idiopatinį arba nežinomos kilmės;
autoimuninį – sergant kai kuriomis ligomis (pavyzdžiui, reumatinėmis – sistemine raudonąja vilklige, reumatu, reumatoidiniu artritu ir kt.) prieš širdies raumenį ligonio organizmas pradeda gaminti specifines medžiagas, kurios žaloja širdies raumenį, t.y., organizmas „pats save žaloja”;
infekcinį – jį dažniausiai sukelia virusai (peršalimo ligų, gripo, lūpų pūslelinės, sukeliantis AIDS ir kt.) ; bakterijos (sergant skarlatina, angina, rože, kraujo užkrėtimu ir kt.) ; pirmuonys; kirminai; grybeliai. Infekcija gali tiesiogiai pažeisti širdies raumenį arba skatina gamintis specifines medžiagas, pažeidžiančios jį;
galimas ir nuodingų medžiagų sukeltas miokarditas (alkoholio, kokaino, kai kurių vaistų, radiacijos ir kt.) .
Miokardito išsivystymui gali turėti įtakos rizikos veiksniai:
amžius ir lytis (vyrai serga jaunesni, moterys – vyresnio amžiaus) ;
organizmo būklė infekcijos metu (bloga mityba, nėštumas, didelis fizinis aktyvumas) .
Greta „širdinių” simptomų būna ligos, sukėlusios miokarditą simptomai (pavyzdžiui, gripo simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai, „kaulų laužymas”) .
Vadinama besimtomė forma gali ir negydant baigtis pasveikimu arba vystosi lėtinis širdies nepakankamumas.
Nedidelis procentas ligonių suserga ūminiu aktyviu miokarditu. Jų ligos eiga dažniausiai žaibiška. Staigiai silpsta širdies raumuo, vystosi ūminis širdies nepakankamumas iki kardiogeninio šoko. Dalis ligonių, net ir gydomų, miršta, išgyvenusiems dažnai reikia persodinti širdį, ir tik nedaugeliui atsistato širdies raumens stiprumas.
Skiriamas vangios eigos miokarditas, kuriam būdingas palaipsnis lėtinio širdies nepakankamumo vystymasis, t.y., širdies raumuo iš lėto silpsta. Vystosi taip vadinama dilatacinė kardiomiopatija.
staigi mirtis;
gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai (skilvelinės tachikardijos, skilvelių virpėjimai) ;
mioperikarditas, kai aplink širdį esančioje ertmėje susikaupia skystis ir spaudžia širdį, vystosi širdies tamponada;
širdies nepakankamumas;
įvairių kūno vietų kraujagyslių užsikimšimai, nes, nusilpus širdies raumeniui, sulėtėja kraujotaka, ir susidaro geros sąlygos atsirasti trombams širdyje, iš kur jie gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą; į plaučius ir sukelti plaučių infarktą, ir t.t.
Esant neaiškiai diagnozei, tenka atlikti širdies biopsiją, t.y., su specialia adata įduriama ir paimamas mažas širdies raumens gabalėlis.
