Anafilaksija (gr. ana – prieš, hylaxis – sauga) – tai viena iš greito tipo alerginių reakcijų. Anafilaksinis šokas – tai sisteminė organizmo reakcija į kartotinai patekusį alergeną (t.y. į jau įjautrintą organizmą) , jam reaguojant su imunoglobulinu E. Reakcija pasireiškia staiga – po kontakto su alergenu praėjus maždaug 15-20 min., kartais po 1 ar kelių valandų.
Alergenas – tai medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Alergenais gali būti medžiagos, patenkančios iš aplinkos (taip būna dažniausiai) , taip pat ir organizme susidarančios medžiagos.
Alergenas – tai medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Alergenais gali būti medžiagos, patenkančios iš aplinkos (taip būna dažniausiai) , taip pat ir organizme susidarančios medžiagos.
Ligos priežastys
Anafilaksines reakcijas gali sukelti vaistai (antibiotikai, ypač penicilinas; vaistai nuo skausmo – analginas; preparatai, turintys jodo ir kt.) ;
nuodai (bičių, vapsvų, gyvačių) ;
įvairūs maisto produktai (jie dažnai sukelia alergiją, bet šokas išsivysto retai) .
nuodai (bičių, vapsvų, gyvačių) ;
įvairūs maisto produktai (jie dažnai sukelia alergiją, bet šokas išsivysto retai) .
Simptomai
Odos paraudimasSmulkus bėrimasLūpų, liežuvio patinimasUžkimęs balsasOdos pamėlynavimasDusulysPykinimasPilvo skausmasSąmonės sutrikimasAšarojimas
Ligos eiga
Paprastai reakcija po kontakto su pakartotinai patekusiu alergenu greita. Anafilaksinio šoko simptomai pasireikšti:
Odoje: atsiranda paraudimas, niežėjimas, smulkus bėrimas, patinimas.Gali patinti veidas, lūpos, liežuvis. Oda gali tapti melsvoka, dėl kvėpavimo nepakankamumo.
Kvėpavimo organų sistemoje : užkimsta balsas, padažnėja kvėpavimas, jis tampa garsus, atsiranda dusulys, nosies niežėjimas, čiaudulys.
Širdies ir kraujagyslių sistemoje: vargina bendras silpnumas, dažnas pulsas.
Virškinimo trakte: kyla pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas.
Nervų sistemoje: jaučiamas baimės jausmas, pulsavimas galvoje, traukuliai, sąmonės sutrikimai.
Akyse: ašarojimas, niežulys, uždegimas.
Dažnos yra odos, itin pavojingos kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų reakcijos. Virškinimo organų reakcijos pasitaiko retai.
Odoje: atsiranda paraudimas, niežėjimas, smulkus bėrimas, patinimas.Gali patinti veidas, lūpos, liežuvis. Oda gali tapti melsvoka, dėl kvėpavimo nepakankamumo.
Kvėpavimo organų sistemoje : užkimsta balsas, padažnėja kvėpavimas, jis tampa garsus, atsiranda dusulys, nosies niežėjimas, čiaudulys.
Širdies ir kraujagyslių sistemoje: vargina bendras silpnumas, dažnas pulsas.
Virškinimo trakte: kyla pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas.
Nervų sistemoje: jaučiamas baimės jausmas, pulsavimas galvoje, traukuliai, sąmonės sutrikimai.
Akyse: ašarojimas, niežulys, uždegimas.
Dažnos yra odos, itin pavojingos kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų reakcijos. Virškinimo organų reakcijos pasitaiko retai.
Komplikacijos
Tyrimai
Kontaktas su alergenu išaiškinamas, apklausiant pacientą.
Matomas odos bėrimas, paraudimas, patinimas, čiuopiamas dažnas pulsas.
Simptomų gali būti daug ar tik keli, bet šokui visada būdingas arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, bėrimais.
Matomas odos bėrimas, paraudimas, patinimas, čiuopiamas dažnas pulsas.
Simptomų gali būti daug ar tik keli, bet šokui visada būdingas arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, bėrimais.
Gydymas
Pirmoji pagalba šoko ištiktam žmogui – adrenalino injekcijos į veną. Gydymas paprastai tęsiamas Intensyvios terapijos skyriuje.
Anafilaksinio šoko gydyme didžiausias dėmesys skiriamas infuzinei terapijai – t.y. į veną lašinami elektrolitų tirpalai, sekamas jų balansas, kraujospūdis.
Anafilaksinio šoko gydyme didžiausias dėmesys skiriamas infuzinei terapijai – t.y. į veną lašinami elektrolitų tirpalai, sekamas jų balansas, kraujospūdis.
Patarimai
Kai ištinka anafilaksinis šokas, svarbu:
Nutraukti kontaktą su alergenu, jei galima (nevartoti vaisto ar pan.) .
Jei alerginė reakcija jau buvusi, alergenas žinomas, pacientui suleidžiama 1 ampulė adrenalino (0.1proc.) .
Jei šokas išsivystė dėl reakcijos po vamzdžio įkandimo, nestipriai virš įkandimo vietos uždedama timpa.
Kviesti GMP.
Nutraukti kontaktą su alergenu, jei galima (nevartoti vaisto ar pan.) .
Jei alerginė reakcija jau buvusi, alergenas žinomas, pacientui suleidžiama 1 ampulė adrenalino (0.1proc.) .
Jei šokas išsivystė dėl reakcijos po vamzdžio įkandimo, nestipriai virš įkandimo vietos uždedama timpa.
Kviesti GMP.
Profilaktika
Nevartoti vaistų, jei nuo jų buvusi alerginė reakcija, arba keli šeimos nariai yra alergiški tam pačiam vaistui.
Vengti kontakto su kitais alergenais, jei buvusi alerginė reakcija į juos.
Nepamiršti pasakyti apie buvusias alergines reakcijas jus apžiūrinčiam gydytojui.
Paklausti gydytojo apie profilaktines priemones, kurias turite turėti su savimi, taip pat ir kortelę, kurioje nurodyta, kam Jūs alergiškas. Paprastai rekomenduojama turėti:
1-2 ampules adrenalino (0.1 proc.) ;
Tavegilio (2 ampules) ;
Prednizolono (10 mg – t.y. 2 tabletes) ;
vienkartinių švirkštų.
Paprašykite savo gydytojo, kad paaiškintų, kaip šiomis priemonėmis naudotis. Jei yra buvusi šokinė reakcija, pvz, į vapsvos įkandimą, kitą kartą įkandus vapsvai, privalote tuoj pat susišvirkšti adrenalino (1 ampulę, po oda) , jei turite – vartokite kitus vaistus.
Vengti kontakto su kitais alergenais, jei buvusi alerginė reakcija į juos.
Nepamiršti pasakyti apie buvusias alergines reakcijas jus apžiūrinčiam gydytojui.
Paklausti gydytojo apie profilaktines priemones, kurias turite turėti su savimi, taip pat ir kortelę, kurioje nurodyta, kam Jūs alergiškas. Paprastai rekomenduojama turėti:
1-2 ampules adrenalino (0.1 proc.) ;
Tavegilio (2 ampules) ;
Prednizolono (10 mg – t.y. 2 tabletes) ;
vienkartinių švirkštų.
Paprašykite savo gydytojo, kad paaiškintų, kaip šiomis priemonėmis naudotis. Jei yra buvusi šokinė reakcija, pvz, į vapsvos įkandimą, kitą kartą įkandus vapsvai, privalote tuoj pat susišvirkšti adrenalino (1 ampulę, po oda) , jei turite – vartokite kitus vaistus.
