PERIKARDITAS

Perikarditas – širdiplėvės uždegimas.
Širdiplėvė yra uždaras maišas, kuris dengia širdį iš visų pusių ir vienu puse yra priaugęs prie širdies. Širdiplėvės ertmėje yra nedidelis kiekis skysčio (apie 50 ml.) , kuris apsaugo širdį nuo traumų jai susitraukinėjant (širdis tarsi slydinėja tame skystyje, todėl mažėja audinių trintis) . Taip pat apsaugo nuo infekcijos, kai yra greta esančių organų uždegimas (pavyzdžiui, plaučių uždegimas) .

Ligos priežastys

Širdiplėvės uždegimą gali sukelti daugelis priežasčių:

1. Infekcija. Perikarditą gali sukelti įvairios bakterijos (pvz., džiovos, arba tuberkuliozės) , virusai (gripo, peršalimo) ;
2. Padidėjęs šlapalo kiekis. Sergant lėtiniu inkstu nepakankamumu, organizme kaupiasi nuodinga medžiaga – šlapalas, kuri nuodija organizmą ir sukelia įvairių organų uždegimus;
3. Įvairios reumatinės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatas) ;
4. Įvairūs onkologiniai susirgimai (krūties, širdiplėvės) ;
5. Krūtinės ląstos traumos;
6. Gretimų organų infekcinės ligos (plaučių, tarpuplaučio) ;
7. Perikarditas vystosi po miokardo infarkto, pirmąją savaitę arba po trijų savaičių dėl žuvusio širdies raumens vietoje pasigaminusių dirginančių medžiagų.

Simptomai

Skausmas krūtinės ląstojeKarščiavimasŠirdies plakimasKosulysDusulys

Ligos eiga

Pacientui svarbiausia žinoti ūmaus perikardito simptomus, nes reikia laiku kreiptis į gydytoją, tuo tarpu lėtinio perikardito simptomai nespecifiniai, primena lėtinio širdies nepakankamumo simptomus ir jį gali diagnozuoti tik gydytojas.
Pagrindinis simptomas yra krūtinės ląstos skausmas, kuris gali būti buko, spaudžiančio pobūdžio, plintantis į kaklą, pilvą ar nugarą; stiprėjantis gulint, kosint, giliau įkvėpus, judant.

Perikarditas yra skirstomas į:
ūminį perikarditą,
kuris gali būti sausasis, t.y., širdiplėvės ertmėje skysčio nedaugėja, o dėl uždegimo sudirgę lapeliai trinasi vienas į kitą ir sukelia skausmą;
ir šlapiasis, kai širdiplėvėje susikaupia skysčio, tada sudirginti lapeliai skysčio atitolinami vienas nuo kito, ir skausmas išnyksta. Jei širdiplėvėje kaupiasi labai daug skysčio, pradedama spausti širdis, sutrikdoma jos kaip siurblio funkcija, į ją mažiau patenka kraujo, todėl mažiau kraujo širdis išmeta į vidaus organus. Jei visa tai vyksta labai greitai, širdiplėvė nespėja temptis ir net nedidelis skysčio kiekis gali sukelti širdies suspaudimą. Dėl per mažai išmetamo kraujo į aortą krenta spaudimas, vystosi ūminis širdies nepakankamumas.

lėtiniu perikarditu su širdies suspaudimu vadinamas lėtinis procesas, kai širdiplėvės ertmė išsitampo ir joje gali susikaupti net 3 litrai skysčio. Kraujas pradeda kauptis venose, gali atsirasti kojų tinimai, padidėti pilvas. Kai kada širdiplėvėje nesikaupia skystis, o širdiplėvės lapeliai suauga, ir tai irgi trukdo širdžiai dirbti, širdis „nebeslysta”. Lapeliai gali sukalkėti, o tai savo ruožtu dar pasunkina širdies darbą – širdis tarsi atsiduria šarvuose. Esant tokiai padėčiai vystosi lėtinis širdies nepakankamumas.

Sergant ūminiu perikarditu galima visiškai pasveikti, sergant lėtiniu perikarditu dažniausiai vystosi širdies nepakankamumas, kurio vystymąsi gydant galime pristabdyti.

Komplikacijos

Sergant perikarditu, gali vystytis ūminis ar lėtinis širdies nepakankamumas.

Tyrimai

Širdiplėvės uždegimą gali įtarti ir diagnozuoti tik gydytojas! Ūmiai atsiradus dusuliui, bendram silpnumui, aprašytam skausmui reikėtų kreiptis į savo šeimos daktarą. Diagnozę nustatyti padeda simptomai, eiga, specifiniai pokyčiai elektrokardiogramoje, krūtinės ląstos rengenologinis tyrimas (tačiau ne visais atvejais) , širdies echoskopinis tyrimas, kraujo tyrimas (tai liudija kai kurie nespecifiniai uždegiminiai pokyčiai) . Kai kada tam, kad nustatytume priežastį, sukėlusią perikarditą, tenka atlikti perikardo punkciją, t.y., su specialia adata įduriama į širdiplėvės ertmę ir ištraukiamas skystis tyrimams.

Gydymas

Ūminis perikarditas gydomas ligoninėje. Skiriami šie vaistai:
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegiminiai (diklofenakas, indometacinas) ;
jei skausmas nepalengvėja per 48 valandas, skiriamas prednizolonas;
jei nustatyta, kad perikarditą sukėlė bakterijos, skiriami antibiotikai, jei tuberkuliozinės kilmės, antituberkuliotikai ir t.t.

Jei širdiplėvės ertmėje kaupiasi labai daug skysčio, tai kartais tenka atlikti perikardo punkciją: su adata įduriama į širdiplėvės ertmę ir ištraukiamas skystis. Jei skystis kaupiasi lėtiškai (lėtinis perikarditas) , tai tokias procedūras tenka kartoti arba net paliekamas specialus vamzdelis širdiplėvės ertmėje.

Jei širdiplėvė labai kalkėja, ryškiai apsunkindama širdies darbą, operuojama – pašalinama širdiplėvė.

Patarimai

Sergant ūminiu perikarditu reikia gulėti lovoje, kol neišnyks karščiavimas ir skausmas.

Profilaktika

Kada ir kam vystysis perikarditas numatyti neįmanoma. Reikia tinkamai gydyti peršalimo ligas, plaučių uždegimą ir t.t. Specifinės profilaktikos nėra.