Kraujo ligos,  Ligos

HODŽKINO LIMFOMA

Sinonimai: limfogranuliomatozė, Hodžkino liga.

Tai piktybinių limfogeninių navikų grupė, kuriai būdinga vienodų pakitusių ląstelių mažuma reakcinių (ne navikinių) ląstelių fone. Ji vieną po kito pakenkia limfmazgius, kaulų čiulpus ir kitus organus (kepenis, plaučius, pleurą, virškinamąjį traktą, odą, centrinę nervų sistemą ir kt.) .

Paplitimas
Sergamumas šia liga Europoje yra 2,2 /100000, o mirtingumas – 0,7/100000 gyventojų. 2000 m. Lietuvoje užregistruota 78 Hodžkino limfomos atvejai: 31 vyrams ir 47 moterims.

Ligos priežastys
Priežastys nėra aiškios, galvojama apie virusų (Epštein-Baro ar kitų onkogeninių virusų) įtaka šiai ligai atsirasti.
Simptomai
  • Karščiavimas
  • Limfmazgių padidėjimas
  • Naktinis prakaitavimas
  • Kūno masės mažėjimas
  • Padidėjusi blužnis
  • Padidėjusios kepenys
  • Ligos eiga
    Dažniausiai padidėja kaklo, viršraktikauliniai, pažastų limfmazgiai. Jie yra neskausmingi, bet vis didėja, suauga į didelius limfmazgių paketus. Kartais padidėja tarpuplaučio limfmazgiai. Jei jie spaudžia į trachėją ir bronchus, ligonis gali jausti lengvą dusulį, būna sausas kosulys. Neretai ligoniams pakyla temperatūra (kartais net >380C) , karščiavimas tęsiasi pakankamai ilgai. Būna sumažėjęs darbingumas, naktinis prakaitavimas, kartais odos niežulys, mažėja kūno masė.
    Kartais liga pastebima, kai padidėja matomų kūno vietų limfmazgiai. Kitais atvejais ligonis pastebi, kad pablogėja jo savijauta, jis karščiuoja, liesėja, ir liga nustatoma tik atlikus specialius tyrimus. Negydoma ji progresuoja, didėja kitų kūno sričių limfmazgiai, jie suauga į didelius junginius, padidėja kepenys ir blužnis. Paskutinėje stadijoje pakitusių ląstelių patenka į kaulus, plaučius, odą (joje atsiranda įvairaus dydžio židinių) . Kai jų patenka į kaulų čiulpus, pasireiškia ūminė leukemija.
    Komplikacijos
    Negydant ši liga mirtina.
    Tyrimai
    Gydytojas apčiuopos būdu nustato kaklo, viršraktikaulinių, pažastų, pilvo limfmazgių padidėjimą, kepenų bei blužnies padidėjimą. Diagnozę patikslina ultragarsinis ištyrimas: nustatomas pilvo ertmės limfmazgių padidėjimas, kepenų bei blužnies dydis.
    Atlikus plaučių rentgenogramą, matomi padidėję tarpuplaučio limfmazgiai. Kartais pakitimų išplitimui įvertinti atliekama kompiuterinė tomografija.
    Atlikus kraujo tyrimą specifinių ligos požymių nebūna, bet gali būti padidėjęs eozinofilų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) , sumažėjęs limfocitų skaičius.
    Galutinė diagnozė nustatoma paėmus padidėjusio limfmazgio gabaliuką, ištyrus jį po mikroskopu (limfmazgio biopsija) ir radus specifinių pakitimų (Šternbergo gigantines ląsteles) .
    Gydymas
    Ankstyvose stadijose, kai procesas nėra išplitęs, taikomas spindulinis gydymas, apšvitinant radioaktyviais spinduliais pažeistą sritį. Vėliau ligoniai gydomi chemoterapijos kursais arba šių dviejų metodų deriniu. Chemoterapijos efektyvumas priklauso nuo medikamento dozės ir laiku pradėto jo skyrimo, t. y. turi būti skiriama visa chemopreparatų dozė ir laiku. Jei po gydymo liga pasikartoja, atliekama kaulų čiulpų transplantacija.
    Patarimai
    Be aiškios priežasties padidėjus kurios nors organizmo grupės limfmazgiams (ypač jei tai virš raktikaulių, pažastyse esantys limfmazgiai) , reikia kreiptis į gydytoją.
    Profilaktika
    Specifinės profilaktikos nėra.