Krūtinės angina arba stenokardija – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.y., pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis.
Ligos priežastys
Širdies raumenį (miokardą) deguonimi aprūpina dvi iš aortos išeinančios arterijos, tarsi vainikai apgaubiančios išorinį širdies paviršių ir todėl vadinamos vainikinėmis (koronarinėmis) arterijomis. Kairioji koronarinė arterija skyla į dvi šakas: nusileidžiančiąją ir gaubiančiąją. Sveikomis koronarinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tuomet žmogus pajunta pirmuosius negalavimus – dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies.
Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas – aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios arteriją, – pagrindinė koronarinės širdies ligos priežastis.
Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas – aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios arteriją, – pagrindinė koronarinės širdies ligos priežastis.
Simptomai
Priepuolinis skausmas krūtinėjeSunkumas krūtinėjeSkausmas už krūtinkaulioGalvos svaigimasBaimės jausmas
Ligos eiga
Ligonių krūtinės anginos simptomai yra skirtingi, tačiau to paties ligonio – stereotipiniai, t.y., atsikartojantys. Paprastai krūtinės angina prasideda tik didelio fizinio krūvio metu arba labai susijaudinus, dažniausiai paryčiui. Tipiška krūtinės angina – tai priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu” krūtinėje. Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu! Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Priepuolis trunka nuo 0,5 iki 5 minučių, retai – 10-15 minučių. Jei krūtinės angina užsitęsė daugiau nei 20 minučių, galime įtarti miokardo infarktą arba tai ne krūtinės angina!
Negydant koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, aterosklerozė progresuoja ir skausmas kyla mažesnio fizinio krūvio metu, tampa dažnesnis, stipresnis, ilgiau užtrunkantis; kartais ima skaudėti krūtinę ir esant ramybės būsenoje. Negydant galima susirgti miokardo infarktu, vystosi širdies nepakankamumas. Tinkamai gydant, galima sustabdyti net toli pažengusią aterosklerozę. Taigi vartojant gydytojo paskirtą gydymą, galima gyventi be krūtinės anginos priepuolių arba juos labai suretinti.
Negydant koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, aterosklerozė progresuoja ir skausmas kyla mažesnio fizinio krūvio metu, tampa dažnesnis, stipresnis, ilgiau užtrunkantis; kartais ima skaudėti krūtinę ir esant ramybės būsenoje. Negydant galima susirgti miokardo infarktu, vystosi širdies nepakankamumas. Tinkamai gydant, galima sustabdyti net toli pažengusią aterosklerozę. Taigi vartojant gydytojo paskirtą gydymą, galima gyventi be krūtinės anginos priepuolių arba juos labai suretinti.
Komplikacijos
Koronarinė širdies liga gali komplikuotis:
· Nestabilia krūtines angina, arba „priešinfarktine” būkle. Taip vadinama būsena, kai anksčiau nebuvus jokių ligos požymių, skausmai kyla netikėtai nuo mažiausio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipant laiptais į viršų; taip pat kai jau sergama krūtinės angina, tik skausmai tolygio stiprėja, užtrunka ilgiau (iki 20 minučių) , kartojasi naktį.
· Miokardo infarktu;
· Lėtiniu širdies nepakankamumu;
· Staigia mirtimi.
· Nestabilia krūtines angina, arba „priešinfarktine” būkle. Taip vadinama būsena, kai anksčiau nebuvus jokių ligos požymių, skausmai kyla netikėtai nuo mažiausio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipant laiptais į viršų; taip pat kai jau sergama krūtinės angina, tik skausmai tolygio stiprėja, užtrunka ilgiau (iki 20 minučių) , kartojasi naktį.
· Miokardo infarktu;
· Lėtiniu širdies nepakankamumu;
· Staigia mirtimi.
Tyrimai
Gydymas
Krūtines anginos gydymą turėtų skirti gydytojas!
1. Medikamentinis gydymas.
Kad nebūtų krūtinės anginos priepuolių vartojamos šios vaistų grupės:
· nitratai;
· beta adrenoblokatoriai;
· kalcio kanalų blokatoriai;
· molsidominas;
· trombų susidarymą slopinantys vaistai.
2. Intervencinis gydymas (angioplastika ir chirurginis gydymas) .
Kai gydymas vaistais neefektyvus arba ligoniui yra priešinfarktinė būklė, atliekamas širdies zondavimas. Per šlaunies arteriją į širdies kraujagysles yra įvedamas specialus siauras vamzdukas, per kurį leidžiama speciali rentgeno spindulius atspindinti medžiaga. Tai leidžia matyti širdies kraujagyslių susiaurėjimus. Tada per tą patį vamzduką įvedamas mažas balionėlis ir susiaurėjusi kraujagyslės vieta išplečiama. Kartais, kai aterosklerozinė plokštelė labai kieta ir balionu kraujagyslės išplėsti nepavyksta, į ją įstatomas specialus plėtiklis, kuris ten ir paliekamas. Po tokių procedūrų ligonis turi griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų. Šis gydymas dažnai prailgina paciento gyvenimą.
Kai širdies zondavimo metu nustatomi daugybiniai kraujagyslių susiaurėjimai, rekomenduojamas operacinis gydymas – aortokoronarinio nuosrūvio operacija.
1. Medikamentinis gydymas.
Kad nebūtų krūtinės anginos priepuolių vartojamos šios vaistų grupės:
· nitratai;
· beta adrenoblokatoriai;
· kalcio kanalų blokatoriai;
· molsidominas;
· trombų susidarymą slopinantys vaistai.
2. Intervencinis gydymas (angioplastika ir chirurginis gydymas) .
Kai gydymas vaistais neefektyvus arba ligoniui yra priešinfarktinė būklė, atliekamas širdies zondavimas. Per šlaunies arteriją į širdies kraujagysles yra įvedamas specialus siauras vamzdukas, per kurį leidžiama speciali rentgeno spindulius atspindinti medžiaga. Tai leidžia matyti širdies kraujagyslių susiaurėjimus. Tada per tą patį vamzduką įvedamas mažas balionėlis ir susiaurėjusi kraujagyslės vieta išplečiama. Kartais, kai aterosklerozinė plokštelė labai kieta ir balionu kraujagyslės išplėsti nepavyksta, į ją įstatomas specialus plėtiklis, kuris ten ir paliekamas. Po tokių procedūrų ligonis turi griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų. Šis gydymas dažnai prailgina paciento gyvenimą.
Kai širdies zondavimo metu nustatomi daugybiniai kraujagyslių susiaurėjimai, rekomenduojamas operacinis gydymas – aortokoronarinio nuosrūvio operacija.
Patarimai
1.Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydačio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti.
2. Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę) , ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.
3. Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
4. Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose.
Sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui.
2. Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę) , ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.
3. Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
4. Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose.
Sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui.
Savipagalba kritiniu atveju.
Ištikus krūtinės anginos priepuoliui būtina nedelsiant nutraukti fizinį krūvį (jei ėjote, tai sustokite) . Jei krūtinės anginos priepuolis užtruko ilgiau nei paprastai (ilgiau nei 20 minučių) , čiulpkite nitroglicerino tabletes: po 1 tabletę kas 5 minutes, kol trunka skausmas (nebijokite, neperdozuosite!) , kvieskite greitąją pagalbą, stenkitės mažiau jaudintis.
Dažniausios klaidos. Validolio tabletės ar „širdies lašai” krūtinės anginos priepuolio metu neefektyvūs! Galite juos naudoti tik kartu su nitroglicerinu.
Atminkite: koronarinės širdies ligos kilmė daugialypė. Būtina įvertinti bendrąją paciento riziką susirgti. Rizikos veiksniai tarpusavyje susiję ir stiprina vienas kito poveikį. Jeigu priklausote padidintos rizikos grupei ir tikimybė susirgti yra didelė, nedelsiant keiskite įpročius. Jeigu jau sergat, neleiskite ligai plėstis.
Profilaktika
Svarbiausia yra aterosklerozės profilaktika, t.y., aterosklerozės rizikos veiksnių korekcija.
