Reumatas – bakterijų (streptokokų) išprovokuota alerginė uždegiminė liga, pažeidžianti širdį, sąnarius, smegenis, odą bei kitus organus. Šia liga gali susirgti įvairaus amžiaus, bet dažniausiai jauni (7-15 metų) žmonės. Užsienyje ši liga vadinama reumatine karštine. Atminkite tai viena dažniausių suaugusių žmonių širdies vožtuvų (ne sąnarių!) pažeidimo priežasčių. Yra sakoma: reumatas lyžteli sąnarius, bet kanda širdį! Ligos priežastys Šią ligą gali sukelti: 1) A grupės β hemolizinis streptokokas – tai bakterija, kuri dažniausiai sukelia anginą, bet gali sukelti prienosinių ančių uždegimą (sinusitą) , ausies uždegimą ar kitą infekcinę ligą. 2) Paveldimumas (dažnai reumatu serga keli šeimoms nariai) . 3) Pakitęs žmogaus atsparumas dėl, pavyzdžiui, blogų buities sąlygų (ankštas, šaltas, drėgnas butas, didelis…

Temporalinis arteriitas (gigantinių ląstelių arteriitas) – tai smilkininės arterijos (kuri eina per smilkinį, šalia akies) uždegimas. Ligos priežastys Dėl arterijų uždegimo dažniausiai pažeidžiamos smilkinių arterijos, rečiau – kaklo bei rankų arterijos, paburksta jų sienelės, susiaurėja arterijų spindis, todėl sumažėja kraujo tekėjimas šia kraujagysle. Tai sukelia ligai būdingus simptomus. Tikslios ligos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad tai yra iškreiptas organizmo imuninės sistemos atsakas, kuomet už imunitetą atsakingos ląstelės į arterijų sieneles reaguoja kaip į svetimą organizmui audinį. Dažniausiai šia liga serga vyresnės nei 50 metų moterys. Vyrai serga 2 kartus rečiau. Simptomai Galvos skausmasSmilkinio srities pulsuojantis skausmasVeido, kaklo raumenų skausmasVeido, kaklo ir raumenų įtempimasSkausmas kramtantŽandikaulio,liežuvio skausmasKarščiavimasKūno masės mažėjimasPrakaitavimasRegėjimo sutrikimai Ligos eiga…

Aortos vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi. Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti…

Širdies transplantacija (ŠT) yra širdies persodinimas iš vieno žmogaus (donoro) kitam žmogui (recipientui) . Skiriama ksenotransplantacija, kai širdis persodinama iš gyvūno žmogui ir alotransplantacija, kai iš žmogaus žmogui. Ligos priežastys Širdies ligos yra dažniausiai sukeliančios mirtį ligos Lietuvoje, o taip pat visame pasaulyje. Esant šiuolaikinės širdies chirurgijos galimybėms, įmanoma visiškai ar iš dalies pagydyti daugelį ligonių, sergančių širdies ligomis. Pavyzdžiui, visiškai galima ištaisyti įgimtus širdies defektus, pakeisti arba pataisyti širdies vožtuvus, atstatyti kraujotaką širdies kraujagyslėmis, išoperuoti arba atstatyti širdies ir stambiųjų kraujagyslių aneurizmas. Tačiau yra grupė ligų, kurioms įprastiniai širdies chirurgijos metodai neefektyvūs. Tai kardiomiopatijos, tiek dilatacinė, tiek hipertrofinė, daugybinis vainikinių širdies kraujagyslių pažeidimas, didžiulės poinfarktinės širdies aneurizmos, kai labai…

Trauminis šokas – tai žmogaus gyvybei pavojinga organizmo reakcija įvykus traumai. Ligos priežastys Ši būsena gali išsivystyti po traumos, ypač masyvios – pvz. dubens kaulų lūžimo, autoįvykio. Tuo metu mechaniniai faktoriai pažeidžia audinius, labai smarkiai dirginamos nervinės galūnėlės, ir jomis sklindantys impulsai tiesiog perdirgina centrinę nervų sistemą (smegenis) . Be to, netenkama kraujo – sumažėja cirkuliuojančių skysčių tūris organizme. Dėl „perdirginimo” į kraujotaką išsiskiria tam tikri hormonai, kaip atsakomoji reakcija (svarbiausias – adrenalinas, tačiau dalyvauja ir daug kitų, nes suaktyvėja vidaus sekrecijos liaukų veikla) . Tai taip pat turi įtakos mikrocirkuliacijos sutrikimui ir audinių badui. Simptomai SusijaudinimasIšblyškusi oda ir gleivinėsAukštas kraujo spaudimasDažnesnis pulsasDažnas kvėpavimasBendras silpnumasŽemas kraujo spaudimasPrakaitavimasRetas kvėpavimasPaviršutiniškas kvėpavimas Ligos…

Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos) . Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Ligos priežastys Aterosklerozė nėra vien tik nuo amžiaus priklausanti liga. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai. Šiuos rizikos veiksnius mes galime pašalinti, tačiau aterosklerozę įtakoja ir nekeičiamieji rizikos veiksniai –…

Prieširdžių plazdėjimas (PP) – tai reguliarūs, bet labai dažni prieširdžių susitraukimai (220 – 400 k/min) . Prieširdžių virpėjimas (PV) – tai labai dažni neritmiški prieširdžių susitraukimai (400 –600 k/min) , kai nebelieka normalios prieširdžių sistolės, t.y., susitraukimo. Tai dažniausias po ekstrasistolijos širdies ritmo sutrikimas. Ligos priežastys Nors prieširdžiai susitraukinėja labai dažnai, tačiau ne visi impulsai per atrioventrikulinę jungtį (specialų impulso laidumo taką tarp prieširdžių ir skilvelių) patenka į skilvelius ir taip širdis apsaugoma nuo per dažno susitraukinėjimo. Pagal tai kiek impulsų praeina į skilvelius, skiriama: normosistolinis (pulsas yra 60-100 k/min) , tachisistolinis (>100 k/min) ir bradisitolinis (<60 k>įvairios širdies ligos: (pvz., miokarditai, perikarditai, širdies ydos, kardiomiopatijos ir kitos) ; plaučių…

Perikarditas – širdiplėvės uždegimas. Širdiplėvė yra uždaras maišas, kuris dengia širdį iš visų pusių ir vienu puse yra priaugęs prie širdies. Širdiplėvės ertmėje yra nedidelis kiekis skysčio (apie 50 ml.) , kuris apsaugo širdį nuo traumų jai susitraukinėjant (širdis tarsi slydinėja tame skystyje, todėl mažėja audinių trintis) . Taip pat apsaugo nuo infekcijos, kai yra greta esančių organų uždegimas (pavyzdžiui, plaučių uždegimas) . Ligos priežastys Širdiplėvės uždegimą gali sukelti daugelis priežasčių: 1. Infekcija. Perikarditą gali sukelti įvairios bakterijos (pvz., džiovos, arba tuberkuliozės) , virusai (gripo, peršalimo) ; 2. Padidėjęs šlapalo kiekis. Sergant lėtiniu inkstu nepakankamumu, organizme kaupiasi nuodinga medžiaga – šlapalas, kuri nuodija organizmą ir sukelia įvairių organų uždegimus; 3.…

Tai nepiktybinė širdies liga, ir dažniau ne tiek liga, kiek širdies struktūros variantas. Pasitaiko 4-7 proc. žmonių, moterims dažniau nei vyrams. Ligos priežastys Dažniausios įgytų širdies ydų priežastys – reumatas ir infekcinis endokarditas. Rečiau širdies vožtuvus pažeidžia kitos ligos – sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, mechaninės traumos. Įtakos gali turėti įgimti struktūriniai širdies vožtuvo pakitimai. Simptomai Veriantis, duriantis skausmas krūtinėjeŠirdies „ūžesys”Širdies ritmo sutrikimaiDusulys Ligos eiga Mitralinis prolapsas gali sukelti veriančio, duriančio pobūdžio skausmus krūtinėje, ekstrasistoles, kartais širdies arterijų vainikėlių spazmus. Retai pasitaiko, kad ant vožtuvo burės gabalėlis atitrūksta ir įvyksta kurios nors arterijos embolija. Ji gali sukelti smegenų insultą, staigų vienos akies regėjimo pablogėjimą, miokardo infarktą. Tiktai 15 proc. ligonių…

Krūtinės angina arba stenokardija – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.y., pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis. Ligos priežastys Širdies raumenį (miokardą) deguonimi aprūpina dvi iš aortos išeinančios arterijos, tarsi vainikai apgaubiančios išorinį širdies paviršių ir todėl vadinamos vainikinėmis (koronarinėmis) arterijomis. Kairioji koronarinė arterija skyla į dvi šakas: nusileidžiančiąją ir gaubiančiąją. Sveikomis koronarinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tuomet žmogus pajunta pirmuosius negalavimus – dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas –…