Sinonimai: kraujo vėžys, leukozė, ūminė limfoblastinė leukemija. Graikų k.: leukos –baltas, haima – kraujas. Apibrėžimas Ūminė limfocitinė leukemija – tai navikinė kraujo sistemos liga, kai nesiliauja daugintis pakitusios tam tikro tipo (limfoidinio) pirmtakinės kraujodaros ląstelės, kurios infiltruoja kaulų čiulpus, cirkuliuoja kraujyje nesubrendusios ląstelės (blastai) , pakinta leukocitų skaičiaus, slopinamos normalios kraujodaros ląstelės, o pakitusios kaupiasi įvairiuose organuose (blužnyje, kepenyse, limfmazgiuose, odoje, smegenyse) . Limfocitinėmis leukemijomis dažniausiai serga vaikai (ūminė leukemija sudaro apie 80–90 proc. visų vaikams pasitaikančių leukemijų ir 30 proc. visų vaikų navikų) . Suaugusieji dažniausia serga 30–40 metų – ne daugiau kaip 15 proc. visų ūminių leukemijų. Ligos priežastys Jonizuojanti radiacija, cheminės medžiagos (benzolas, naftos perdirbimo produktai) ,…

Trombocitopenija – tai laikinas ar pastovus trombocitų (kraujo plokštelių) kiekio sumažėjimas kraujyje. Ji pasireiškia polinkiu kraujuoti. Ligos priežastys Imuninės kilmės trombocitopenijos. Idiopatinė trombocitopeninė purpura. Dėl neaiškios priežasties sumažėja trombocitų kiekis kraujyje, atsiranda kraujavimas, mėlynių. Skiriamos dvi šios ligos formos – ūminė ir lėtinė. Ūmine forma dažniausiai serga vaikai ir daugumai (> 80 proc.) liga išnyksta savaime. Lėtine forma dažniausiai serga suaugusieji – tik 10 proc. pasveiksta savaime. Poinfekcinė trombocitopenija. Būna trumpalaikė, spontaniškai išnykstanti būklė po virusinių infekcijų vaikams ir jaunuoliams bei ilgalaikė, gydymo reikalaujanti būklė suaugusiesiems. Autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, opinis kolitas, Krono liga ir kitos) gali būti kartu su imunine trombocitopenija. Limproliferacinės ligos (leukemija, limfoma, mielominė liga ir…

Hemofilija (arba kraujavimo liga) – tai paveldima liga, kurios metu sutrinka kraujo krešėjimas ir būna kraujavimo epizodų, trunkančių nuo kelių valandų iki kelių dienų. Ligos priežastys 75 proc. atvejų ši liga paveldima su X chromosoma. Normaliai žmogus turi 46 chromosomas (23 chromosomų poras) . 23-oji chromosomų pora lemia žmogaus lytį. Moterys turi dvi X chromosomas (XX) , o vyrai – vieną X ir vieną Y chromosomą (XY) . Ligą sukeliantis genas yra šios poros X chromosomoje. Apvaisinimo metu būsimas vaikas iš abiejų tėvų gauna po vieną lytinę chromosomą: iš motinos – visada X, o iš tėvo – arba X (tada gimsta mergaitė) , arba Y chromosomą (tokiu atveju gimsta berniukas)…

Lėtinė leukemija – tai kraujo sistemos navikinė liga, kurios metu kaulų čiulpuose išveša pakitusios kamieninės ląstelės, gaminamos navikinės ląstelės, o kraujyje atsiranda įvairaus brendimo laipsnio baltųjų kraujo kūnelių. Lėtinės leukemijos skirstomos į limfoleukemijas ir mieloleukemijas. Skiriasi jų eiga, gydymo taktika ir prognozė. Ligos priežastys Priežastys nėra visiškai aiškios: galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, cheminių medžiagų (pvz., benzolo) įtaka, paveldimi chromosomų pokyčiai (pvz., Dauno sindromą turintys asmenys (21-os chromosomų poros trisomija) turi gerokai didesnę tikimybę susirgti leukemija) . Su amžiumi tikimybė susirgti lėtine leukemija didėja: 50-ais gyvenimo metais suserga 5 žmonės iš 100000 gyventojų, o 80-ais gyvenimo metais – 30 žmonių iš 100000 gyventojų. Simptomai Limfmazgių padidėjimas Blužnies padidėjimas Kepenų padidėjimas Niežulys…