Hemoraginis vaskulitas (alerginis vaskulitas, Schoenlein-Henoch’o purpura) – tai padidėjusio jautrumo sukeltas smulkiųjų kraujagyslių uždegimas.
Ligos priežastys
Dažniausiai šia liga serga vaikai ir paaugliai, tačiau ji gali pasitaikyti ir bet kokio kito amžiaus žmogui.
Tai yra alerginė (padidinto organizmo jautrumo) liga, kuri pažeidžia smulkiausias odos, žarnų, inkstų kraujagysles – kapiliarus.
Imuninė organizmo sistema ne taip, kaip turėtų (pernelyg audringai) sureaguoja į kokį nors veiksnį: virusinę ar bakterinę infekciją, vaistus, vabzdžio įkandimą, skiepus, chemikalus ar šaltį.
Susidaro imuniniai kompleksai (antigeno junginys su antikūnais) , kurie nusėda smulkiosiose kraujagyslėse, sukelia jų uždegimą, užkemša jas, todėl atsiranda kraujo išsiliejimai, ligai būdingas bėrimas, vadinamas purpura. Tokie kraujo išsiliejimai atsiranda ne tik odoje, kraujuoti gali inkstai, žarnos ir kiti organai.
Dažniausiai hemoraginiu vaskulitu susergama po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (50 proc. atvejų po A tipo gripo) .
Didžiausias sergamumas stebimas pavasarį ir rudenį.
Tai yra alerginė (padidinto organizmo jautrumo) liga, kuri pažeidžia smulkiausias odos, žarnų, inkstų kraujagysles – kapiliarus.
Imuninė organizmo sistema ne taip, kaip turėtų (pernelyg audringai) sureaguoja į kokį nors veiksnį: virusinę ar bakterinę infekciją, vaistus, vabzdžio įkandimą, skiepus, chemikalus ar šaltį.
Susidaro imuniniai kompleksai (antigeno junginys su antikūnais) , kurie nusėda smulkiosiose kraujagyslėse, sukelia jų uždegimą, užkemša jas, todėl atsiranda kraujo išsiliejimai, ligai būdingas bėrimas, vadinamas purpura. Tokie kraujo išsiliejimai atsiranda ne tik odoje, kraujuoti gali inkstai, žarnos ir kiti organai.
Dažniausiai hemoraginiu vaskulitu susergama po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (50 proc. atvejų po A tipo gripo) .
Didžiausias sergamumas stebimas pavasarį ir rudenį.
Simptomai
Odos bėrimasSmulkios kraujosruvosSąnarių skausmaiKelių sąnarių patinimasPilvo skausmasPykinimasVėmimasViduriavimas juodomis išmatomisRaudonas šlapimasGalvos skausmas
Ligos eiga
Dažnai ligonio odą išberia, atsiranda smulkių kraujosruvų, neišnykstančių paspaudus. Bėrimas panašus į mažas mėlynes ar raudonus (purpurinius) taškelius. Dažniausiai išberia priekinius kojų paviršius, sėdmenis, apie alkūnes. Išbertos vietos gali patinti;
Skauda čiurnos, kelių sąnarius, jie gali patinti. Kartais skauda taip stipriai, kad žmogus negali vaikščioti, o vaikas nebenori bėgioti;
Ligonis skundžiasi pilvo skausmais, diegliais. Kartu gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas juodomis išmatomis (kraujavimo požymis) , rausvas ar raudonas šlapimas (dėl kraujo šlapime) .
Pažeidus nervų sistemą atsiranda galvos skausmas, pasikeičia žmogaus elgesys.
Skauda čiurnos, kelių sąnarius, jie gali patinti. Kartais skauda taip stipriai, kad žmogus negali vaikščioti, o vaikas nebenori bėgioti;
Ligonis skundžiasi pilvo skausmais, diegliais. Kartu gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas juodomis išmatomis (kraujavimo požymis) , rausvas ar raudonas šlapimas (dėl kraujo šlapime) .
Pažeidus nervų sistemą atsiranda galvos skausmas, pasikeičia žmogaus elgesys.
Liga dažniausiai prasideda po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Retai liga pasireiškia visais minėtais simptomais, dažniau išryškėja vienos ar kelių organų grupių pažeidimas.
Pagal tai hemoraginis vaskulitas skirstomas į formas:
odos formą (pasireiškia tik bėrimu) ;
sąnarių formą (pagrindinis nusiskundimas – sąnarių skausmas) ;
virškinamojo trakto formą (pagrindinis simptomas – pilvo skausmai) ;
inkstų formą (liga pasireiškia inkstų pakenkimu) ;
centrinės nervų sistemos formą.
Ligos eiga dažniausiai palanki – žmogus pasveiksta savaime, net ir negydomas. Ligos trukmė 4-6 savaitės. Pažymėtina, kad 50 proc. žmonių, sirgusių hemoraginiu vaskulitu, kada nors vėl juo sirgs.
Komplikacijos
Dažniausiai liga nesukelia ilgalaikių problemų, tačiau jei liga stipriai pažeidžia virškinamojo trakto kraujagysles, gali atsirasti tokių pavojingų komplikacijų, kaip kraujavimas iš virškinamojo trakto, žarnos sienelės plyšimas (perforacija) .
Kita galimų komplikacijų grupė – stiprus inkstų pakenkimas. Tuomet gali vystytis nefrozinis sindromas, greitai progresuojantis glomerulonefritas, inkstų liga gali tapti lėtine ir baigtis progresuojančiu inkstų nepakankamumu.
Kita galimų komplikacijų grupė – stiprus inkstų pakenkimas. Tuomet gali vystytis nefrozinis sindromas, greitai progresuojantis glomerulonefritas, inkstų liga gali tapti lėtine ir baigtis progresuojančiu inkstų nepakankamumu.
Tyrimai
Kraujo tyrimas atliekamas kitų galimų kraujosruvų priežasčių atmetimui. Hemoraginiam vaskulitui būdinga, kad kraujyje randama cirkuliuojančių imuninių kompleksų, taip pat kitų baltymų, dalyvaujančių padidinto jautrumo reakcijose.
Beveik visuomet sergančiojo hemoraginiu vaskulitu šlapimo tyrime randama baltymo ir eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) .
Esant sunkiam inkstų pažeidimui, kartais gali reikėti daryti inksto biopsiją – paimti nedidelį inksto gabalėlį ištyrimui.
Jei bėrimo priežastis nėra aiški, ar išbėrimas nėra tipiškas, daroma odos biopsija – odos gabalėlio paėmimas ištyrimui.
Beveik visuomet sergančiojo hemoraginiu vaskulitu šlapimo tyrime randama baltymo ir eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) .
Esant sunkiam inkstų pažeidimui, kartais gali reikėti daryti inksto biopsiją – paimti nedidelį inksto gabalėlį ištyrimui.
Jei bėrimo priežastis nėra aiški, ar išbėrimas nėra tipiškas, daroma odos biopsija – odos gabalėlio paėmimas ištyrimui.
Gydymas
Dažniausiai žmogus pasveiksta net ir negydomas. Jokių specifinių vaistų, galinčių išgydyti šią ligą, nėra. Todėl vaistai skiriami tik esant stipriems skausmams, ar dideliam inkstų pakenkimui, taip pat infekcijai gydyti (jei infekcija yra vaskulito priežastis) .
1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas) – skiriami esant stipriems sąnarių skausmams;
2. Gliukokortikoidai (prednizolonas) – skiriami tuomet, jei labai stiprūs sąnarių ar pilvo skausmai, ar didelis inkstų pakenkimas;
3. Jei yra ypač sunkus inkstų pažeidimas (greitai progresuojantis glomerulonefritas, nefrozinis sindromas) skiriami stiprūs alergines reakcijas slopinantys vaistai – imunosupresantai, specialios procedūros – plazmaferezės (jų metu iš kraujo pašalinami imuniniai kompleksai bei kitos medžiagos, dalyvaujančios padidinto jautrumo reakcijose) .
4. Kai kuriais atvejais gali tekti naudoti krešėjimą slopinančius vaistus – antikoaguliantus.
1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas) – skiriami esant stipriems sąnarių skausmams;
2. Gliukokortikoidai (prednizolonas) – skiriami tuomet, jei labai stiprūs sąnarių ar pilvo skausmai, ar didelis inkstų pakenkimas;
3. Jei yra ypač sunkus inkstų pažeidimas (greitai progresuojantis glomerulonefritas, nefrozinis sindromas) skiriami stiprūs alergines reakcijas slopinantys vaistai – imunosupresantai, specialios procedūros – plazmaferezės (jų metu iš kraujo pašalinami imuniniai kompleksai bei kitos medžiagos, dalyvaujančios padidinto jautrumo reakcijose) .
4. Kai kuriais atvejais gali tekti naudoti krešėjimą slopinančius vaistus – antikoaguliantus.
Patarimai
Dietos apribojimai gali būti rekomenduoti tik tuomet, kai hemoraginis vaskulitas komplikuojasi žarnyno ar inkstų pakenkimu.
Jei ligonis jaučia sąnarių skausmą, patariama jų neapkrauti. Ūmiu ligos periodu rekomenduojama daugiau ilsėtis, pagulėti.
Kadangi hemoraginis vaskulitas gali sukelti ilgalaikių inkstų problemų, gali reikėti keletą kartų tikrinti šlapimą, kraujo tyrimus, net jei ligonis jaučiasi visiškai gerai.
Jei ligonis jaučia sąnarių skausmą, patariama jų neapkrauti. Ūmiu ligos periodu rekomenduojama daugiau ilsėtis, pagulėti.
Kadangi hemoraginis vaskulitas gali sukelti ilgalaikių inkstų problemų, gali reikėti keletą kartų tikrinti šlapimą, kraujo tyrimus, net jei ligonis jaučiasi visiškai gerai.
Profilaktika
Specifinės profilaktikos nėra.
