Oligofrenija – tai įgimtas ar įgytas protinis atsilikimas, kuris pasireiškia bendru psichikos neišsivystymu, dominuojant intelekto nepakankamumui.
Ligos priežastys
Žinoma, kad šeimose, kuriose yra asmenų, sergančių oligofrenija, tikimybė atsirasti šiai ligai yra žymiai aukštesnė. Viena priežasčių yra genetiškai sąlygotos medžiagų apykaitos ligos, kai organizme trūksta vieno ar kito fermento, pvz.: fenilketonurija. Daugybinės intoksikacijos, pvz.: kai motina nėštumo metu piktnaudžiauja alkoholiu ar serga tam tikromis inkstų, kepenų, skydliaukės ligomis, taip pat turi įtakos protinio atsilikimo atsiradimui. Jeigu motinos kraujas yra Rh neigiamas, o tėvo Rh teigiamas, gali formuotis imuninis konfliktas, sąlygojantis sutrikusį vaiko vystymąsi. Neigiamai vaisių veikia įvairios infekcijos, bakterijos, virusai. Visiems gerai žinoma patogeninė radiacijos įtaka. Vaisiaus nervų sistemos vystymąsi gali sutrikdyti deguonies trūkumas audiniuose, mechaninė trauma gimdymo metu.
Simptomai
Ligos eiga
Esant protiniam atsilikimui, pasireiškia pilna (totalinė) silpnaprotystė. Pakenkiamas ne tik intelektas, bet ir kitos psichikos funkcijos, tokios kaip atmintis, dėmesys, emocijos, valia, kalba, kt. Pakinta mąstymas, ligonis nesugeba abstrakčiai mąstyti, objektus apjungia tik pagal išorinius požymius, negali jų palyginti. Nesupranta perkeltinės žodžių reikšmės, metaforų. Šiems vaikams sunku mokytis, nesupranta aritmetinių užduočių, gramatikos taisyklių. Viską mėgina atsiminti mechaniškai, nesiremia loginiais ryšiais. Sunkiai perkelia ir koncentruoja dėmesį.
Net ir esant nedidelio laipsnio protiniam atsilikimui, kalba mažai išraiškinga, žodynas skurdus. Judesiai lėti kampuoti, neritmiški, mimika skurdi, neišraiškinga. Emocijos vienodos, skurdžios, neišsivystę aukštosios emocijos. Psichika inertiška, sunkiai pereina nuo vienos veiklos prie kitos.
Esant giliai oligofrenijai, nesugeba užsiimti net pačiu paprasčiausiu fiziniu darbu, kai protinis atsilikimas lengvesnio laipsnio, toks žmogus neblogai orientuojasi paprastose buitinėse situacijose. Neretai drauge pasireiškia kiti vystymosi sutrikimai, dažniausiai pakenkiami regos, klausos organai.
Skiriami 3 silpnaprotystės laipsniai:
Idiotija. Sukus protinio atsilikimo laipsnis, atitinka vaiko iki 3 metų protinio išsivystymo lygį, (IQ mažiau 20) . Neretai visai nereaguoja į aplinką, nei garsu, nei ryškia šviesa nepavyksta patraukti jų dėmesio, kartais nepažįsta net savo motinos. Nesugeba apsitarnauti, pasirūpinti savimi, nemoka apsirengti, nusirengti, naudotis stalo įrankiais. Kalba neišsivysčiusi, kartoja neaiškius garsus ar atskirus žodžius. Emocijos primityvios, judesiai, mažai koordinuoti, stereotipiški. Atmintis neišsivysčiusi ar išsivysčiusi labai silpnai.
Imbecilumas. Vidutinio sunkumo protinis atsilikimas, atitinka 3-4 metų vaiko protinį lygį, (IQ lygus 20-50) . Sugeba įgauti savitarnos įgūdžių, išmoksta apsirengti, pavalgyti, dirbti patį paprasčiausią fizinį darbą. Kalba susideda iš standartinių frazių, gali prisiminti 200-300 žodžių. Įgyja tam tikrų žinių, tačiau abstrakčiai mąstyti nesugeba. Kai kurie išmoksta skaičiuoti, pažįsta kai kurias raides. Psichinė veikla inertiška, greitai pasimeta nepažįstamoje aplinkoje, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Nesugeba gyventi savarankiškai.
Debilumas. Lengvas protinis atsilikimas, atitinka 8-12 metų vaiko protinį lygį (IQ lygus 50-70) . Dominuoja konkretus mąstymas, nesugeba abstrakčiai mąstyti. Gali mokytis pagalbinėse mokyklose, pagal specialią programą, įgyja tam tikrus darbinius įgūdžius. Gerai orientuojasi paprastose situacijose. Gana neblogai išvystyta kalba. Elgesys savarankiškesnis ir adekvatesnis nei esant vidutinio sunkumo protiniam atsilikimui.
Ši liga diagnozuojama 1 proc. gyventojų, dažniau serga vyrai. Protiniam atsilikimui būdinga tam tikra dinamika, visų pirma tai susiję su vaiko organizmo vystymusi, priežastimis, sukėlusiomis protinį atsilikimą. Svarbios pedagoginės, gydymo priemonės – esant lengvai oligofrenijai, galima išmokyti dirbti nesunkų darbą. Pablogėjimus sąlygoja nepalanki socialinė aplinka, amžiaus krizės, ypač brendimas.
Net ir esant nedidelio laipsnio protiniam atsilikimui, kalba mažai išraiškinga, žodynas skurdus. Judesiai lėti kampuoti, neritmiški, mimika skurdi, neišraiškinga. Emocijos vienodos, skurdžios, neišsivystę aukštosios emocijos. Psichika inertiška, sunkiai pereina nuo vienos veiklos prie kitos.
Esant giliai oligofrenijai, nesugeba užsiimti net pačiu paprasčiausiu fiziniu darbu, kai protinis atsilikimas lengvesnio laipsnio, toks žmogus neblogai orientuojasi paprastose buitinėse situacijose. Neretai drauge pasireiškia kiti vystymosi sutrikimai, dažniausiai pakenkiami regos, klausos organai.
Skiriami 3 silpnaprotystės laipsniai:
Idiotija. Sukus protinio atsilikimo laipsnis, atitinka vaiko iki 3 metų protinio išsivystymo lygį, (IQ mažiau 20) . Neretai visai nereaguoja į aplinką, nei garsu, nei ryškia šviesa nepavyksta patraukti jų dėmesio, kartais nepažįsta net savo motinos. Nesugeba apsitarnauti, pasirūpinti savimi, nemoka apsirengti, nusirengti, naudotis stalo įrankiais. Kalba neišsivysčiusi, kartoja neaiškius garsus ar atskirus žodžius. Emocijos primityvios, judesiai, mažai koordinuoti, stereotipiški. Atmintis neišsivysčiusi ar išsivysčiusi labai silpnai.
Imbecilumas. Vidutinio sunkumo protinis atsilikimas, atitinka 3-4 metų vaiko protinį lygį, (IQ lygus 20-50) . Sugeba įgauti savitarnos įgūdžių, išmoksta apsirengti, pavalgyti, dirbti patį paprasčiausią fizinį darbą. Kalba susideda iš standartinių frazių, gali prisiminti 200-300 žodžių. Įgyja tam tikrų žinių, tačiau abstrakčiai mąstyti nesugeba. Kai kurie išmoksta skaičiuoti, pažįsta kai kurias raides. Psichinė veikla inertiška, greitai pasimeta nepažįstamoje aplinkoje, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Nesugeba gyventi savarankiškai.
Debilumas. Lengvas protinis atsilikimas, atitinka 8-12 metų vaiko protinį lygį (IQ lygus 50-70) . Dominuoja konkretus mąstymas, nesugeba abstrakčiai mąstyti. Gali mokytis pagalbinėse mokyklose, pagal specialią programą, įgyja tam tikrus darbinius įgūdžius. Gerai orientuojasi paprastose situacijose. Gana neblogai išvystyta kalba. Elgesys savarankiškesnis ir adekvatesnis nei esant vidutinio sunkumo protiniam atsilikimui.
Ši liga diagnozuojama 1 proc. gyventojų, dažniau serga vyrai. Protiniam atsilikimui būdinga tam tikra dinamika, visų pirma tai susiję su vaiko organizmo vystymusi, priežastimis, sukėlusiomis protinį atsilikimą. Svarbios pedagoginės, gydymo priemonės – esant lengvai oligofrenijai, galima išmokyti dirbti nesunkų darbą. Pablogėjimus sąlygoja nepalanki socialinė aplinka, amžiaus krizės, ypač brendimas.
Komplikacijos
Šie ligoniai nesugeba pasirūpinti savimi, todėl jiems reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra. Gali išsivystyti asteninės būsenos, pasireiškiančios dirglumu, greitu nuovargiu, apatija, kt. Kartais atsiranda nuotaikos sutrikimų, depresija, pykčio, agresijos protrūkiai, asocialus elgesys.
Tyrimai
Protinio atsilikimo diagnozė nustatoma remiantis psichologinio tyrimo rezultatais, pilnu fiziniu ir neurologiniu ištyrimu. Kai yra sutrikusi medžiagų apykaita, atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimas. Įtarus chromosominę patologiją, genetikos laboratorijoje ištiriamos chromosomos. Įvertinama klausa, kalbos funkcija, rankų piešinys, kt.
Gydymas
Esant tam tikriems susirgimams, laiku paskirtas gydymas gali apsaugoti nuo protinio atsilikimo. Tarkime, kai yra fermentų apykaitos sutrikimų, gali būti skiriama speciali dieta, fenilketonurija ar pakaitinė hormonų terapija taikoma esant tam tikroms endokrininėms ligoms, tokioms, kaip kretinizmui.
Įgimtos infekcijos – sifilis, toksoplazmozė ar kitos, gydomos antibiotikais. Taip pat skiriamos organizmą stiprinančios priemonės, vaistai nuo traukulių, įvairūs metaboliniai preparatai. Svarbios pedagoginės korekcinės priemonės, darbinis mokymas, profesinis pritaikymas, nukreiptas ligonio socialinės adaptacijos gerinimui. Gali būti skiriama gydomoji mankšta, masažas, fizioterapinės priemonės.
Įgimtos infekcijos – sifilis, toksoplazmozė ar kitos, gydomos antibiotikais. Taip pat skiriamos organizmą stiprinančios priemonės, vaistai nuo traukulių, įvairūs metaboliniai preparatai. Svarbios pedagoginės korekcinės priemonės, darbinis mokymas, profesinis pritaikymas, nukreiptas ligonio socialinės adaptacijos gerinimui. Gali būti skiriama gydomoji mankšta, masažas, fizioterapinės priemonės.
Patarimai
Nėštumo metu vengti įvairių neigiamų faktorių, nepersišaldyti, stengtis nesusirgti infekcinėmis ligomis. Be gydytojo nurodymų nevartoti jokių vaistų, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Nėštumo metu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad laiku būtų pastebėtos beatsirandančios komplikacijos. Patartina skiepytis nuo raudonukės. Tai patariama atlikti, kai moteris dar nėra nėščia ir 3 mėn. po vakcinacijos neketina pastoti.
Profilaktika
Pastaruoju metu išaugo genetinio konsultavimo reikšmė, galima nustatyti Rh faktorių, Rh antikūnus nėščiosioms. Jeigu įmanoma, šalinami visi neigiamai galintys paveikti vaisių faktoriai, taikomos priemonės, nukreiptos prieš infekciją. Svarbu informuoti visuomenę apie protinio atsilikimo priežastis, kliniką. Optimaliai rūpintis būsimos motinos ir vaiko sveikata. Šeimoms, kurių socialinis ekonominis statusas žemas, turėtų būti teikiama socialinė pagalba.
