Somatoforminis sutrikimas – tai susirgimas, kurio atsiradimui bei eigai svarbūs psichologiniai faktoriai. Jam išsivysčius, pacientas išsako daugybę somatinių (fizinių) skundų, primenančių tam tikras somatines (kūniškas) ligas, tačiau iš tiesų su jomis nesusijusių. Reikalauja pakartotinių tyrimų, nepaisant gydytojo įrodinėjimų, kad simptomai neturi somatinio pagrindo.
Ligos priežastys
Somatoforminių sutrikimų priežastys nėra galutinai aiškios. Neabejotinai didelę įtaką turi stresinės situacijos. Ligonių santykiai su kitais žmonėmis netvirti, komplikuoti, todėl bendravimas su gydytoju jiems tampa emocinio bendravimo forma.
Svarbus ir paveldimumas, tai rodo šios ligos atvejų kartojimasis kai kuriose šeimose. Neretai šie asmenys gyvena prastomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis.
Šios ligos metu pasireiškiantis skausmas gali būti priemone, kurios dėka mėginama gauti dėmesio, meilės, ilgainiui pradedama manipuliuoti kitais žmonėmis.
Hipochondrija, kuri taip pat įeina į somatoforminių sutrikimų grupę, aiškinama agresyviais impulsais aplinkinių žmonių atžvilgiu, transformuojamais į somatinius skundus, prašoma pagalbos, tačiau vėliau ji atmetama.
Kai kurios hipotezės teigia, kad asmenys, sergantys šiais sutrikimais, jautresni skausmui, klaidingai interpretuoja savo pojūčius.
Svarbus ir paveldimumas, tai rodo šios ligos atvejų kartojimasis kai kuriose šeimose. Neretai šie asmenys gyvena prastomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis.
Šios ligos metu pasireiškiantis skausmas gali būti priemone, kurios dėka mėginama gauti dėmesio, meilės, ilgainiui pradedama manipuliuoti kitais žmonėmis.
Hipochondrija, kuri taip pat įeina į somatoforminių sutrikimų grupę, aiškinama agresyviais impulsais aplinkinių žmonių atžvilgiu, transformuojamais į somatinius skundus, prašoma pagalbos, tačiau vėliau ji atmetama.
Kai kurios hipotezės teigia, kad asmenys, sergantys šiais sutrikimais, jautresni skausmui, klaidingai interpretuoja savo pojūčius.
Simptomai
Ligos eiga
Esant šiam sutrikimui, pacientas būna įsitikinęs, kad serga kažkokia somatine liga, kartais netgi laiko save labai sunkiu ligoniu. Dažnai lankosi pas gydytojus, tačiau somatinė apžiūra, išsamūs tyrimai nerodo, kad ligonis sirgtų kokia nors somatine liga. Sužinojęs apie tai, pacientas kuriam laikui nurimsta, bet po kurio laiko nuogąstavimai vėl atsinaujina, tada kreipiasi į gydytoją, reikalauja pakartotinių tyrimų.
Somatizacinio sutrikimo metu pasireiškia daugybiniai somatiniai skundai, trunkantys keletą metų prieš patenkant į psichiatro akiratį. Ligoniai skundžiasi skausmu keliose kūno vietose. Dažniausiai atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas. Galimi skundai dažnu širdies plakimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, galvos svaigimu. Kai kuriems ligoniams sutrinka šlapinimasis, atsiranda seksualinės sferos sutrikimai. Galimi pseudoneurologiniai simptomai: atminties sutrikimas, kurtumas, aklumas, kamuolio jutimas gerklėje, paralyžiai, kt. Krinta į akis sutrikę asmeniniai santykiai, tačiau pats ligonis visa tai neigia. Ligos istorija netiksli, neaiški, pacientas savo skundus pateikia dramatiškai.
Nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo diagnozė rašoma tada, kai klinika būna kintanti, pilnai neatitinka somatizacinio sutrikimo klinikos, skundai ne tokie intensyvūs, dažniausiai skundžiamasi nuovargiu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu.
Esant hipochondriniam sutrikimui, atsiranda baimė susirgti kokia nors somatine liga arba įsitikinimas, kad ja jau sergama. Tai trunka ne mažiau kaip 6 mėnesius. Dažniausiai skundai susiję su virškinimo ir širdies-kraujagyslių sistema, įsitikinimas išlieka nepaisant gydytojų įtikinėjimų, neigiamų tyrimų rezultatų. Šis sutrikimas gali atsirasti po didelių stresų. Kartais ligonis įvardija konkrečią ligą, kuria mano, kad serga, tačiau šis įsitikinimas greitai keičiasi.
Somatoforminės (autonominės) disfunkcijos atveju ligonis išsako tokius nusiskundimus, jog atrodo, kad jie susiję su organų sistemomis, kurių veiklą pagrinde reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Paprastai jie būna susiję su širdies-kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemomis.
Dar vienas sutrikimas priklausantis šiai grupei yra nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas. Atsiradus šiam sutrikimui, skausmo negalima paaiškinti jokiomis somatinėmis priežastimis, jo atsiradimas susiję su emociniu stresu. Gali atsirasti galvos, apatinės nugaros dalies, veido skausmas. Šie ligoniai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, tvirtina, kad jiems būtinas chirurgas. Skausmas neatitinka nervų sistemos įnervacijos zonų. Trunka ne mažiau kaip 6 mėnesius.
Somatizacinio sutrikimo metu pasireiškia daugybiniai somatiniai skundai, trunkantys keletą metų prieš patenkant į psichiatro akiratį. Ligoniai skundžiasi skausmu keliose kūno vietose. Dažniausiai atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas. Galimi skundai dažnu širdies plakimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, galvos svaigimu. Kai kuriems ligoniams sutrinka šlapinimasis, atsiranda seksualinės sferos sutrikimai. Galimi pseudoneurologiniai simptomai: atminties sutrikimas, kurtumas, aklumas, kamuolio jutimas gerklėje, paralyžiai, kt. Krinta į akis sutrikę asmeniniai santykiai, tačiau pats ligonis visa tai neigia. Ligos istorija netiksli, neaiški, pacientas savo skundus pateikia dramatiškai.
Nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo diagnozė rašoma tada, kai klinika būna kintanti, pilnai neatitinka somatizacinio sutrikimo klinikos, skundai ne tokie intensyvūs, dažniausiai skundžiamasi nuovargiu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu.
Esant hipochondriniam sutrikimui, atsiranda baimė susirgti kokia nors somatine liga arba įsitikinimas, kad ja jau sergama. Tai trunka ne mažiau kaip 6 mėnesius. Dažniausiai skundai susiję su virškinimo ir širdies-kraujagyslių sistema, įsitikinimas išlieka nepaisant gydytojų įtikinėjimų, neigiamų tyrimų rezultatų. Šis sutrikimas gali atsirasti po didelių stresų. Kartais ligonis įvardija konkrečią ligą, kuria mano, kad serga, tačiau šis įsitikinimas greitai keičiasi.
Somatoforminės (autonominės) disfunkcijos atveju ligonis išsako tokius nusiskundimus, jog atrodo, kad jie susiję su organų sistemomis, kurių veiklą pagrinde reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Paprastai jie būna susiję su širdies-kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemomis.
Dar vienas sutrikimas priklausantis šiai grupei yra nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas. Atsiradus šiam sutrikimui, skausmo negalima paaiškinti jokiomis somatinėmis priežastimis, jo atsiradimas susiję su emociniu stresu. Gali atsirasti galvos, apatinės nugaros dalies, veido skausmas. Šie ligoniai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, tvirtina, kad jiems būtinas chirurgas. Skausmas neatitinka nervų sistemos įnervacijos zonų. Trunka ne mažiau kaip 6 mėnesius.
Komplikacijos
Dažnai kartu pasireiškia nuotaikos sutrikimai, kartais kyla minčių apie savižudybę. Vartojami nereikalingi vaistai, gali būti atlikti nereikalingi tyrimai, netgi chirurginės operacijos. Šių pacientų tarpe dažniau stebimas antisocialios asmenybės sutrikimas, alkoholizmas, narkomanija.
Tyrimai
Gydymas
Gydymas kompleksinis – derinamas medikamentinis gydymas ir psichoterapija. Pageidautina, kad pacientą gydytų vienas gydytojas, tada ligonis labiau juo pasitiki, turi mažiau galimybių manipuliuoti. Vizitai turėtų būti reguliarūs, jog ligonis pajustų, kad juo rūpinamasi, bet ne per dažni, nes kitaip skatinami ligos simptomai. Vengti nereikalingų tyrimų ar operacijų. Skiriami antidepresantai: tricikliniai antidepresantai, serotonino selektyvios reabsorbcijos inhibitoriai, kt., paprastai vidutinėmis dozėmis. Nerimui šalinti, miegui koreguoti, skiriami benzodiazepinai, trumpais kursais, kad neatsirastų priklausomybė. Manoma, kad individuali psichoterpija efektyvesnė nei grupinė. Esant skausmui gali būti taikomos relaksacinės priemonės, tam tikri atpalaiduojantys pratimai, gydomi lydintys psichikos sutrikimai.
Patarimai
Jeigu gydytojas paskiria antidepresantą, jį reikia vartoti nuosekliai, ilgai, keletą mėnesių, netgi metų. Vartojant benzodiezepinus griežtai laikytis gydytojo nurodymų, nes kitaip gali atsirasti priklausomybė. Labai svarbu laiku paskirtas psichiatrinis gydymas, kuo anksčiau jis paskiriamas, tuo geresni rezultatai.
Profilaktika
Gydytojas turi neprarasti profesinio budrumo, skirti reikiamą dėmesį paciento somatinei būsenai, nepamiršti, kad šie ligoniai gali susirgti ir somatine liga. Svarbu šiuos ligonius laiku nukreipti pas psichiatrą.
