Miego sutrikimai – tai būsenos, kai dėl psichologinių, emocinių priežasčių sutrinka miego kokybė, trukmė, miego-budrumo ritmas arba pasireiškia nenormalūs, epizodiški įvykiai miego metu.
Ligos priežastys
Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.: sąnarių uždegimas, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites.
Mieguistumas (hipersomnija) pasitaiko žymiai rečiau nei nemiga. Viena dažniausių priežasčių, sukeliančių mieguistumą, yra miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, pritrūksta oro) ir narkolepsija. Hipersomnija stebima ir kitų psichikos ligų struktūroje: pradinėse depresijos stadijose, esant asmenybės, disociacinių, somatoforminių sutrikimams. Kai kurios moterims mieguistumas periodiškai kartojasi, tai susiję su menstruaciniu ciklu. Ši būsena išsivysto ir esant lėtiniam neišsimiegojimui, pvz.: studentams, asmenims, dirbantiems naktinį darbą. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi.
Naktinio vaikščiojimo (somnambulizmo) atveju randami nedideli neurologiniai pakitimai, vaikščiojimas gali suintensyvėti pervargus, prieš tai neišsimiegojus.
Mieguistumas (hipersomnija) pasitaiko žymiai rečiau nei nemiga. Viena dažniausių priežasčių, sukeliančių mieguistumą, yra miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, pritrūksta oro) ir narkolepsija. Hipersomnija stebima ir kitų psichikos ligų struktūroje: pradinėse depresijos stadijose, esant asmenybės, disociacinių, somatoforminių sutrikimams. Kai kurios moterims mieguistumas periodiškai kartojasi, tai susiję su menstruaciniu ciklu. Ši būsena išsivysto ir esant lėtiniam neišsimiegojimui, pvz.: studentams, asmenims, dirbantiems naktinį darbą. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi.
Naktinio vaikščiojimo (somnambulizmo) atveju randami nedideli neurologiniai pakitimai, vaikščiojimas gali suintensyvėti pervargus, prieš tai neišsimiegojus.
Simptomai
Ligos eiga
Vienas dažniausių miego sutrikimų yra nemiga, jos metu sunkiai užmiegama arba naktį dažnai nubundama, ji pasireiškia ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę, trunka ne mažiau kaip 1 mėnesį. Dieną ligoniai jaučiasi mieguisti, jiems sunku susikaupti, dirbti įprastą darbą. Kartais ligoniai skundžiasi, kad miega pernelyg ilgai ar dieną vargina mieguistumas, tai trunka ne mažiau kaip 1 mėnesį, praktiškai kiekvieną dieną. Viena dažniausių priežasčių, sukeliančių mieguistumą, yra miego apnėja, jos metu sutrinka oro patekimas per nosį ir burną, tai trunka 10 sekundžių ir daugiau, po to žmogus nubunda. Hipersomnija stebima ir narkolepsijos metu – atsiranda miego priepuoliai, kuriems neįmanoma pasipriešinti, kartu atsipalaiduoja kūno raumenys.
Galimi miego-budrumo ciklo sutrikimai, užmigimas ar pabudimas būna ilgesni ar trumpesni nei įprasta, ligonis negali užmigti tada, kada jam norisi, nors kitu laiku miega normaliai.
Keliaujant per laiko juostas, išsivysto mišri būsena, kuriai būdinga nemiga ir mieguistumas, kartu stebimi ir somatiniai simptomai.
Vaikams, paaugliams gali atsirasti vaikščiojimas naktimis, dažniausiai pirmame nakties trečdalyje atsikeliama iš lovos, vaikštoma, vėliau nieko neprisimenama. Žvilgsnis tuščias, beveik nereaguojama į kitų žmonių veiksmus ar mėginimus su juo pasikalbėti.
Kartais pradedama kalbėti naktimis, pasakoma keletą žodžių, kuriuos sunku suprasti, paprastai ligonis neatskleidžia jokių paslapčių.
Pirmame nakties trečdalyje gali pasireikšti naktinis siaubas, žmogus išsigandęs atsisėda lovoje, garsiai surinka ar pradeda verkti, po to iš karto pabunda. Antroje nakties pusėje gali pasireikšti košmariški spnai, staiga pabundama, ligonis būna labai susijaudinęs, neramus.
Miego sutrikimų trukmė priklauso nuo juos sukėlusių priežasčių, gali trukti keletą dienų, kartais tęsiasi ilgiau, tampa lėtiniais.
Galimi miego-budrumo ciklo sutrikimai, užmigimas ar pabudimas būna ilgesni ar trumpesni nei įprasta, ligonis negali užmigti tada, kada jam norisi, nors kitu laiku miega normaliai.
Keliaujant per laiko juostas, išsivysto mišri būsena, kuriai būdinga nemiga ir mieguistumas, kartu stebimi ir somatiniai simptomai.
Vaikams, paaugliams gali atsirasti vaikščiojimas naktimis, dažniausiai pirmame nakties trečdalyje atsikeliama iš lovos, vaikštoma, vėliau nieko neprisimenama. Žvilgsnis tuščias, beveik nereaguojama į kitų žmonių veiksmus ar mėginimus su juo pasikalbėti.
Kartais pradedama kalbėti naktimis, pasakoma keletą žodžių, kuriuos sunku suprasti, paprastai ligonis neatskleidžia jokių paslapčių.
Pirmame nakties trečdalyje gali pasireikšti naktinis siaubas, žmogus išsigandęs atsisėda lovoje, garsiai surinka ar pradeda verkti, po to iš karto pabunda. Antroje nakties pusėje gali pasireikšti košmariški spnai, staiga pabundama, ligonis būna labai susijaudinęs, neramus.
Miego sutrikimų trukmė priklauso nuo juos sukėlusių priežasčių, gali trukti keletą dienų, kartais tęsiasi ilgiau, tampa lėtiniais.
Komplikacijos
Miego sutrikimams užsitęsus, gali sutrikti darbingumas, socialinė adaptacija. Somnambulizmo, narkolepsijos atveju galimos įvairios traumos, nelaimingi atsitikimai.
Tyrimai
Gydymas
Jeigu įmanoma, šalinama miego sutrikimą sukėlusi priežastis, gydomos gretutinės ligos. Pastaruoju metu vis dažniau miego sutrikimams gydyti naudojami benzodiazepinai, jie beveik nesutrikdo miego struktūros, sukelia mažai pašalinių reiškinių. Juos rekomenduojama skirti trumpais kursais, kad nesusiformuotų priklausomybė. Geru efektu pasižymi Zopiklonas (Imovanas) ir Zolpidemas (Stilnoksas) . Jie greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, gerai patenka į smegenis, sekančią dieną pacientai jaučiasi darbingi, žvalūs, pailsėję, manoma, kad naudojant šiuos vaistus neišsivysto pripratimas.
Skiriant benzodiazepinus pagyvenusiems asmenims, dozės turėtų būti dvigubai mažesnės. Skiriant preparatą atsižvelgiama į miego sutrikimo klinikines ypatybes, esant depresijai neretai pakanka raminančio antidepresanto paskyrimo vakare. Atsiradus naktiniam vaikščiojimui, naktiniams košmarams, jeigu įmanoma, turėtų būti šalinami emociniais stresai, nedidelės diazepamo dozės palengvina, o kartais ir visai nuima priepuolius.
Skiriant benzodiazepinus pagyvenusiems asmenims, dozės turėtų būti dvigubai mažesnės. Skiriant preparatą atsižvelgiama į miego sutrikimo klinikines ypatybes, esant depresijai neretai pakanka raminančio antidepresanto paskyrimo vakare. Atsiradus naktiniam vaikščiojimui, naktiniams košmarams, jeigu įmanoma, turėtų būti šalinami emociniais stresai, nedidelės diazepamo dozės palengvina, o kartais ir visai nuima priepuolius.
Patarimai
Prieš pradedant vartoti vaistus, rekomanduojama išbandyti kitas priemones. Siūloma gultis ir keltis tuo pačiu laiku, netgi išeiginėmis dienomis. Miegamajame turi būti sukurta maksimaliai rami, komfortiška atmosfera, miegamasis išvėdintas. Nedirbti prieš miegą intensyvaus protinio darbo, lengvo turinio literatūros skaitymas nėra draudžiamas, vengti barnių, konfliktinių situacijų. Nenaudoti prieš miegą stimuliuojančių medžiagų: kavos, arbatos, nepersivalgyti, tačiau neiti miegoti alkanam, galima išgerti stiklinę šilto pieno ar kefyro. Galimi nedideli fiziniai krūviai antroje dienos pusėje, tačiau ne prieš pat miegą. Siūloma netgi trumpai pamiegoti dienos metu. Jeigu neužmiegama per 20-30 minučių, atsikelti iš lovos, neversti savęs užmigti, užsiimti kokia nors atpalaiduojančia veikla tol, kol neatsiras noras miegoti.
Profilaktika
Neretai pakanka pasinaudoti auksčiau išvardintais patarimais ir miegas susireguliuoja. Nesant efekto, kreiptis į gydytoją, vartoti jo paskirtus vaistus. Turi būti gydomi gretutiniai susirgimai.
