientas gali mirti.
Komplikacijos
Grėsmingiausia komplikacija – galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas) , galvos smegenų pūlinio (absceso) ar pūlių sankaupos (empiemos) susiformavimas. Jei liga anksti nustatoma ir skubiai gydoma, įmanomas visiškas pasveikimas. Tačiau galimi liekamieji reiškiniai: nuovargis, atminties (ypač trumpalaikės) bei dėmesio koncentracijos sutrikimas, žymiai rečiau – elgesio ar mokymosi, klausos sutrikimai, o itin sunkiais, komplikuotais atvejais – galvos smegenų pažeidimas, smegenų vandenė, epilepsija, intelekto defektai.
Virusinis meningitas ne visais atvejais toks grėsmingas, tačiau taip pat būtinas skubus stacionarinis gydymas, nes galima komplikacija – encefalitas.
Virusinis meningitas ne visais atvejais toks grėsmingas, tačiau taip pat būtinas skubus stacionarinis gydymas, nes galima komplikacija – encefalitas.
Tyrimai
Diagnozę patvirtina smegenų skysčio tyrimas. Smegenų skysčio gaunama, atlikus juosmeninę punkciją (įdūrus specialia adata tarp dviejų stuburo slankstelių apatinėje juosmens dalyje į kietojo dangalo maišą) . Procedūros metu nustatomas padidėjęs smegenų skysčio slėgis, o ištyrus laboratorijoje – ląstelių skaičiaus padidėjimas, esant nedaug padidėjusiam ar normaliam baltymo kiekiui.
Lemiamą reikšmę meningito diagnozei ir specifinio gydymo parinkimui turi smegenų skystyje nustatyta vyraujanti uždegiminių ląstelių, t.y. leukocitų, rūšis (neutrofilai vyrauja bakterinio/pūlingo, limfocitai – virusinio/serozinio meningito atveju) , taip pat gliukozės kiekis, bakteriologiniai ir imunologiniai tyrimai.
Kiti tyrimai padeda nustatyti infekcijos šaltinį, galvos smegenų pažeidimą ir kitas komplikacijas.
Lemiamą reikšmę meningito diagnozei ir specifinio gydymo parinkimui turi smegenų skystyje nustatyta vyraujanti uždegiminių ląstelių, t.y. leukocitų, rūšis (neutrofilai vyrauja bakterinio/pūlingo, limfocitai – virusinio/serozinio meningito atveju) , taip pat gliukozės kiekis, bakteriologiniai ir imunologiniai tyrimai.
Kiti tyrimai padeda nustatyti infekcijos šaltinį, galvos smegenų pažeidimą ir kitas komplikacijas.
Gydymas
Meningitas – skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė. Įtariant meningitą, privaloma pacientą paguldyti į ligoninę. Ligonį tiria ir gydo neurologas, infekcionistas ar/ir gydytojas reanimatologas, jei būklė labai sunki.
Ištyrus smegenų skystį, parenkamas specifinis gydymas. Bakterinio meningito gydymui skiriami antibiotikai, kartu taikomi smegenų pabrinkimą mažinantys, imunitetą stiprinantys vaistai. Nustačius kitą infekcijos šaltinį organizme (ausų, sinusų uždegimą, dantų ir kt. ligas) , būtina jį nedelsiant gydyti vaistais ar operaciniu būdu.
Sergant virusiniu meningitu, specifiniai priešvirusiniai vaistai gali būti skiriami tik kai kuriais atvejais, pvz., Herpes viruso infekcijai gydyti skiriamas acikloviras. Visuomet svarbus simptominis gydymas: skysčių balanso korekcija, nuskausminantys vaistai, jei reikia – smegenų pabrinkimą mažinančios priemonės, slauga.
Ištyrus smegenų skystį, parenkamas specifinis gydymas. Bakterinio meningito gydymui skiriami antibiotikai, kartu taikomi smegenų pabrinkimą mažinantys, imunitetą stiprinantys vaistai. Nustačius kitą infekcijos šaltinį organizme (ausų, sinusų uždegimą, dantų ir kt. ligas) , būtina jį nedelsiant gydyti vaistais ar operaciniu būdu.
Sergant virusiniu meningitu, specifiniai priešvirusiniai vaistai gali būti skiriami tik kai kuriais atvejais, pvz., Herpes viruso infekcijai gydyti skiriamas acikloviras. Visuomet svarbus simptominis gydymas: skysčių balanso korekcija, nuskausminantys vaistai, jei reikia – smegenų pabrinkimą mažinančios priemonės, slauga.
Patarimai
Atsiradus šviesos baimei, ypač su galvos skausmu, raudonu ar violetiniu odos ar/ir gleivinių bėrimu, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Jei kūdikis tampa irzlus ar vangus, apčiuopiate įtemptą ar pulsuojantį momenėlį, skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kontaktavę su ligoniu asmenys turi būti apžiūrėti gydytojo.
Jei kūdikis tampa irzlus ar vangus, apčiuopiate įtemptą ar pulsuojantį momenėlį, skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kontaktavę su ligoniu asmenys turi būti apžiūrėti gydytojo.
Profilaktika
Privaloma vakcinacija nuo tuberkuliozės, tymų, parotito (skiepijami kūdikiai ir vaikai) . Galima vakcinacija nuo meningokoko, Haemophilus influenzae – skiepijami kūdikiai, vyresni vaikai ir suaugę. Asmenys, kurie kontaktavo su meningokokiniu meningitu sergančiu ligoniu, gali būti vakcinuojami, profilaktiškai skiriama antibiotikų. Svarbus savalaikis visų infekcinių ligų, kurios gali tapti meningito priežastimi, gydymas.
