Disociacinis (konversinis) sutrikimas – tai psichogeniškai sąlygotas susirgimas, pasireiškiantis įvairiais psichiniais, somatiniais ir neurologiniais simptomais, kurių negalima paaiškinti kokia nors somatine liga, įtaigumu, demonstratyvumu, siekimu bet kokia kaina pritraukti aplinkinių dėmesį.
Ligos priežastys
Manoma, kad šią ligą gali sąlygoti nesąmoningas impulsų (agresijos, seksualinio) ir tėvų įdiegtų, visuomenės normų sąlygotų draudimų konfliktas. Simptomai atsiranda kaip kompromisas, pasiekiama nors ir nedidelės norų dalies išsipildymo. Pacientas tokiu būdu patenkina savo poreikius, juo rūpinamasi, jis yra globojamas. Kai kurių tyrinėtojų duomenimis, sergant šia liga, buvo nustatyti nervų sistemos pokyčiai, pernelyg didelis galvos smegenų žievės aktyvumas. Ištyrus kai kuriuos ligonius, rasti atminties, nuotaikos, dėmesio pakitimai. Neretai šią liga išprovokuoja stresinės situacijos, įvairūs išgyvenimai. Įtakos turi ir paveldimumas, auklėjimas šeimoje.
Simptomai
Ligos eiga
Ši liga pasireiškia somatiniais, neurologiniais ir psichiniais simptomais. Ligonio elgesys demonstratyvus, reikalaujantis dėmesio, simptomai tai atsiranda, tai vėl išnyksta. Neretai ligonio artimieji ar draugai serga liga, kurios simptomai primena paciento susirgimą. Gali atsirasti judesių pakitimai: paralyžiai, pastarieji gali būti pilni arba daliniai, kai judesiai susilpnėja, tampa lėti, nėra tikriems paralyžiams būdingų patologinių refleksų, raumenų sunykimo. Kartais atsiranda drebulys, trūkčiojimai, ritmiški galvos, liemens judesiai, miegant jie išnyksta. Sutrinka jutimai, dažniausiai rankose, kojose, neatitinka nervų sistemos inervacijos zonų. Paprastai judesių ir jutimų sutrikimai pasireiškia kartu. Dažnai stebimas abejingumas savo ligai. Gali sutrikti atmintis, nors pacientas pamiršta svarbius praeities įvykius, tačiau atminties apimtis būna per didelė, kad sutrikimus būtų galima paaiškinti nuovargiu ar užmaršumu. Sutrinka kalba, ligonis nebegali garsiai pratarti nė žodžio, tačiau dažnai gali kalbėti pašnibždomis. Galimas dalinis ar pilnas aklumas. Kartais atsiranda traukuliai, primenantys epilepsijos priepuolį. Jis išsivysto staiga, tuo metu ligonis plėšia nuo savęs rūbus, griežia dantimis, voliojasi ant grindų, verkia, gali išsiriesti lanku, tačiau nesusižeidžia. Simptomai suintensyvėja, kai ligonis yra stebimas, išlieka vyzdžių reakcija į šviesą, skausmo jutimas. Gali sutrikti eisena, nors išlieka aktyvūs judesiai, raumenų tonusas, tačiau ligonis negali vaikščioti. Vystosi vegetacinė simptomatika: pykinimas, vėmimas, dažnas širdies plakimas, gerklės raumenų spazmas, kt. Ligonį gali ištikti stuporas t. y. viso kūno sustingimas – pacientas nekalba, guli nejudėdamas, ši būsena vystosi pamažu, jai būdinga užsitęsusi eiga. Kartais sutrinka sąmonė ir ligonis pats to nesuprasdamas atlieka betikslius, tačiau išoriškai tikslingus veiksmus, pvz.: keliauja iš namų, darbo į emociškai jam svarbią vietovę, vėliau savo veiksmų neprisimena. Gali išsivystyti būsenos, kai ligonis negali atsakyti į pačius elementariausius klausimus, atlikti pačio paprasčiausio veiksmo, pvz.: paprašius uždegti degtuką, braukia jį priešingu galu. Gali pasireikšti suaugusio žmogaus psichikos neatitinkantis elgesys, pasireiškiantis vaikiškomis manieromis, elgesiu, žaidžia su žaislais, verkia, aplinkinius vadina dėdėmis ir tetomis, išlieka atskiri suaugusio žmogaus elgesio elementai. Labai retai, tačiau pasitaiko, kai viename individe egzistuoja dvi ar daugiau asmenybių, įvairiais laiko momentais pasireiškia tik viena. Kiekvienai šių asmenybių būdingi savi prisiminimai, elgesys, pomėgiai, jos nežino apie kitos egzistavimą
Šia liga moterys serga 2-5 kartus dažniau nei vyrai. Liga gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau pasitaiko paaugliams, jauniems žmonėms, žemesnio socialinio sluoksnio atstovams, kaimo gyventojams, mažiau išsilavinusiems žmonėms. Susirgimas gali trukti trumpai ir išnykti staiga, be gydymo. Kartais trunka ilgiau, net kelis metus. Jeigu simptomatika trunka ilgai ar sutrikimas išsivystė pakartotinai, tai gydymas būna sudėtingesnis.
Šia liga moterys serga 2-5 kartus dažniau nei vyrai. Liga gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau pasitaiko paaugliams, jauniems žmonėms, žemesnio socialinio sluoksnio atstovams, kaimo gyventojams, mažiau išsilavinusiems žmonėms. Susirgimas gali trukti trumpai ir išnykti staiga, be gydymo. Kartais trunka ilgiau, net kelis metus. Jeigu simptomatika trunka ilgai ar sutrikimas išsivystė pakartotinai, tai gydymas būna sudėtingesnis.
Komplikacijos
Išsivysčius šiai ligai, ypač jei jos eiga užsitęsusi, sutrinka socialinė adaptacija, santykiai su šeimos nariais, draugais. Iki nustatant teisingą šios ligos diagnozę, gali būti paskirtas netinkamas medikamentinis, netgi chirurginis gydymas.
Tyrimai
Gydymas
Prieš skiriant gydymą, pacientą būtina kruopščiai ištirti. Neradus somatinės ligos, ligoniui pasakoma, kad jam viskas gerai, kad su laiku simptomai praeis, kad jam reikalingas gydymasis psichologiniais metodais. Pasakius, jog liga yra jo vaizduotės padarinys, sukeliamas ne pagerėjimas, o pablogėjimas. Taikomas psichoterapinis gydymas, stengiamasi, kad atsirastų vidinė kritika, būtų išspręsti pasąmoniniai konfliktai. Kai kada efektyvi hipnozė (neišspręsti konfliktai grąžinami į sąmoningą lygį) , relaksacinės priemonės. Taikomas ir medikamentinis gydymas: trankviliantai trumpais kursais ir nedidelėmis dozėmis. Sunkesniais atvejais skiriami neuroleptikai.
Patarimai
Didelį vaidmenį asmenybės formavimuisi turi vaiko auklėjimas šeimoje. Jeigu vaikui nėra jokių draudimų, juo nuolat žavimasi, įteigiama, kad jis nepaprastas, labai gabus, formuojasi tokie charakterio bruožai, kaip demonstratyvumas, egoizmas, siekimas būti dėmesio centre ir pan.
Profilaktika
Atsiradus ligos simptomams, būtinas nuodugnus ligonio ištyrimas, neradus somatinės patologijos, reikiamas gydymas turi būti skiriamas kuo anksčiau. Nepamiršti, kad kuo ilgiau tęsiasi liga, tuo gydymas tampa sudėtingesnis.
